Galėjo būti juokinga, jei humoro etalonu pasirinktume O. Šurajevą, V. Mickevičių, M. Stonkų ar A. Bačiulį.
Man nebuvo juokinga.
Gal todėl, kad aš jau mačiau "parlamentinę rezistenciją". Ne tik mačiau, stebėjau ją gyvai, iš arti. Tada, 1992-aisiais.
Žinau, kad dalyvavimas įvykių sūkūryje šiek tiek veikia objektyvumą.
Bet vis tiek.
P. Vaitiekūnas, J. Tamulis, K. Lapinskas, E. Jarašiūnas, A. Abišala, V.Jarmolenko, Algirdas Kumža, Česlovas Juršėnas, R. Ozolas, J.V. Paleckis.
Juos visus ir daugelį kitų pažinojau asmeniškai.
Jie buvo skirtingų pažiūrų, gal net skirtingų vertybių ir tikriausiai būtent tai sukėlė tą "parlamentinę rezistenciją". Na, ir dar V. Landsbergio labai dideis noras tapti prezidentu.
Nepaisant to, daugumą anuometinių parlamento "rezistentų" buvo panašūs.
Jie buvo intelektualai.
Iš skirtingų sričių, su skirtingomis patirtimis, bet intelektualai.
Anuometinės "rezistencijos" metu jie ginčijosi dėl Lietuvos valstybės ateities. Dėl vertybių. Dėl idėjų. Tai buvo gražu, nors ir baigėsi pirmalaikiais rinkimais ir LDDP triuškinančia pergale.
Šiandieninėje "parlamentinėje rezistencijoje' nieko panašaus nėra. Nėra idėjų, nėra intelekto, nėra vertybių, nėra Lietuvos kaip vizijos.
Yra A. Bilotaitė, yra S. Gentvilas, yra R. Žemaitaitis, yra S. Skvernelis, yra B. Vėsaitė, yra L. Kasčiūnas, yra S. Kairys, yra V. Juozapaitis (visas sąrašas - lrs.lt)
Jie patys sau gražūs. Net be veidrodžio.
Jie juokiasi iš savo juokelių kaip M. Stonkus, jie mėto "bajerius', kaip O. Šurajevas, jie "kovoja" prieš kitaminčius kaip A. Valinskas ar A. Ramanauskas.
Ir visa tai - po "kovos už laisvą žodį" skraiste.
Bet ten nėra laisvo žodžio. Laisvas žodis šiandien už parlamento sienų.
Laisvas žodis yra prie laužų, kūrenamų prie Seimo, laisvas žodis yra internete, laisvas žodis yra Vilniaus gatvėse, Padubingių kaime ir Joniškio miestelyje (to, kuris tarp Pabradės ir Molėtų).
Skirtingose vietose mes laisvą žodį vertiname skirtingai.
Aš, pavyzdžiui, galvoju, kad laisvas žodis Lietuvoje jau yra duotybė ir jam niekas negresia.
B. Davidonytė, savo ruožtu, likosi pozicijos, kad laisvam žodžiui Lietuvoje gresia mirtis.
Bet visas žavesys yra tas, kad ir aš, ir B. Davidonytė savo laisvą žodį šiandien Lietuvoje galime išsakyti laisvai. Su skirtinga sklaida, su skirtingu finansiniu ir nefinansiniu palaikymu, bet visiškai laisvai.
Skirtumas tik tas, kad B. Davidonytė mano laisvo žodžio girdėti nenori ir todėl FB yra mane užblokavusi.
Todėl, jei man leisite, šiandieninė "parlamentinė rezistencija" yra paprasčiausias cirkas.
Tik bilietų pirkti nereikia, nes visi norintys tą cirką transliuoja laisvai ir nemokamai.
Tai buvo Račo žodis.
Aleliuja.
P.S. Ir vis dėlto pažiūrėjau iki pabaigos: laikrodis rodo 2:08.
Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje. Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė, todėl redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą