"Lietuvių dvasingumą reikia branginti ir saugoti"

Rusų kilmės Estijos žurnalistas prieš penkerius metus atvyko atostogauti į Klaipėdą ir, pasak jo, nuo to laiko jau nebuvo ilgam iš čia išvykęs. [CITATA] Klaipėdoje penkis vaikus auginantis Maksimas Rogalskis domisi lietuvių istorija ir kultūra, mokosi lietuvių kalbos ir pasakoja apie tautų skirtumus bei valstybių panašumus. Anot jo, mes susiduriame su panašiomis problemomis, propaganda, ir net gyvenimo lygio skirtumas nėra labai didelis, tik lietuviai labiau linkę skųstis.

"Dirbau svarbiausiuose Estijos laikraščiuose, o daugiau nei dešimt paskutinių metų - Estijos nacionalinėje televizijoje, buvau rusų naujienų tarnybos vadovas. Paskutiniu metu norėjosi padaryti kažką kitokio, negu visi iš manęs tikėjosi. Todėl išėjau tėvystės atostogų ir pabandžiau eiti į politiką - gyniau šeimos vertybes.

Naujienų tarnyboje buvome įpratę į viską žiūrėti iš viršaus, išsaugoti neutralumą. Tai labai patogi pozicija, bet aš nenoriu būti objektyvus ir nešališkas. Noriu turėti savo požiūrį ir galimybę kažką padaryti tam, kad apginčiau savo įsitikinimus ir vertybes", - interviu "Vakarų ekspresui" sakė M. Rogalskis.

Skundžiasi, bet eina į restoranus...

Ką dabar veikiate Klaipėdoje ir kokie jūsų planai?

Iki šiol beveik metus keičiau vystyklus ir auklėjau vaikus. Mes turime penkis vaikus, o tai jau savaime yra veikla, kuri atima ir laiko, ir jėgų. Vis dar buvau susijęs su kai kuriais projektais Estijoje, o dabar dar galutinai nenusprendžiau, ką veiksiu toliau. Tai, kas vyksta Lietuvoje, Klaipėdoje man įdomu, taigi stebiu, kur mano patirtis galėtų būti naudinga.

Nusprendėte mokytis lietuvių kalbos...

Susidomėjimas kokia nors kultūra ar kalba visada kyla susipažinus su žmonėmis. Man buvo labai įdomu pamatyti, kaip gyvena lietuviai, nes nors gyvename arti vieni kitų, mažai vieni apie kitus žinome. Lietuviai žino daug anekdotų apie estus, estų suvokimas apie Lietuvą irgi mitologizuotas. Man lietuviai pasirodė labai atviri, daugiau bendraujantys negu estai. Patraukė tai, kad visuomenė čia dvasinga, o Estijoje žmonių interesai labiau materialūs. Nesakau, kad visų, bet skirtumas tikrai jaučiamas. Taigi žmonės, sutikti Lietuvoje, man labai patiko ir šis susidomėjimas peraugo į domėjimąsi istorija, kultūra.

Ar iš tikrųjų estai gyvena daug geriau?

Manau, kad paprasti žmonės gyvena vienodai visose trijose Baltijos šalyse. Tiesa, Lietuvoje gerokai daugiau šešėlinės ekonomikos nei Estijoje, daugiau atlyginimų vokeliuose, daugiau mokėjimų, kurie neatsispindi oficialioje statistikoje. Taigi skirtumas tarp vidutinio atlyginimo Estijoje ir Lietuvoje, kuris atrodo labai didelis, iš tikrųjų toks nėra. Jei dar prisimintume tai, kad vidutinės kainos Lietuvoje žemesnės, galima sakyti, kad gyvenimo lygio skirtumas nedidelis. Ne viskas taip blogai, kaip atrodo. Bet estai niekada nesiskundžia gyvenimu, o Lietuvoje skundžiasi visi, viskas blogai: atlyginimai maži, visi išvažiavo...

Tai susiję su lietuvių nacionaliniu identitetu. Užtenka užeiti į kokį restoraną, kur visi sėdi, geria, užkandžiauja didelėmis kompanijomis. Estijoje žmonės į restoranus pietauti vaikšto rečiau. Įspūdį daro ir parduotuvių, prekybos centrų gausa Klaipėdoje. Jie pilni žmonių, kurie perka, o vėliau, išėję iš parduotuvių, skundžiasi, kad viskas blogai.

Nenoriu sakyti, kad žmonėms lengva gyventi. Helsinkyje, kuris yra už dviejų valandų kelio nuo Estijos, gyvenimo lygio skirtumas daro įspūdį. Tai lyg dangus ir žemė - lyginant kaip mes gyvename posovietinėse valstybėse ir kaip gyvena žmonės, kuriems istorija buvo palankesnė. Suprantama, kad mes susiduriame su kitokiais sunkumais, bet visgi yra pasaulyje vietų, kur žmonės gyvena ir blogiau.

"Tai - tikrų tikriausias karas"

Koks Baltijos šalių informacinis laukas? Ar daug čia jaučiama Rusijos įtakos?

Nėra abejonių, kad informacinio lauko problema analogiška visose trijose valstybėse. Propaganda Rusija užsiima nuolat ir kryptingai. Tai rimta veikla, kuriai išleidžiama daug pinigų ir resursų. Aišku, tai turi labai didelį poveikį rusų, gyvenančių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, protams. Bet Lietuvoje dar šiek tiek paprasčiau, nes rusų čia mažiau.

Tai tikrų tikriausias karas. Karas, į kurį reikia žiūrėti rimtai, o Estijoje, jei ir bandoma kažkaip kovoti, nors, mano manymu, nebandoma niekaip, tai daroma "su baltomis pirštinėmis". Aš seniai nustojau žiūrėti žinias per Rusijos kanalus, nes tai kenkia mano sveikatai. Prieš metus svečiavausi pas draugą, kuris tuos kanalus žiūrėdavo. Praleidau pas jį savaitę ir supratau, kad jei dar mėnesį tuos kanalus pažiūrėsiu, tai ir mano suvokimas apie tai, kas vyksta, pakis.

Ta propaganda yra paveiki, todėl reikia į ją adekvačiai reaguoti. Manau, kad kai kurių kanalų transliacijos sustabdymas, kas buvo padaryta Lietuvoje ir Latvijoje - adekvatus žingsnis. O Estijoje sakoma, kad taip daryti negalima, kad mes laisva valstybė ir negalima spręsti konfliktų tokiomis priemonėmis. Aš nevisiškai su tuo sutinku.

Kaip manote, kokie rusiškų kanalų siekiai?

Jų ketinimai labai aiškūs. Tikslas - žmones, kurie žiūri tuos kanalus, padaryti instrumentais Rusijos interesams įgyvendinti.

Nesupranta Titovo

Kodėl žmonės tiki propaganda?

Tai fenomenas. Atrodo, atsirado daug alternatyvių būdų sužinoti informaciją - yra internetas. Bet propagandos srautas labai didelis, todėl žmogus be komentarų, analizės dažnai nėra pajėgus atsirinkti.

Tad kaip kovoti su propaganda?

Neužtenka tik išjungiti tuos kanalus, reikia ir pasiūlyti kokią nors alternatyvą. Nereikia gėdytis finansuoti tokių projektų. Valstybinės institucijos Estijoje susilaukia daug kritikos, kai nori finansuoti kokį nors projektą. O kas čia tokio? Tai tikrai netaptų kokios nors ministerijos ruporu, tokioje informacinio karo situacijoje reikia išnaudoti visas galimybes.

Gerai, kad Lietuvoje nėra didelės masės žmonių, kuriuos būtų galima paveikti. Bet, pavyzdžiui, Klaipėdoje yra apie 50 000 rusų, ir man keista, kad miesto Tarybos narys Viačeslavas Titovas vadina Lietuvą fašistine valstybe. Už jį gi kažkas balsuoja, kažkas išrenka. Pretenzijų valstybei visada yra, tai normalu, bet fašistine valstybe vadinti Lietuvą - neatsakinga. Ir tas žmogus negali to nesuprasti, jis specialiai taip sako.

Būtina atsvara

Estijoje vedėte laidą "Aktualnaja kamera" rusų kalba. Ar ji buvo populiari tarp rusakalbių, ar jie visgi rinkosi rusiškus kanalus?

Be abejo, rusiškus kanalus žiūri daugiau rusakalbių, nes žmonės gauna visą komplektą. Tai jiems patogu. Žiūri serialus, paskui dokumentinius filmus, dar meninius filmus, tarp jų - naujienas. O Estijos nacionalinėje televizijoje laidų rusų kalba apimtis mažėjo. Mes visada siekėme, kad laidos, skirtos rusakalbiams, būtų kokybiškos ir įvairios, bet nebuvo tokių finansinių galimybių ir politinės valios. Rugsėjį Estijoje turėtų būti pradėtas transliuoti kanalas rusų kalba. Tai, aišku, reikėjo padaryti prieš 20 metų, bet geriau dabar negu niekada. Pradėti gerą darbą niekada ne vėlu.

Estijos rusakalbiai vadina save estais ar tapatinasi su Rusija?

Niekam neateis į galvą rusą, gyvenantį Estijoje, pavadinti estu. Aš pats laisvai kalbu estiškai, turiu Estijos pilietybę ir Lietuvoje mane dažnai palaiko estu, atranda net kažkokių charakterio bruožų, kurie būdingi estams. Tai nestebina, nes aš visą gyvenimą gyvenau Estijoje, estų kultūra veikė mano asmenybę, bet aš visgi rusas. Estijoje niekad niekas manęs estu nepavadintų. Ir tai netgi jaučiama. Gal masinis pabėgėlių atvykimas suartins estų ir Estijos rusų bendruomenes, nes pabėgėliai bus visai kitokių kultūrinių vertybių, kitos religijos nešiotojai. Jų atvykimas gali sutaikyti skirtingų tautų žmones.

Kokios nuotaikos tarp rusakalbių Estijoje Ukrainos įvykių kontekste? Ar jie lojalūs savo valstybei?

Nenoriu ieškoti priešų. Manau, kad žmonės, kurie visą gyvenimą pragyveno Estijoje ar Lietuvoje, nepažeidė įstatymų - visi lojalūs. Negalima įtarinėti žmonių. Savaime suprantama, kad yra žmonių, kurių galvos susuktos rusų propagandos. Jiems kasdien kartojama vienas ir tas pats, ir jie tuo tiki.

Kartais padeda ir valstybės veiksmai. Estijos specialiosios tarnybos kiekvienais metais publikuoja savo veiklos apžvalgą, ten gausu užuominų, kad, pavyzdžiui, koks nors Talino vicemeras turi glaudžių ryšių su Rusija. Bet tų akcijų, turinčių demaskuoti Kremliaus agentus, efektas kažkodėl būna atvirkštinis - žmonės dar daugiau balsuoja už tuos politikus, dar labiau jais tiki.

Europa keičia sąvokas

Kokios dabar didžiausios grėsmės Baltijos šalims ir kokią matote jų ateitį?

Masinės informavimo priemonės tampa propagandos įrankiu, ir tai liečia ne tik Rusiją. Visoje Europoje dabar siekiama pakeisti tokias svarbias sąvokas kaip šeima, santuoka, meilė. Galima sakyti, kad atakos vyksta pagal tokį patį scenarijų. Lietuvoje dar gana stipriai jaučiama bažnyčios įtaka, o Estijoje to nėra. Estija apskritai pagal kai kuriuos sociologinius tyrimus yra labiausiai ateistiška valstybė Europoje.

Turime ir neseną Airijos pavyzdį, kur referendume dėl homoseksualų santuokų įteisinimo daugiausia dalyvavusių piliečių balsavo už, o juk tai giliai tikinti valstybė ir balsavęs jaunimas lankė katalikiškas mokyklas. Taigi pasitelkus masinę propagandą tikslas buvo pasiektas.

Dabar viso pasaulio ateitis gana tamsi, vėl gresia ekonominiai sukrėtimai. Manau, kad tokiame greitai besikeičiančiame pasaulyje turėtų būti koks nors inkaras, todėl negalima atsisakyti nacionalinių tradicijų ir vertybių. Estijoje diskutuojama tik materialiu lygmeniu: pavyzdžiui, reikia, kad gimtų daugiau vaikų. Sakoma, kad žmonės atsisako turėti vaikų, nes neturi finansinių galimybių juos išlaikyti. Aišku, valstybės palaikymas daugiavaikėms šeimoms svarbus, bet mūsų šeima bendrauja su kitomis daugiavaikėmis šeimomis ir aš nepastebėjau, kad daugiau vaikų tose šeimose, kurių materialinė padėtis labai gera. Tai tiesiog vertybių klausimas. Todėl tą dvasingumą, kuris yra lietuvių visuomenėje, reikia labai branginti ir saugoti.