Prognozuojamas krovinių gausėjimas verčia mąstyti apie uosto plėtrą

Mero savaitė

Penktadienį dalyvavau labai svarbiame renginyje - Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje. Pagrindinis darbotvarkės klausimas - informacija apie mūsų uosto plėtros perspektyvas.

Buvo pateikta Japonijos tarptautinės bendradarbiavimo agentūros (JICA) atlikta studija. Ją rengiant buvo vadovaujamasi LR Vyriausybės 2001 - 2004 m. programos priemonių įgyvendinimo planu, pagal kurį numatyta parengti giliavandenio - iki 17 m - uosto plėtros koncepciją, bei Lietuvos ūkio plėtros iki 2015 m. ilgalaike strategija. Joje taip pat numatyta šiaurinės Klaipėdos uosto dalies plėtra.

Šios studijos pagrindu bus rengiami Klaipėdos uosto vystymo iki 2015 m. ir generalinis, numatantis plėtrą iki 2025 m., planai bei ketinamų įgyvendinti investicinių projektų įvertinimas.

Šiandien Klaipėdos uoste kasmet perkraunama per 20 mln. t įvairių krovinių. Esant tokioms apkrovoms, uostas išnaudoja tik apie 60 proc. savo pajėgumų. Dabartinėse teritorijose krovos apimtis galima padidinti iki 30 - 32 mln. t.

Vis dėlto, ekspertų nuomone, ateityje uostas nebegalės patenkinti poreikių. Prognozuojama, kad 2015 m. jame bus perkraunama apie 38 mln., o 2025 m. - apie 50 mln. t krovinių. Nedidindamas savo pajėgumų, Klaipėdos uostas bus nepajėgus konkuruoti su kaimynais rytinėje Baltijos pakrantėje.

Buvo analizuojama keletas uosto plėtros variantų. Ekspertų vertinimu, geriausias iš jų - uostą plėsti į šiaurę nuo dabartinių vartų. Šis sprendimas svarbus tuo, kad turės didelės įtakos tolesnei miesto raidai, palies nemažos miesto gyventojų dalies interesus.

Siūlomas variantas pagrįstas finansiniais bei ekonominiais apskaičiavimais, tačiau būtina įvertinti projektą ir kitais aspektais, visų pirma gamtosaugos požiūriu. Ekspertai studijoje atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinus pasiūlymą plėsti uostą Melnragės link nepavyktų išvengti žalos aplinkai, taip pat tai turėtų įtakos ir nuosavybės kainoms šioje miesto dalyje, šiaurinės miesto dalies paplūdimiams. Todėl buvo akcentuota, kokių reikėtų imtis prevencinių priemonių, kad neigiamas poveikis būtų kiek galima labiau sumažintas. Šių priemonių įvardijimas kaip tik ir bus pagrindinis diskusijų objektas svarstant tolesnę šio projektą raidą.

Svarbiausiems darbams - papildomos lėšos

Praėjusią savaitę pasirašiau sutartį su UAB Atliekų tvarkymo įmone, laimėjusia Savivaldybės bendrovės "Specialus autotransportas" privatizavimo konkursą.

Užbaigus visas konkurso procedūras Savivaldybės privatizavimo fondas pasipildė solidžia suma - 6,7 mln. litų. Atsižvelgiant į labai sėkmingą bendrovės "Klaipėdos keliai" bei dar keleto kitų mažesnių objektų privatizavimą, taip pat gerai vykdomą miesto biudžeto planą, pradėti rengti miesto Tarybos sprendimai dėl 2004 metų Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto plano ir privatizavimo fondo sąmatos patikslinimo.

Miesto Tarybai bus teikiami pasiūlymai, kam skirti viršplanines lėšas. Šiandien visi Savivaldybės padaliniai jau yra pateikę paraiškas papildomam finansavimui gauti. Bendra jų sąmata - apie 30 mln. litų. Paraiškos bus analizuojamos, ir, manau, bent trečdalis jų bus patenkintos.

Didžioji dalis lėšų atiteks daugiausia problemų turintiems Miesto ūkio ir Socialiniam departamentams. Siūlysime papildomą finansavimą skirti švietimo reikmėms, taip pat bus skirta lėšų Muzikos centro Šaulių gatvėje koncertų salės rekonstrukcijai užbaigti, daugiabučių gyvenamųjų namų kiemų, įvažiavimo kelių į juos bei miesto gatvių tvarkymo programoms įgyvendinti, kitiems opiems klausimams spręsti.

Stengsimės, kad papildomai surinktos lėšos nebūtų paprasčiausiai pravalgomos, o duotų apčiuopiamą naudą.

Iš viršplaninių pajamų bus skirta lėšų ir avarijos Taikos pr. 97 padariniams likviduoti. Taip pat Savivaldybė finansuos šio namo renovacijos projekto rengimo darbus. Neatmetu galimybės, kad vėliau šiai problemai išspręsti bus panaudotos ir Savivaldybės būsto renovavimo fondo lėšos. Manau, toks sprendimas būtų tikrai teisingas.

Rangovas bus žinomas liepą

Jau paskelbtas konkursas rangovui, dirbsiančio Šiaurinio išvažiavimo kelio iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto projekto II ir III etapuose numatytus darbus, parinkti. Konkurso medžiagą įsigijo penkios bendrovės, iš kurių dvi įsikūrusios Klaipėdoje.

Konkurso laimėtojas turėtų paaiškėti liepos pabaigoje, rugpjūčio gale būtų galima pasirašyti sutartį, o darbus pradėti rugsėjo pradžioje. Juos užbaigti numatyta 2006-ųjų gruodį. Projekto vertė - 60 mln. litų. 45 proc. jam įgyvendinti reikalingų lėšų skiria ISPA fondas, 35 proc. - valstybė, Klaipėdos savivaldybės indėlis - 20 proc., arba apie 12 mln. litų. Šiai sumai surinkti taip pat ketinama kooperuoti mieste veikiančių įmonių lėšas.

Įgyvendinus šį projektą iš esmės bus pagerinta miesto transporto infrastruktūra, sumažės automobilių srautai centrinėje miesto dalyje.

Užrašė Vilija ŠILINIENĖ