Tautos balsas
Mitai apie euro įvedimą - tautos akimis
Sigitas
Visada buvau prieš euro įvedimą. Pikčiausia tai, kad pas mus sprendžia kelios galvos, o ne tauta. Kurių velnių mes turėjome balsuoti referendume dėl stojimo? Galiojanti ES tvarka to reikalavo - o visa kita palikta vietinių Seimo tešlagalvių rankų darbui. O jie bijo, kad tautos likučiai gali pasipriešinti.
Primenu
Lietuva ir susideda iš paprastų žmonių, kuriems, anot autoriaus, euro įvedimas duos gyvenimo gerovę tik po dvejų metų. O tuos dvejus metus tikriausiai bus stipriai keliama seimūnų, bankininkų ir šiaip klerkų gerovė, ir, matyt, dideliais mastais, kad taip stipriai veržiamasi į lito pakasynas. O dėl to, kad, jei įsivesime eurą 2007 metais, tai pakels šalies autoritetą, tai priminsiu, kad to autoriteto tikrai nepakels padidėjusi armija žmonių, atsidūrusių žemiau skurdo ribos.
AK
Pasakymas, kad referendumo iniciatoriai jau dabar turėjo sukaupti drąsą ir iškart klausti tautos, ar ji apskritai pritaria euro įvedimui, yra eilinis išsisukinėjimas nenorint klausyti, ką sako žmonės. Jei teigiama, kad įstojimui į ES ir valiutų sąjungą jau pritarta, tai tikrai nebuvo pritarta konkrečiam valiutos keitimo laikui. Juk ne nuo stojimo dienos įvedėme eurą, tai ir baigtas kriukis.
Savo ruožtu valiutos keitimo laikas yra labai svarbus įvykis kiekvienam žmogui - ne tik ekonomikos spaudimo grupėms ar rinkėjams labai prastai atstovaujančioms valstybės valdymo institucijoms. Taigi Konstitucijos numatytas referendumas yra vertas "lėšų ir laiko gaišinimo" įvykis, nuo kurio priklauso kiekvieno rinkėjo prisiimama gerovės kitimo rizika: koks bus poveikis sukauptoms santaupoms, paimtoms paskoloms, kintančioms kainoms, galimybei kisti asmeninėms pajamoms ir pan.
Gal ne kiekvienas pajėgus labai kvalifikuotai išanalizuoti, suvokti šiuos procesus (tegu aiškina, o ne propaganda užsiima tie, kam priklauso), visgi pagaliau laikas suprasti, kokiais būdais atsiranda atotrūkis tarp valdžią uzurpuojančių neofeodalų ir menamai esančios demokratijos ištiktų menamų piliečių: jie turi turėti teisę pasisakyti. Ši teisė jiems priklauso pagal Konstituciją, ir baigta.
Euras
Teisingai, ES stojimo sutartyje nebuvo nurodyta, kad nuo 2007 sausio pirmosios mes turėsime, privalėsime įsivesti eurą. Manau, tikrai labai greitai norima jį įvesti. Na, jei referendumo nebus, tikėsimės, kad degalų kainos pakels infliaciją daugiau nei 3 proc., ir bus ramu.
Rasa
Kaistant diskusijoms dėl euro įvedimo, kyla nemažai minčių. Ar Lietuvai naudinga atsisakyti dar vieno nepriklausomybės sverto ir įsivesti sąjunginę valiutą - eurą? Jei naudinga, tai kam? Tad gal mums euras nereikalingas?
Pabandysiu suabejoti valdžios ir bankininkų skleidžiamais mitais apie euro įvedimą.
Mitas Nr. 1: "Nereikės keisti litų į eurus keliaujant, atsiskaitant, bankams nemokėsime jokių komisinių".
Tačiau kiek žmonių vykdo šias operacijas, kiek įmonių atsiskaitymams naudoja tik eurus? Tikrai ne 3 milijonai. Nemokėdami Lietuvos bankams, mokėsime kaimyniniams. Juk euro nebus įsivedę nei latviai, nei lenkai, nei rusai. Vykdami Lenkijon vėl mainysime "savo" eurus į zlotus, keliaudami Latvijon - į latus. Nepriims mūsų eurų ir anglai, danai, švedai, kur tikrai daug mūsų tautiečių ir dirba, ir turi verslo ryšių. O kas dėl bankų, tai labai jau įtartina, kad agituodami už eurą, bankai agituos už savo pajamų sumažinimą. Deja, valstybių, įsivedusių eurą, patirtis rodo, kad bankai kai kur paslaugų įkainius padidino iki 55 proc.
Mitas Nr. 2: "Kainos dėl euro įvedimo nekils".
Šį mitą paneigti lengviausia, nes visose eurą įsivedusiose šalyse kainos pakilo ženkliai. Ir nepadės jokie saugikliai. Jau dabar didžiųjų prekybos centrų vadovai suokia, kad kainos apvalinant į eurus nekils. Tačiau kodėl jie baiminasi, kad pereinamuoju laikotarpiu atsiskaitant abiem valiutomis patirs šimtatūkstantinius nuostolius. Tik naivuoliai gali tikėti, kad prekybininkai nuostolių nesistengs kompensuoti. O kokiu būdu - tai niekam ne paslaptis.
Mitas Nr. 3: "Rizika dėl valiutų svyravimų".
Ir tai nesunku paneigti. Lietuvoje, esant valiutų tarybai, litas ir dabar "pririštas" prie euro. Vadinasi, kaip teigia valdžios vyrai, nėra ir jokios rizikos, kad pasikeitus euro kursui, keisis ir lito padėtis. Deja, šis, anot Europos Komisijos, "privalumas" gali suveikti ir neigiamai. Žymūs Europos ekonomistai baiminasi, kad euro zonai kyla ir pavojų dėl lėtai vykstančių pensijų ir darbo santykių reformų Vokietijoje ir kitose šalyse. Dėl šios priežasties euro vertė gali smukti ir tai labai neigiamai paveiks Lietuvos ekonomiką. Kaip tik šiuo metu mes turime valiutų tarybą, kaip gerą saugiklį. Didelės ekonominės krizės atveju, litą būtų galima nesunkiai "atrišti" nuo euro. O ką darysime, kai turėsim tik sąjunginę valiutą? Negi vėl spausdinsime litus?
Mitas Nr. 4: "Įvedus eurą padidės darbo jėgos kaina".
Tad kodėl dabar kyla darbo jėgos kaina? Didžiausią įtaka jai ir toliau turės migracija, kvalifikacijos kilimas, produktyvumas, o ne tai, kokia valiuta bus Lietuvoje.
Mitas Nr. 5: "Augs prekyba ir didės investicijos".
Šį argumentą daugelis eurozonos fanatikų laiko pagrindiniu. Tačiau investicijos labiausiai priklauso nuo palankių sąlygų verslui, mokesčių dydžio, energetinių išteklių kainų, kurios Lietuvoje didėja, korupcijos laipsnio, valdininkų darbo, kuriuo negalime pasigirti, palūkanų (deja, dabar jos vienos iš mažiausių Europoje).
Tad kam trukdo litas? Kam naudinga įvesti eurą?
Snieguolė
Euro įvedimas, manau, nenuostolingas ir tinkantis tik tiems, kurie daug gauna litų - seimūnams, Vyriausybei, verslininkams. Jie gi visas kainas, mokesčius nustato lygindami pagal savo kišenę, tikrai ne pagal pensininkų ar šiaip kitų dirbančių žmonių, kurie į rankas gauna 700, 800, 900 litų, atlyginimus. Jie galą gautų su tokia suma mėnesiui. Jiems tie "menkesni" nerūpi ir galvos sau dėl to nesuka. Svarbu kaip jiems...
Paulius
Praneškite, prašau, kur galima pasirašyti už referendumo palaikymą, t.y. prieš euro įvedimą. Užteks mus laikyti kvailiais, noriu išreikšti savo valią ir palaikyti tuos žmones, kurie nieko nepabūgo ir ėmėsi šio darbo. Džiaugiuosi, kad Lietuvoje yra žmonių, kurie galvoja ne tik apie save, bet ir apie kitus Lietuvos žmones. Kam naudingas euro įvedimas, visiems turbūt aišku. Aš už pirmininkės (referendumo iniciatyvinės grupės pirmininkė - klaipėdietė verslininkė Birutė Bagvilienė. - Red. past.) mintį - pirma pasiekime Europos Sąjungos pragyvenimo lygį, susitvarkykime savo Lietuvėlėje, o tada galvokime apie euro įvedimą.
KL
Nesuprantu, kodėl turime skubėti atsisakyti vieno iš valstybingumo simbolių? Kodėl mūsų valstybės vyrai taip lengvai pasiduoda ES reikalavimams? O juk ES tėra viena iš tarptautinių organizacijų. Lietuvos narystė joje nereiškia daugiau nei narystės tarptautinėje organizacijoje. Juk mes bet kada galime iš jos išstoti surengus referendumą. Ką tai reiškia? Ar tai, kad mes ES pripažįstame kaip virš mūsų esančią supervalstybę? Ar taip nedeleguojame jai to, kas mums dar liko - pasididžiavimo savo valstybiniais simboliais ir nepriklausomybe? Ar taip atvirai nepareiškiame, kad nuo šiol esame tik didžiosios federacijos neatskiriama dalis?
Manau, kad pradedame menkinti savo nacionalinius simbolius, prarandame pasididžiavimą savo istorija, galutinai prarandame savo valstybę, už kurią kartų kartos liejo kraują, žuvo Sausio 13-ąją... ES senbuvės tikrai nepuls padėti mūsų šaliai. Jei ir gausime ES struktūrinių fondų lėšų, tai sumokėsime daugiau įstojimo ir kasmetinių mokesčių bei baudų už rodiklių nesilaikymą.
MV
Aš visiškai pritariu referendumo už litą organizatoriams. Lietuva įstojo į ES neturėdama jokio aiškaus, ekonomiškai pagrįsto strateginio valstybės raidos plano. Ištisą dešimtmetį valstybės ekonomika vystėsi neturėdama aiškių tikslų. Nebent vieną - bet kokia kaina tapti ES nare, o po to visas bėdas nurašyti jai, kas dabar ir daroma - taip liepė ES.
Neapgalvotai ir karštligiškai buvo vykdomi ES valdininkų paliepimai arba net užuominos, kaip pasielgti vienu ar kitu atveju. Tai patvirtina ir derybų rezultatai, ir ta situacija valstybėje šiandien, kuri verčia abejoti, ar sugebėsime efektyviai pasinaudoti struktūrinių fondų parama, nes projektai tai paramai gauti dar neparuošti, strateginių šakų prioritetai nežinomi. Ten, kur kitos šalys susitarė dėl sau palankesnių sąlygų, Lietuva, nepaisydama gyventojų interesų, prisiėmė netinkamus įsipareigojimus, pavyzdžiui, 18 proc. PVM tarifo įvedimą šildymui ar vaikiškoms prekėms, o kaltų nėra.
Vyriausybės pažadai kompensuoti tai biudžeto lėšomis dar kartą parodo, kad ir toliau jos padarytas klaidas apmokėsime mes, mokesčių mokėtojai, o ji ir toliau nebaudžiama švaistys mūsų pinigus ir visiškai nepagrįstai tvirtins, kad valstybėje nėra pinigų pensijoms, minimaliam darbo užmokesčiui padidinti bei kitoms socialinėms programoms. Tai susiję su tuo, kad valstybės valdymo sistema taip ir nebuvo iš esmės pertvarkyta. Iki šiol valstybė valdoma tų pačių žmonių ir tais pačiais metodais, kaip tai buvo daroma sovietinėje sistemoje.
Bronius
Ačiū už objektyvų žurnalistinį tyrimą. Norėtume sužinoti daugiau apie klaipėdietę pirmininkę Birutę Bagvilienę. Iš kur toks ryžtas padėti žmonėms? Turbūt žemaitė. Ar nebijo, kad gali būti tas pats, kaip ir Paksui?
Akmis
Teisingai sako ponia Birutė. Reikia pagerinti pragyvenimo lygį, sutvarkyti švietimą, sveikatos apsaugą. Aš dirbau Airijoje, tai ten Vyriausybė už lėšas, gautas iš ES, pirmiausia pastatė vieną moderniausių ligoninių. O kas pas mus? Sveikatos klausimų sprendimui pinigų nėra. Tai kur jie? Vėl išdalinti draugams, pažįstamiems, o žmonėms - špygą. Viskas - mūsų pačių problema. Jie pamiršo, kad mes išlaikome valdininkus. Laikas palaikyti tuos iniciatorius ir parodyti, kad lietuviai, kai supyksta, gali įspirti į skaudamą vietą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą