Kas teisus, spręs teismas

Darbo reikalai

Klaipėdietis Zigmundas Kaveckas sako, kad tapo darbdavių auka.


Vyriškis teigė, jog yra neteisėtai atleistas iš darbo. Jo papasakotą istoriją galima vadinti pamokančia, nes į panašias situacijas dažnai patenka nuolankūs žmonės, sutinkantys išpildyti Darbo kodeksą pažeidžiančias darbdavių sąlygas, tik tam, kad būtų įdarbinti.


Dauguma dirbančiųjų vis dar nežino, kad pasirašant darbo sutartis su darbdaviais, reikia atidžiai įsiskaityti, po kokiu dokumentu pasirašoma. Vis dar yra verslininkų, kurie priimdami žmogų į darbą liepia jam pasirašyti du dokumentus - darbo sutartį ir prašymą atleisti iš darbo. Tokie reikalavimai grubiai pažeidžia Darbo kodeksą, už tai darbdaviams gali tekti bylinėtis teismuose.


Apsigavo


Z. Kaveckas, garbaus amžiaus klaipėdietis, prieš pusantrų metų nusprendė šiek tiek prisidurti prie pensijos ir, kaip pats sako, pažįstamų žmonių dėka susirado sargo darbą UAB "Viza".


Z. Kavecko teigimu, priimdamas į sargo pareigas darbdavys vietoje darbo sutarties jam liepęs pasirašyti po tuščiu popieriaus lapu. Pasirašė žmogus ir po prašymu atleisti jį iš darbo, nes darbdavys sakęs, esą būtina tai daryti. Abiejuose dokumentuose datos nebuvo įrašytos.


Kadangi pensininkui darbas buvo labai reikalingas, jis sutikęs ir su visomis kitomis sąlygomis - ištisą parą budėdavęs prie saugomų objektų, po to turėdavęs dvi dienas poilsio.


Visi pykčiai su UAB "Viza" vadovu Stasiu Gintalu prasidėjo tuomet, kada turintis etatą Z. Kaveckas paprašęs atostogų.


Ieškos teisybės


"Paprašiau, kad leistų pailsėti, bet direktorius neleido. Jis sakė, kad ir pats dirbantis be atostogų. Po to sargauti priėmė dar vieną žmogų, nors su darbu susitvarkydavome ir būdami trise. Gerokai sumažino algas. Pasakiau, kad ieškosiu teisybės, tuomet pagrasino, jog atleis", - pasakojo klaipėdietis.


Z. Kaveckui apsilankius darbo inspekcijoje, jam paskambinęs bendrovės vadovas pranešė, kad jis atleistas iš darbo.


Vyriškis nusprendė nenuleisti rankų ir ieškoti teisybės teisme. Žmogus kreipėsi į advokatą Algį Anglicką, kuris surašė ieškininį pareiškimą Klaipėdos apylinkės teismui.


"Norėjo kompensacijos"


UAB "Viza" direktorius S. Gintalas tikino, kad buvęs jo darbuotojas supyko todėl, jog savo noru išėjęs iš darbo negavo kompensacijos, kuri jam ir nepriklausanti.


Visus kitus Z. Kavecko skundus jis vadina pramanais.


"Jis atostogavo ir pinigus už atostogas gavo. Pats savo noru parašė prašymą išeiti iš darbo. Supyko tada, kada neišmokėjome jam kompensacijos. Žinau, kad Kaveckas teisybės bando ieškoti teisme. Mes pateiksime visus dokumentus teismui, jie tvarkingi", - dėstė S. Gintalas.


Svarbiausia - dokumentai


Advokatas A. Anglickas į kurį kreipėsi buvęs sargas, dienraščiui pasakojo, jog jeigu iš tiesų teismas nustatys tokius pažeidimus, apie kuriuos kalbėjo Z. Kaveckas, UAB "Viza" privalės atlyginti klaipėdiečiui nuostolius.


"Viskas priklausys nuo to, kokie dokumentai bus pateikti teismui. Gal prireiks ekspertizės, o gal išaiškės, jog žmogus tiesiog pyksta ant darbdavio. Tačiau, jei bus nustatyta dokumentų klastotė - Z. Kaveckas bylą laimės. Kita vertus, jau vien tai, kad vyriškiui nebuvo suteiktos atostogos - yra rimtas pažeidimas", - aiškino advokatas.


A. Anglickas norėtų atkreipti visų dirbančiųjų dėmesį į tai, kad šie atidžiai susipažintų su darbo sutartimis ir nebūtų nuolankūs dėdami parašus po neužpildytais dokumentais be datų.


"Ne taip seniai į mane kreipėsi moteris, prieš kurią darbdavys panaudojo jos ranka rašytą prašymą atleisti iš darbo. Žinoma, moteris jį parašė raginama darbdavio dar tuomet, kada buvo priimta į darbą. Kuomet ėmė reikalauti išmokų už dekretines atostogas, direktorius pasinaudojo jos neapdairumu. Klaipėdietė kreipėsi į teismą ir bylą laimėjo - buvo sugražinta į darbą", - pasakojo A. Anglickas.


Reikia liudininkų pagalbos


Tam, kad teisme būtų įrodyta, jog iš tiesų darbdavys, pažeisdamas Darbo kodeksą, privertė darbuotoją iš anksto parašyti prašymą atleisti iš darbo, reikia ne tik ekspertizės.


Valstybinės Darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjo Arūno Džiugo teigimu, tokiais atvejais ypač praverčia liudininkų parodymai. Kaip žinia, liudyti prieš viršininkus ir direktorius retai kas išdrįsta, nes baiminasi prarasti darbą.


Dėl šios priežasties bylos nagrinėjamos ilgai. Yra buvę atvejų, kuomet atleistajam iš darbo taip ir nepavyko įrodyti savo viršininko kaltės, nes šis puikiai išmanė, kaip pasinaudoti įstatymų spragomis ir buvusio darbuotojo naivumu.


Patys kalti


A. Džiugo teigimu į Darbo inspekciją dažnai kreipiasi žmonės, kurie per savo naivumą, siekdami gauti darbo, sutinka su bet kokiomis darbo sąlygomis.


"Paprastai tokie nukentėjusieji atsibunda po laiko. Ateina tuomet, kada nebetenka pragyvenimo šaltinio. Mes jiems galime patarti tik kreiptis į teismą ir atsiminti, jog nė vienas darbdavys neturi teisės reikalauti dėti parašus po tuščiais lapais. Darbo kodeksą grubiai pažeidžia ir reikalavimas iš anksto pasirašyti atleidimą iš darbo. Siūlyčiau gerai pagalvoti ar verta dirbti tokiam vadovui, kuris iš anksto planuoja dirbančiojo atleidimą", - sakė Darbo inspekcijos skyriaus vedėjas A. Džiugas.


Vaida ZUBRAUSKAITĖ

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder