Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?

Jei užkaitintų staiga – varlės pajaustų ir iššoktų. Kai palaipsniui – tai jos taip ir nepajaučia, kad lėtai, bet užtikrintai, ateina mirtis. Juk puode taip šilta, malonu – kažkas rūpinasi komfortu…

Genderizmo ideologija yra labai agresyvi. Šeimų srityje viskas pradedama nuo tos pačios lyties asmenų partnerystės, tuomet vykdomas genderizmu grįstas vaikų lytinis švietimas, vėliau santuoka ir teisė įvaikinti vaikus LGBTQ+ asmenims.

Stebint, analizuojant ilgalaikius procesus JAV ir kai kuriose Europos Sąjungos šalyse tampa aišku, kad šios ideologijos atstovų tikslai labai platūs. Esminis taikinys – vaikai, kuriuos Stambulo konvencijos dėka norima jau darželiuose ir mokyklose mokyti, kad lytis yra ne prigimties, nuo gimimo priklausantis dalykas, o laisvas kiekvieno apsisprendimas.

Tų lyčių jau yra N skaičius. Ryte galiu atsibusti ir griežtai pareikalauti, kad visi mane laikytų moterimi ar X lytimi. Jei kas nesutinka ir pareiškia nuomonę, kad į dušą sporto klube nenori su tokiu asmeniu eiti – jo problemos ir už tokį nesutikimą asmenį galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn, skirti tūkstantines baudas.

Turėsime visi linksėti galva arba tylėti lyg tai būtų savaiminis gėris. Kur čia demokratija ir žodžio laisvė!? 

Sakysite perdedu. O ką turime jau dabar? Kunigas Algirdas Toliatas mandagiai paragino savo sekėjus pasirašyti peticiją PRIEŠ Stambulo konvenciją. Sulaukė Lietuvos sužvaigždėjusių "įžymybėlių” nuožmaus puolimo.

Jazzu, aktorius Aistis Mickevičius ir daugybė kitų įžeidinėjo kunigą nerinkdami žodžių. Galite rasti pilnas jų citatas mano Facebook paskyroje.

Andrius Tapinas peticiją dėl Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko nušalinimo 365.000 pasirašiusių žmonių išvadino "durnių registru”.

Nustebsite, bet kaltinimų už savo pasisakymus šie vadinami „influenceriai“ beveik nesulaukė. Galim tik spėti, kad čia jau norma. Priešingai – pultas aktyviai ginti Tomas V. Raskevičius, nors tiesa ta, kad peticija buvo ne apie jo orientaciją, o apie privačių ir viešų interesų suderinamumą, akivaizdų vienos grupės palaikymą.

Normalu, kad tokioms jautrioms pareigoms tinkamiausias yra kuo labiau neutralus ir nešališkas žmogus. T. V. Raskevičius į Seimą atėjo atvirai deklaruodamas, kad atstovauja LGBTQ+ bendruomenę.

Aš irgi tokioms pareigoms netikčiau, nes neutralus nesu – visada griežtai pasisakau UŽ tradicinę šeimą ir krikščioniškas vertybes.

Šiame kontekste matau didžiulį pavojų ne tik žodžio laisvei. Lytinis ugdymas bus pagal LGBTQ+ lyderių stumiamą genderizmo ideologiją.

Stambulo konvencijos nuostatų laikymasis yra prižiūrimas neribotas teises turinčių tarptautinių GREVIO ekspertų-inspektorių ir už nesilaikymą šalys yra baudžiamos. Globalaus neoliberalizmo projektas yra tiesiog neokomunizmo/neomarksizmo sugrįžimas kita forma.

Valstybė ir sistema tampa mūsų vaikų ir mūsų pačių gyvenimų šeimininkais. Ji ,,geriau” už mus žino kaip auklėti mūsų vaikus, nes jie jau nebe mūsų, o valstybės. Kuo ne Džordžo Orvelo romano 1984-ji realizacija?!

Stambulo konvenciją stumia galingos jėgos ir sustabdyti gali tik aktyvus visuomenės pasipriešinimas

Privalome kuo greičiau pabusti ir nustoti džiaugtis malonia šiluma, kaip varlytėms verdant viename neoliberalios globalistų stumiamos tvarkos ,,sriubos puode”! Stambulo konvencija yra labai svarbi jų verdamai sriubai.

Konvencijos tema šiomis dienomis „skamba“ taip garsiai, kad vis daugiau žmonių priversti užimti aiškią poziciją dėl jos ratifikavimo. Sakau atvirai – skirkite laiko šiam straipsniui, dalinkitės juo su draugais ir netikėkite tais, kurie sako, kad tai tik įprasta, nieko mūsų gyvenime nepakeisianti procedūra.

Jau 2018 metais suinteresuotos liberaliausios jėgos siekė šį dokumentą ratifikuoti Lietuvoje. Tuo metu inicijavau deklaraciją, prieštaraujančią Stambulo konvencijos ratifikavimui.

Surinkau 76 įvairioms frakcijoms priklausiusių Seimo narių deklaraciją palaikančius parašus. To pakako, kad būtų užblokuotas jos svarstymas Seime, o vėlesni bandymai nebuvo sėkmingi, nors prisijungė net prezidentė Dalia Grybauskaitė ir tuometinis Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Jie įnirtingai spaudė tiek mane asmeniškai, tiek ir visą Seimą – nepavyko.

Dabar turime naują Seimą ir Laisvės partijos atneštas ratifikavimo bumas vėl sukilo. Kartu su tuo keliami tos pačios lyties asmenų prilyginimo šeimai, visų rūšių narkotikų dekriminalizacijos ir kiti neoliberalų visame pasaulyje stumiami projektai. To siekiantys politikai menkina realias Stambulo konvencijos  grėsmes, vadindami jas mitais, o akcentą deda tik minėdami smurto prieš moteris faktą.

Visi, kurie plačiau domisi šia tema, jau žino, kad grėsmės – toli gražu ne mitai, o artima realybė. Tą akivaizdžiai įrodo ir agresyvus puolimas prieš kitaminčius ir siekis nutildyti bažnyčią ir dvasininkus pasisakančius prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą.

Pats esu dviejų mažamečių vaikų tėvas, todėl gebu į šį dokumentą žiūrėti ne tik kaip tarptautinės politikos ekspertas, bet ir kaip šeimos žmogus, kasdien auklėjantis savo vaikus ir skiepijantis jiems tam tikras vertybes.

Europos kontekstas: vienos šalys neratifikuoja, kitos žiūri, kaip ratifikavimą atšaukti

Praėjusios kadencijos Seime liberalų atstovė Viktorija Čmilytė-Nielsen mėgino įrodyti, kad Stambulo konvencija neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (žiniai – pagal Vienos konvenciją visos ratifikuotos tarptautinės sutartys yra viršesnės už Valstybės Konstituciją!), o „gender“ sąvoka neįneš jokios teisinės sumaišties.

Vis dėlto Konvencijos 3 straipsnio c dalis apibrėžia „gender“ kaip socialinę lytį („socialiai sukonstruotus vaidmenis“) ir negali būti verčiamas niekaip kitaip, todėl tikrai nėra Lietuvos Respublikos Konstitucijos angliškame tekste minimos „lyties“ atitikmuo.

Iki šiol vertinant konvencijos atitiktį Konstitucijai, pagrindinis dėmesys buvo skiriamas lietuviškam dokumento teksto vertimui, kuriame netinkamai išverstos esminės konvencijos sąvokos.

Konvencijoje vartojama „gender“ sąvoka ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse vertinama prieštaringai.

Daugėja valstybių narių pareiškimų, kad, siekdamos išvengti dviprasmiškos situacijos su „gender“ sąvoka, jos neratifikuos Stambulo konvencijos. Neseniai Slovakijos parlamentas nubalsavo prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą. Lenkija pradėjo ratifikavimo atšaukimo procedūrą, nes konvencija ratifikuota liberalios D.Tusko Vyriausybės ir sukelia daug teisinio traktavimo problemų.

Daugiau nei 300 Europos nevyriausybinių organizacijų argumentuotai kreipėsi į Europos Tarybą, išreikšdamos susirūpinimą dėl neaiškių Stambulo konvencijos nuostatų ir atkreipdamos dėmesį į tai, kad ši konvencija tik klaidina ir skaldo visuomenę. Bet tai – toli gražu ne vienintelis faktorius, kodėl negalima palaikyti šio dokumento.

Po ratifikavimo – vyrų teisės moterų dušuose ir kitos anomalijos

Stambulo konvencija yra reali grėsmė pamatinėms tradicinėms mūsų vertybėms, kurias saugojome daugybę metų.

Smurtas ir diskriminacija – neabejotinas blogis, bet Stambulo konvencijoje į visa tai mėginama žvelgti kiek pro kitus akinius: konvencijos 4 straipsnio 3 dalis įpareigoja ratifikavusias šalis užtikrinti nediskriminavimą dėl socialinės lyties („gender“), lytinės orientacijos, šeimyninės padėties („marital status“) ir lyties tapatybės („gender identity“).

Kaip žinia, už seksualinių mažumų teises kovojančios organizacijos nuosekliai kartoja, kad partnerystės, santuokos ir įvaikinimo teisių nesuteikimas yra jų diskriminacija. Taigi draudimas diskriminuoti dėl seksualinės orientacijos gali būti – ir tikėtina bus – traktuojamas kaip pareiga suteikti vienalytėms poroms lygų vyro ir moters santuokai statusą bei teises vienalytėse porose įsivaikinti.

Nediskriminavimas dėl šeimyninės padėties („marital status“) jau buvo siūlytas M.A.Pavilionienės kaip Lygių galimybių įstatymo pataisa ir atmestas, nes taip pat pagrįstai gali būti laikomas pareiga visiems norintiems asmenims suteikti šeimos ir santuokos statusą ir iš jo kylančias teises.

Konvencija, kurios didžiausi fanai – radikalių liberalių pažiūrų asmenys arba LGBTQ+ organizacijos, yra tas dokumentas, kuris iš esmės keis daugybę dalykų, kuriuos laikėme savaime suvokiamais.

Šio dokumento ratifikavimas praktikoje reikštų įsipareigojimą užtikrinti nediskriminavimą dėl lyties tapatybės. Skamba gražiai, bet pasigilinkime į turinį: tokius įsipareigojimus prisiėmusi šalis privalo užtikrinti nediskriminavimą dėl lyties tapatybės ir transseksualius asmenis laikyti esant jų įsivaizduojamos lyties.

Kitais žodžiais tariant tai – faktinis lyties keitimo įteisinimas. Vakarų šalyse nediskriminavimas dėl lyties tapatybės įgavęs drastiškas formas: leidimus rinktis norimos lyties tualetus, rūbines, dušus (JAV), teisinę atsakomybę už atsisakymą kreiptis į asmenis jų norima lytimi (Kanada) ir t.t.

Žinome, kad šios kadencijos Seime tos pačios lyties partnerystę siekia įteisinti Laisvės partija. Stambulo konvencijos ratifikavimas sudarys tam visas galimybes, nors naujausios apklausos rodo, kad dauguma Lietuvos žmonių tam nepritaria. Konstituciją keičiančius klausimus BŪTINA spręsti referendumo būdu, o ne įstatymo pataisomis Seime! 

Palies ir švietimo sistemą: pasakos apie du princus – tik pradžia

Galvojate, kad nauja tvarka nebūtų skiepijama mažamečiams darželyje ir mokykloje? Deja. Konvencijos 14 straipsnis įpareigoja šalis švietimo sistemoje mokyti apie „nestereotipinius lyčių vaidmenis“ („non-stereotyped gender roles“), kurie yra įvardijami atskirai nuo mokymo apie lyčių lygybę („equality between woman and man“).

Nuostatos taikymas paliekamas įgyvendinančioms šalims ir konvenciją vertinantiems Europos Tarybos ekspertams. Tiesa, galima konservatyvi interpretacija, kad tai pasenusių stereotipų naikinimas, tačiau lygiai tiek pat įmanoma ir interpretacija, jog tuo būtų skatinami priešingos lyties drabužiai, aksesuarai, eksperimentavimas su savo lyties tapatybe.

Reikia turėti galvoje, kad konvencijos įgyvendinimą vertins žmonės, joje įrašę nediskriminavimą dėl lyties tapatybės. Verta prisiminti, kad rengiant Stambulo konvenciją  „ILGA-Europe“  ( tarptautinės gėjų ir lesbiečių asociacijos Europos regiono padalinys) dalyvavo kaip stebėtojai ekspertų komitete, kuris parengė konvenciją, norėdamas įrodyti, kad joje būtina apimti seksualinę orientaciją ir lytinę tapatybę.

Ši organizacija yra tarp stebėtojų tose šalyse, kurios yra ratifikavusios konvenciją ir galimai daro bei darys įtaką jos įgyvendinimui. Verta pagalvoti, kokios vertybės bus diegiamos vaikams nuo mažų dienų ir kaip tai palies jų besiformuojančias asmenybes?!

Tikslas apsaugoti moteris – tik priedanga

Liberalai, argumentuodami konvencijos ratifikavimo būtinybę, naudoja jautrius visuomenėje klausimus, kaip smurtas prieš moteris ir su tuo susijusius trūkumus Lietuvos teisinėje bazėje, kuriuos Stambulo konvencija neva tai pajėgi užpildyti.

Reaguodamas į tai noriu atkreipti dėmesį – 76 praėjusios kadencijos Seimo narių pasirašytoje deklaracijoje, kuri prieštarauja konvencijos ratifikavimui, visiškai sutinkama su neginčijamu faktu, kad smurtas prieš moteris yra ir nusikaltimas, ir grubus žmogaus teisių pažeidimas.

Jis negali būti toleruojamas visuomenėje. Tačiau ypač svarbi detalė – Stambulo konvencija neišspręs bėdų ir netaps panacėja, mat iš esmės visos konvencijos nuostatos, kurios skirtos moters apsaugai nuo smurto, jau yra tapusios Lietuvos nacionalinės teisės dalimi.

Galiausiai, nėra aišku, kodėl konvencija, skirta neva kovai su smurtu prieš moteris, mus įtraukia ir kovą už transseksualų trokštamą pripažinimą. Dokumento neįmanoma ratifikuoti su išlygomis minėtoms nuostatoms dėl transseksualumo ir socialinės lyties, nes jos yra 3 ir 4 straipsniuose, taigi išimtys socialinės lyties ir lyties tapatybės apsaugai neįmanomos.

Teisė į tradicines vertybes ir žodžio laisvę tampa prabanga?

Galima manipuliuoti jautriomis visuomenei temomis, kaip smurtas prieš moteris, mėginant įtikinti, kad naujas dokumentas išgelbės mus nuo to, tačiau faktai rodo ką kitą: problemos, kuria prisidengiama norint ratifikuoti konvenciją, dokumentas iš tiesų nespręs, o vietoje to galimai įneš tokių naujovių, kurios niekaip nesuderinamos su tradicinės šeimos suvokimu ir jos puoselėjimu.

Niekada savo vaikų neskatinau diskriminuoti žmones dėl jų lyties, rasės, tautybės ar panašių dalykų, tačiau mažiausiai, ko pats noriu – kad mano vaikai augtų aplinkoje, kur bendruose moterų dušuose galėtų maudytis vyras, jei jis mano esąs moteris.

Kur skatinamas eksperimentavimas su savo lyties tapatybe, o sąvokos „vyras“ ir „moteris“ po truputį išstumiamos nepaliekant teisės matyti tam tikrus natūralius lyčių skirtumus.

Kur brandos nesulaukę vaikai gali rinktis, kas jie yra, nors gimė berniukais ar mergaitėmis. Mes nesiekiame pakeisti kitaip mąstančių, ypatingai radikaliai liberalias pažiūras propaguojančių žmonių mąstysenos, tačiau esame įsipareigoję prieš savo elektoratą puoselėti tradicinę šeimą ir su ja susijusias vertybes.

Dėl to nepritarimas Stambulo konvencijos ratifikavimui – pažadas rinkėjui, kuriam svarbu, kad Lietuvoje liktų tradicinės vertybės šeimoje ir visuomenėje.

Baigti noriu kardinolo Sigito Tamkevičiaus žodžiais: „Gyvename laisvoje šalyje, tačiau joje kunigas, išsakęs savo nuomonę apie šeimą ir pasiūlęs pasirašyti peticijas, už tai buvo užsipultas ir išvadintas tokiais žodžiais, kurių kartoti neapsiverčia liežuvis. Tai yra prastas signalas.

Šiandien užsipuolė žodžiais, o jeigu užsipuolusių svajonės išsipildys ir Stambulo konvencija bus ratifikuota, už A. Toliato žodžius jam teks sulaukti ne piktų komentarų, o baudžiamosios atsakomybės straipsnių.

Gaila, kad einama tokiu keliu. Nors apklausos rodo, kad didelė dalis Lietuvos gyventojų palaiko tradicinę šeimą“.

Šis tekstas yra autoriaus nuomonė ir nebūtinai atspindi redakcijos poziciją.