Petrą Auštrevičių galima įsimylėti. Bet ar jis mylės mus - bedančius, nesveikai paburkusius nuo makaronų dietos, pamėlusius nuo šalčio, kamuojamus ilgesio dėl svetur pabėgusių vaikų? Kaip konservatoriai - sutartį su "Williams", taip ir P. Auštrevičius turi dokumentą, iš kurio kaip iš kokios burtų knygos kasdien išbyra koks nors siurprizas.
Kaip aiškėja - PVM sauskelnėms buvo tik ledkalnio viršūnė, anekdotas. Tačiau plaukiant gylyn į atsivėrusį europietišką gyvenimą prasideda nebe anekdotai, o visi kiti humoristiniai žanrai - pradedant farsu, grotesku ir baigiant juodu humoru apie atpigusį maistą.
Gerokai pabranginę maistą gegužės pirmosios proga, dabar prekybos tinklai tiesiog apsiputoję pranešinėja "geras naujienas" apie 17 centų atpigusias bandeles su džemu arba panašiai radikalų liesos varškės kainos kritimą. Nestokojantys savotiško humoro jausmo gali pasilinksminti ir stebėdami Vyriausybės konvulsijas, kai ji paslapčiomis mėgina Briuselyje iškaulyti PVM lengvatą šildymui, o iškauliję garsiai rėkia: mes duosim kompensacijas iš biudžeto!
Tiesa, šiame farse A. Brazauskas yra teigiamas herojus, nes PVM lengvatų atsisakė R. Pakso vyriausybė. R. Paksas po to dar ilgai gyrėsi, kad jam valdant buvo "uždaryta" daugiausiai derybų su Europos Sąjunga skyrių. Po to, einantį į prezidentus jį jau buvo apėmęs nušvitimas, ir jis žadėjo persiderėti su Briuseliu. Nespėjo (gal net neskubėjo?), tai dabar tos derybų skylės tapo socialdemokratų rinkiminės kampanijos medžiaga.
Paradoksas, tačiau padaręs karjerą kaip kovotojas su blogiu iš Amerikos - "Williams", R. Paksas iškart susimovė derybose su Briuseliu. Raportuodamas apie "uždarytus skyrius" buvo toks pats pakilus, kaip Rasa Juknevičienė, kai garbstė "NATO - "Williams", o kritiką atmušinėjo su konservatoriška teisuolio mina - jūs ką, prieš integraciją į Vakarus? Po to lygiai tą pačią gaidą tęsė A. Kubilius.
Ir visais laikais, greta visų premjerų buvo jis - P. Auštrevičius. Pilkasis derybų kardinolas, uolus besikeičiančių valdžių nekintamos valios - nesiderėti, o pasirašinėti - vykdytojas. Euroderybininkas Petras. Šiandien, kai vienas po kito lenda tų derybų "šalutiniai poveikiai", jau visiškai neginčytinas atrodo P. Auštrevičiaus sprendimas dėl pernykščio euroreferendumo. Pinigai, skirti informuoti mus apie tai, kas šiandien vyksta, buvo išleisti bukai reklamai.
Dabar tie patys reklamos magai, kurie pūtė miglą per euroreferendumą, kuria dainas apie tai, kaip visos moterys geidžia prezidento Petro. O Petras kaip koks atmintį praradęs muilo operos herojus važinėja po kaimus ir agituoja kaimiečius pirkti mėsinius galvijus. Intrigos prideda tai, kad pastarasis reklaminis filmukas buvo nufilmuotas Suvalkijoje, į kurią, pasak žemdirbių vadų, jau įsisuko ūkininkai iš Olandijos ir kitų Europos žemdirbiškų kraštų.
Jie supirkinėja žemę, nes euroderybininkas Petras buvo vienas iš tų, kurie nematė reikalo prašyti ilgesnio pereinamojo laikotarpio. Bent jau iki tol, kol baigsis žemės reforma ir brangiausiu turtu apsirūpins savi. O kam? Negi jie tą žemę išsiveš? Neišsiveš, tiesiog vietiniai bėdžiai vargu ar galės konkuruoti su keliariopai didesnėmis lėšomis disponuojančiais olandais, kuriuos dar keliskart stipriau remia Briuselio fondai.
Bet kur Vakaruose toks brokdarys - derybininkas būtų per rinkimus nokautuotas. Tačiau Lietuvoje, kuri jau seniai ir nesėkmingai eksperimentuoja ieškodama jauno politinio patino, jam gali ir pavykti.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą