Paminklas Liudvikui Hagenui - mūsų istorinio paveldo dalis

Paminklas Liudvikui Hagenui - mūsų istorinio paveldo dalis

Klaipėdos krašte turime ne vieną tarpukaryje pastatytą ir per karus bei sovietinį laikotarpį stebuklingai išlikusį paminklą.

Tai - paminklas ant Skomantų piliakalnio Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos sukakčiai paminėti, Dumpių miško akmuo-grybas, paminklas Priekulės parapijos vyrams, žuvusiems Pirmajame pasauliniame kare, paminklas 1923 metų Klaipėdos krašto sukilėliams uostamiesčio Skulptūrų parke ir kiti.

Vienas iš jų yra ir Smiltynėje, priešais Naująją perkėlą, ant Hageno kalno, aukščiausios smėlio kopos šalia Klaipėdos, pavadintos žymaus Rytų Prūsijos hidroinžinieriaus Liudviko Hageno garbei jo vardu.

L. Hagenas moksliškai pagrindė ir susistemino kopų sutvirtinimą augmenija, formuojant kopagūbrius, ir pats XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje dalyvavo bei vadovavo įgyvendinant savo idėjas šiaurinėje Kuršių nerijos dalyje.

1936 metais už tai dėkingi Klaipėdos krašto gyventojai ant 36,5 metro aukščio kopos jo atminimui pastatė kuklų akmeninį obeliską. Jo priekinėje pusėje vokiečių kalba yra užrašyta "Hagen's Hoh" (Hageno kalnas). Kitoje obelisko pusėje vokiečių ir lietuvių kalbomis iškalti žodžiai: "Liudviko Hageno, kopų apželdinimo vadovo atminimui".

Paminklas yra judrioje vietoje, šalia pėsčiųjų ir dviračių tako. Deja, pats paminklas ir jo aplinka visai nesvetingi juo susidomėjusiam praeiviui ar turistui, kurių Kuršių nerija kasmet sulaukia vis daugiau.

Pats paminklas iš priekio dar matosi, bet iš kitos pusės jį baigia užgožti menkaverčiai krūmai. Norint perskaityti, kas užrašyta paminklo kitoje pusėje, reikia per juos brautis.

Ant paminklo juodais dažais išryškinti tik vokiečių kalba akmenyje iškalti užrašai. Žodžių iš kitos pusės lietuvių kalba neįmanoma perskaityti, nes jis apaugęs kerpėmis. Matyt, šiuos užrašus atnaujino paminklų išsaugojimo entuziastai vokiečiai, kurie lietuviškai nesuprato, todėl, nenorėdami padaryti klaidų, lietuviško užrašo ir nelietė.

Labiausiai stebina tai, kad šis paminklas iki šiol neatkreipė nei Kuršių nerijos nacionalinio parko, nei kultūros paveldo specialistų dėmesio. Juk dabar ne sovietmetis ir paminklo slėpti krūmuose nuo jo sunaikinimo jau nebereikia.

Manau, kad jau pats laikas apie paminklą iškirsti menkaverčius krūmynus, atnaujinti paminklą, nuo jo nuvalyti kerpes ir atnaujinti užrašus. Reikėtų sutvarkyti ir aplinką, įrengti informacinį stendą apie Kuršių nerijos apželdinimo istoriją ir jo vadovus, šio paminklo pastatymo istoriją ir jame įrašytus žodžius. Praverstų ir suoliukai, kur praeivis ar turistas galėtų sustoti, pailsėti, pasigrožėti gamta ir pamąstyti apie mūsų protėvių nuveiktus darbus saugant ir gražinant Kuršių neriją.

O gal šis paminklas iki šiol dar nepaskelbtas ir istorinio paveldo objektu? Jei ne, skubiai reikia tai padaryti, nes istorinio paveldo išsaugojimas yra mūsų kultūros dalis.

Manau, kad aplinkos ir paties paminklo sutvarkymui pritartų ir klaipėdiečiai. Taip mes Kuršių nerijoje turėtume dar vieną žmogaus akį džiuginančią vietą.

O ką apie tai mano žmonės, nuo kurių darbo ir požiūrio tai priklauso?

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder