Konservatoriai bijo depolitizavimo

Dienos komentaras

Labai neprotingai pasielgė konservatoriai, nutraukę santykius su Valdu Adamkumi pačioje "Williams" bylos atomazgoje.

Būdami krūvoje, jie galėtų bent jau stambiausias savo kaltes pridengti jo autoritetu.

Kai V. Adamkus sako nieko nesupratęs, jam išeina labai natūraliai. "Aišku, kad nesuprato!" - skaito nuolatinės nuostabos nutviekstą jo veidą rinkėjai.

Tokios priedangos nereikėjo atsisakyti. Konservatorių ir Amerikos ambasados duetas skamba labai neįtikinamai. Be to, ir natos pasenusios - tos pačios, kaip ir prieš ketverius metus.

Konservatorių ir amerikiečių sutartinė apie tai, jog jie - nekalti, sutartis gera, o blogi - rusai, sukelia tik dar daugiau įtarimų. O juk per rinkimus įtarimai virsta įsitikinimais ir tada politinė partija yra "depolitizuojama" - paliekama be valdžios ir be Konstitucinio Teismo pastangų. Užtenka tik, kad kadaise balsavusieji "už" šio rugsėjo viduryje nuspręstų, kad derliaus nuėmimas - svarbiau.

Tačiau - lakštingala negali nečiulbėti. Tarkime, Andrius Kubilius dabar kur reikia ir kur nereikia aiškina, kad Valentino Greičiūno komisija nusprendė, jog tas "Mažeikių naftos" pardavimas iš tiesų yra atidavimas ne todėl, kad taip ir buvo, bet todėl, kad socialdemokratai bijo stiprėjančių konservatorių.

Tereikia pakeisti "Mažeikių naftą" į EBSW, ir gausime labai logišką paaiškinimą pačių konservatorių ūmaus apsisprendimo ištirti koncerno veiklą, kuri baigėsi jau prieš gerus dešimtį metų ir kuri niekaip nejaudino konservatorių kol jie turėjo valdžią.

Pavėluotos pastangos išsiaiškinti tiesą savaime nėra blogos. Tiesiog politinis konservatorių motyvas atima viltį tiems, kurie tikisi iš pagaliau sugauto Gintaro Petriko išpešti prarastus pinigus. Politinis tyrimo komisijų (tiek dėl EBSW, tiek ir dėl "Williams") pamušalas - kaip įkapės. Sudryks iškart po ceremonijos - rinkimų. Iki teismo su juo nenueisi.

Klodami politinius pamatus "Williams" bylai, konservatoriai, žinoma, nesitiki, jog jais patikės bent vienas sveiko proto žmogus, kuris toks buvo ir 1997-1999 metais. Jie tikisi "užparinti" jaunąją rinkėjų kartą. Štai čia konservatoriai elgiasi protingai.

Vytautą Landsbergį kadaise rėmusios "megztosios beretės" baigia išmirti. Reikia išsiugdyti naujų. Jaunystė tam - ne kliūtis. Kaip kadaise sakė "megztųjų berečių" ganytojas Antanas Terleckas, vienintelis "beretės" požymis - aklas tikėjimas ir meilė vadui. Laikraščių, o tuo labiau knygų jos neskaito, kad nesuardytų savo pažiūrų darnos.

V. Landsbergis, kuriam atiteko garbė pateikti konservatorių nekaltybės įrodymų dar neišmirusioms savo gerbėjoms, elgiasi daug paprasčiau. Jis, kažkaip stebėtinai meistriškai slėpdamas nuobodulį, tebegąsdina "beretes" rusais. Ne visais, o tik "blogais", - tais, kurie dabar skriaudžia "gerą rusą" (t.y. - žydą) iš "Jukos".

Sako, kad, skriausdami "gerą rusą", "blogieji" Kremliaus rusai nori bet kuria kaina atsikeršyti "gerajam" už tai, kad šis nurungė prokremlišką "Lukoilą". Šis irgi norėjęs "Mažeikių naftos", bet, lietuviškų konservatorių pastangomis, negavo. Dabar daroma viskas, kad "gerojo ruso" lietuviškos akcijos atitektų Kremliui.

Va, jau tada jie mus vėl okupuosią... Siekdamas to išvengti, "Tėvelis" mygia Vyriausybę išpirkti iš "gero ruso" "Mažeikių naftos" akcijų dalį. Jei ši neišpirks, tai liks kalta dėl visko - dėl "Williams" atėjimo ir išėjimo, "gero ruso" atėjimo ir išėjimo bei "blogo ruso" naujos okupacijos.

Šios gynybinės koncepcijos, kaip ir Švento rašto, suprasti negali. Juo reikia tikėti. Jei tikinčiųjų atsiras bent keliais daugiau nei prieš ketvertą metų, bus aišku, kad konservatorių "parinimo" kampanija turėjo poveikį.

Rūta GRINEVIČIŪTĖ