Nauji projektai
Klaipėda - vienintelis iš Lietuvos miestų, dalyvausiantis tarptautiniame tyrime, kurio metu bus siekiama išsiaiškinti, kokią įtaką miesto ekonominei plėtrai daro kultūra.
Tyrimo "Kultūros įtaka ekonominiam miesto vystymuisi" iniciatorius - Roterdamo (Olandija) universiteto Europos lyginamųjų urbanistinių tyrimų institutas - EURICUR. Šiame tyrime, be Klaipėdos, dalyvaus dar devyni Europos miestai. Visi jie - Europos didžiųjų miestų sąjungos - EUROCITIES - nariai.
Pasak Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjos Nijolės Laužikienės, tyrimo tikslas - įvertinti kultūros įtakos uostamiesčio ekonominei raidai galimybes, palyginti kultūros indėlį miesto vystymuisi kitų Europos miestų kontekste, taip pat pateikti politikams nuorodas, ką reikėtų daryti, kad kultūros įtaka miesto ekonominei plėtrai būtų kuo didesnė ir efektyvesnė.
Kodėl Klaipėda nutarė dalyvauti šiame tyrime? Anot N. Laužikienės, pirmiausia todėl, kad pas mus kultūra vis dar tebėra suprantama labai siaurai. "Daugelio manymu, - sakė N. Laužikienė, - kultūra - tai teatrai, bibliotekos, chorai, šokių kolektyvai ir t. t. Nedažnas suvokia, kad kultūra vaidina nepaprastai svarbų vaidmenį formuojant kiekvieno iš mūsų gyvenimo būdą, laisvalaikio poreikius, daro didžiulę įtaką formuojant miesto įvaizdį."
Tokie dalykai kaip šventės, festivaliai turi tiesioginės įtakos ekonomikai, skatina miesto infrastruktūros, viešbučių, restoranų, prekybos centrų bei kitų paslaugas teikiančių verslo sričių plėtrą. Kultūros skyriaus vedėjos įsitikinimu, miestas, kuriame kultūra merdėja, nėra ir negali būti patrauklus. Be to, akcentavo Kultūros skyriaus vedėja, tik aktyviai kultūros procesais besidomintis ir juose dalyvaujantis žmogus gali būti kūrybingas ir geras darbuotojas.
Pasak N. Laužikienės, miestui apsisprendus dalyvauti šiame tyrime į Olandiją buvo išsiųsta labai daug informacijos - apie mūsų kultūrą, kultūros verslo infrastruktūrą, žmonių požiūrį į ją, apie verslą, demografinę situaciją ir t. t. "Paaiškėjo, jog mes tokios informacijos turime palyginti labai nedaug arba ji yra kaupiama ne tais aspektais, kurie šiuo atveju mus labiausiai domino. Be to, ne visos privačios verslo, įskaitant ir kultūros, įmonės noriai teikė duomenis apie savo veiklą ir gaunamą pelną. Pasirodė, kad ir Mokesčių inspekcija neturi duomenų apie įmonių teikiamas lėšas kultūrai remti", - apgailestavo Kultūros skyriaus vedėja.
Anot N. Laužikienės, į Klaipėdą jau buvo atvykę instituto EURICUR konsultantai dr. Mariangela Lavanga ir dr. Antonijus Paolas Russo. Per dvi viešnagės dienas jie susitiko su kultūros projektų vadybininkais, kultūros verslo, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovais, politikais, Savivaldybės darbuotojais - iš viso aštuoniomis grupėmis. Šių susitikimų tikslas, pasakojo N. Laužikienė, - surinkti kuo daugiau tyrimui reikalingos informacijos.
Pirmines tyrimo išvadas, sakė N. Laužikienė, tikimasi gauti jau šių metų spalio arba rugpjūčio mėnesį. Jei būtų apsispręsta šiame tyrime dalyvauti ir toliau, sektų kitas etapas - konkrečių metodikų taikymas, apskaičiavimai, kokią kultūros puoselėjimas duoda miesto ekonomikai.
Pasak N. Laužikienės, ateityje ketinama surengti bendrą kultūros darbuotojų ir verslo žmonių konferenciją ir tokiu būdu pradėti pamažu iš esmės keisti nuo seno nusistovėjusį požiūrį į kultūrą, kaip į palyginti siaurą ir izoliuotą veiklos sritį.
Didžiąją su tyrimu susijusių išlaidų dalį padengs Europos miestų asociacija EUROCITIES. Klaipėdos savivaldybės indėlis - 30 tūkst. litų.
Europoje tokie lyginamieji tyrimai buvo pradėti dar praėjusio amžiaus 8-ame dešimtmetyje. Lietuvoje - tai pirmas tokio pobūdžio projektas.
Vilija ŠILINIENĖ
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą