Dienos komentaras
Bronius Bradauskas bus kanonizuotas į tautos gelbėtojus. Šis vyras, vos paskirtas Seimo Finansų ir biudžeto komiteto pirmininku, rado pinigų padidinti pensijas 50 procentų.
Perkasęs biudžetą, ponas Bradauskas ne tik surado pinigų pensijoms, bet ir gana atlapaširdiškai sudėliojo visas sąlygas, kurias turės išpildyti pensininkai, jei norės kitąmet prie vidutinės pensijos prisilipdyti daugiau nei 150 litų.
Komandą - "Ieškok!" - savo seimūnams ir Finansų ministerijai užriaumojo Algirdas Mykolas Brazauskas. Tačiau ne todėl, kad jam staiga susopo širdį dėl apgailėtinos pensininkų egzistencijos. Širdis čia niekuo dėta. Pensijos bus keliamos ne už dyką, bet už socialdemokratų valdžią dar ketverius metus.
Ir valdžia turi būti duota avansu. Kaip sakė Ostapas Benderis, pinigai iš ryto, kėdės - vakare. Valdžią socialdemokratams reikės duoti dar šį rudenį, o pensijos tada didės nuo kitų metų.
Žinoma, jeigu didės. Tas pats Algirdas Mykolas, pasižadėjęs pernai sumokėti žemdirbiams apie 30 litų už hektarą dirbamos žemės, pagaliau pakišo toms "rankoms pūslėtoms" didelę išpuoselėtą špygą, pareikšdamas, kad pinigų nėra ir nebus.
Tačiau šįkart - juokai menki. Pensijų didinimą siūlo ir du socialdemokratų konkurentai - Darbo partija ir socialliberalai. Tik šių pensijos kyla ne tokiu stačiu kampu. Tik 40 procentų. Kaip Nikita Chruščiovas - Ameriką, taip dabar A. Brazauskas mėgina pavyti ir aplenkti Viktorą Uspaskichą. Pažadais.
Tačiau tuo stebuklai nesibaigia. Paradoksas, tačiau socialdemokratų atrastas pinigų pensijoms rezervas nėra naujas. Jau kelerius metus jį įkyriai ir prikišamai valdžiai bei tautai rodo Julius Veselka. Įšaldyk karines išlaidas, nustok iš biudžeto finansuoti tuos sosotinės "zuoknamius" - tada pinigų bus ne tik pensijoms. Tą dabar ir ketina padaryti socialdemokratai.
Vertėjo leisti "elitui" pamauti Rolandą ant šakių, kad tasai elitas pagaliau imtų dalintis bendru geru, kurį iki šiol laikė savo nuosavybe |
Įvykus tokiam stebuklui, politologai gaus keisti populizmo apibrėžimą. Nuo 2005 metų populistu bus vadinamas toks politikas, kuris ir pats gyvena, ir kitiems sudaro galimybes gyventi.
Tačiau senojo raugo populistų tautai nereikėtų pamiršti. Juk nė vienas, juolab - A. Brazauskas, nebūtų net artyn prisileidęs minties apie tokį pensijų šuolį, jei ne graudus ir trumpas Rolando Pakso prezidentavimas.
Vertėjo leisti "elitui" pamauti Rolandą ant šakių, kad tasai elitas pagaliau imtų dalintis bendru geru, kurį iki šiol laikė savo nuosavybe.
Gudri tauta netgi pakartotų pamoką - išrinktų prezidentu ką nors labai panašų į R. Paksą, kad derybose dėl naujojo Seimo politikai dar kruopščiau ieškotų rezervų, kuriais būtų galima pasidalinti ne tik su pensininkais, bet ir su jaunimu, bedarbiais ir visais tais, kuriems reikia minkštos valstybinės pagalvės po užpakaliu.
Rūta GRINEVIČIŪTĖ
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą