Stambulo konvencija - Trojos arklys prie valstybės vartų

Stambulo konvencija - Trojos arklys prie valstybės vartų

Konservatorių ir liberalų valdomas Seimas rengiasi pavasario sesijoje ratifikuoti Stambulo konvenciją, kuri neva būtina, siekiant užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir diskriminaciją. Konvencijos priešininkai sako, kad joje deklaruojama kova su smurtu prieš moteris tėra priedanga, o šio dokumento priėmimas būtų rimtas smūgis tradicinei šeimai ir didelis žingsnis vienalyčių santuokų įteisinimo link, ko kryptingai siekia seksualinės mažumos.

Apie tai, kokie pavojai slypi mums brukamoje Stambulo konvencijoje, prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo kalbėjomės su Seimo nare „valstiete" Agne ŠIRINSKIENE, profesoriumi, kunigu Andriumi NARBEKOVU, profesoriumi Vytautu DAUJOČIU ir Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininku Vytautu BUDNIKU. Klausinėjo žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.


G.JAKAVONIS: Jeigu Jungtinės Tautos skelbia, kad po puertorikiečių ir latvių esame trečioji labiausiai nykstanti tauta pasaulyje, tad mūsų politikai turėtų labai aiškiai suprasti, kad bet kokios globalistų nešamos „naujos realybės" idėjos yra labai pavojingos mūsų Tautai. Mūsų išrinktieji vis viena nusiteikę ratifikuoti Stambulo konvenciją. Kur slypi jos pavojai?

A.ŠIRINSKIENĖ: Problema, matyt, yra ta, kad turime dvi labai liberalias partijas valdžioje - ir konservatorius, kurių didžioji dalis iš esmės taip pat yra liberalai. Tokią situaciją kažkiek programavo ir pačių rinkėjų pasirinkimas.

Bet, manyčiau, problema yra tai, jog vienu ar kitu pavidalu - konservatorių ar liberalų - atėjusieji į valdžią tiesiog staiga pradėjo priiminėti sprendimus, iš esmės nesitardami su visuomene. Pavyzdžiui, narkotikų dekriminalizavimo projektas buvo labai staigiai registruotas.

Dabar, atrodo, taip pat bus siekiama, kad ir Stambulo konvencijos priėmimas Seime vyktų labai greitai ir be didesnių diskusijų. Antra vertus, vėlgi priėmimui yra pasirenkamas labai keistas laikas, kada žmonės savo dėmesį yra sutelkę į koronaviruso pandemiją, kada vėlgi žmonių akys yra nukreiptos į žūstančius smulkiuosius verslus.

Šiuo atveju, matyt, pasirenkant laiką per pandemijos piką ir per ekonominę krizę, yra stengiamasi, kad žmonės kuo mažiau gilintųsi į tuos klausimus. Manau, tai tikrai nesąžininga. Jeigu kalbėtumėm apie tai, kad įstatymų projektai turėtų būti maksimaliai išdiskutuoti su visais ir turėtų būti pasiektas maksimalus konsensusas, akivaizdžiai matome ką kita.

Visuomenė tais klausimais yra susipriešinusi, yra labai daug nepritariančių tokiai liberalų politikai. Tačiau vis tiek bandoma tuos visuomenei ir valstybei svarbius sprendimus priimti kuo tyliau ir ramiau.

V.DAUJOTIS: Savanaudiškumo ir prisitaikėliškumo dvasia persismelkęs šalies valdantysis sluoksnis ir stambusis verslas, pastaruosius dešimtmečius vykdęs neoliberalią ekonominę ir socialinę politiką, išvarė į užsienį milžinišką darbingiausių gyventojų dalį.

Lietuvos valdžia, vykdydama Briuselio eurobiurokratų valią sukurti Europą be tautų, per švietimą ir valdišką transliuotoją LRT bruka lietuvių tautinę tapatybę turinčią pakeisti kosmopolitiško Europos Sąjungos piliečio klajoklio savimonę ir tapatybę. Tačiau ištautinimą ir „naujojo europiečio" darymą stabdo prigimtinė šeima, todėl ji turi būti sugriauta.

Šeimos ardymo projektas kartu yra komerciniu principu grindžiamas šeimos suprekinimas, turint tikslą išspausti pelną. Lietuvą jau pasiekė Vakarų liberaliojoje demokratijoje atsiradusi ir moksline pasiskelbusi multikultūralizmo ideologija, kurios atšaka - genderizmas.

Pastarasis prigimtinėmis žmogaus teisėmis paskelbė teisę į seksualines perversijas, sodomiją, teisę su valstybės pagalba žaloti gamtos jiems duotą lytį arba susikonstruoti gamtoje neegzistuojančią lytį.

Genderizmo pagalba įteisinus išsigimusias šeimos formas, suklesti surogatinė motinystės, tėvystės industrija, įsisuka dirbtinės reprodukcijos technologijos ir, prisidengiant vadinamaisiais vaikų apsaugos nuo smurto įstatymais, vaikų atiminėjimas iš normalių šeimų. Visa tai tampa pelno šaltiniu, didesniu nei iš bet kurios kitos komercinės veiklos. Paversti genderizmo ideologijos nuostatas teisės normomis - toks yra Stambulo konvencijos tikslas.

G.JAKAVONIS. O ką apie Stambulo konvenciją sako Bažnyčia ir kokios pasekmės būtų ją priėmus?

A.NARBEKOVAS: Diskusijos dėl Stambulo konvencijos manęs nestebina, nes tai yra diskusijos dėl pasaulėžiūrinių dalykų. Nestebina, kad visuomenė susipriešinusi. Nestebina net tai, kad laikantieji save „praktikuojančiais katalikais" bando mokyti vyskupus, ką jie turėtų daryti, nes kiti katalikai esą klaidina visuomenę.

Pastaruoju metu jau ne kartą matėme, kad net netikintys ir ateistai bandė savaip interpretuoti popiežiaus Pranciškaus pasisakymus, Bažnyčios mokymą, prisiminė net ir Šventąjį Raštą, kai jiems buvo naudinga.

Artėja laikas šitai konvencijai atsidurti Seime, artėja tiesos valanda, kada bus aišku, kas yra kas. Manipuliuoti tuo, koks yra Bažnyčios požiūris į Stambulo konvenciją, nėra kaip, nes tikrai praktikuojantys katalikai turi įsiklausyti į Bažnyčios mokymą, kurį Lietuvos vyskupai išreiškė savo kreipimusi. Stambulo konvencijos ratifikavimui Bažnyčia nepritaria.

Vyskupų konferencijos kreipimesi sakoma: „Stambulo konvencija iš esmės tik atkartoja Lietuvos Respublikos teisėje jau įtvirtintas nuostatas, tad šios konvencijos ratifikavimas nepadėtų sumažinti smurto apraiškų skaičiaus, bet sukurtų kitų rimtų problemų. Palaikome ne problemišką Stambulo konvenciją, bet visas priemones, leisiančias realiai įgyvendinti jau egzistuojančias Lietuvos teisės normas, numatančias smurto prieš moteris prevenciją ir užkardymą."

Gerai žinome posakį, kad „gerais norais kelias į pragarą grįstas". Kas galėtų prieštarauti norui apsaugoti moteris nuo smurto? Kokias rimtas problemas, ratifikavus konvenciją, įžvelgia vyskupai?

Savo kreipimesi jie pabrėžia, „kad kuriamos dirbtinės strategijos, norinčios sulyginti vyrą ir moterį. Tokios lygybės strategijos siekia visus suvienodinti, panaikinti skirtumus tarp vyro ir moters, o pirmas šio proceso žingsnis - suteikti dominuojančią reikšmę socialinei lyčiai - tam, kas nėra duotybė, bet yra socialiai sukonstruojama.

Dirbtinai konstruojamos socialinės lytys užmaskuotai pateikiamos Stambulo konvencijoje, prisidengiant siekiu apsaugoti moteris. Kilniu smurto prieš moteris užkardymo tikslu, visuomenei primetamos ideologinės nuostatos, nederančios su prigimtine žmogaus teisių samprata, ir bandoma konstruoti dirbtinį požiūrį į moterį ir vyrą.

Žmogus geriausiai apsaugomas pripažįstant jo prigimtį ir vaidmenį, suteikiant visas galimybes būti savimi, o ne primetant visuomenei iškreiptą požiūrį į lytį".

Ką reiškia „socialinė lytis" ir kokių rimtų problemų tai gali sukelti? Ši sąvoka yra kūrinys „gender teorijos", kurią popiežius Pranciškus yra pavadinęs „ideologiniu kolonializmu". Ideologinio kolonizavimo pagrindinis įrankis yra kalba. Keičiant kalbą, keičiama ir žmonių sąmonė.

Konvencijoje draudžiama diskriminacija dėl „lyties tapatybės". Suprantama, kad diskriminacija yra nediskutuotinas blogis. Tačiau pagal „socialinės lyties" sampratą nesvarbu, koks gimei, lytis yra socialinis konstruktas. Štai JAV jau yra priskaičiuojama per 30 socialinių lyčių. Būtent tai sukuria rimtas problemas, gerokai svarbesnes nei privalomą bendrų tualetų įrengimą.

Jei vyras taps „transmoterimi", bet kas nors tokio asmens nelaikys moterimi, tas galės būti nubaustas. Galės būti nubausti mokytojai, jei nenorės berniuko, save laikančio mergaite, vadinti mergaite. Konvencijoje numatoma pareiga medžiagą apie „nestereotipinius lyčių vaidmenis" įtraukti į visas privalomo vaikų ugdymo programas.

Kadangi ratifikavus konvenciją, teisiškai ji įgyja viršenybę šalies įstatymų atžvilgiu, pagal ją privalėtume pritaikyti mūsų įstatymus. Todėl turime pagalvoti, ar norime, kad konvencija spręstų, kurias socialines normas turime naikinti ir kokius vaidmenis be lyčių stereotipų turime perduoti savo šalies vaikams.

Sąvokos yra reikšmingos ir būtent dėl jų kontroversiškumo, ypač dėl „socialinės lyties", kai kurios šalys atsisakė šią konvenciją ratifikuoti. Socialinės lyties sąvoka sujaukia supratimą ne tik apie lytį, bet ir apie patį žmogų. Lietuvių kalbos žodyne žodis „lytis" suprantama, kaip iš prigimties kilusi, kaip duotybė, tikrai ne visuomenės apspręsta.

Lietuvos vyskupai pasisako už moterų prigimtines teises ir ragina ugdyti pagarbą asmens unikalumui, vyro ir moters lygiaverčiam skirtingumui, ragina stiprinti šeimų, sukurtų vyro ir moters santuokos pagrindu, identitetą.

G.JAKAVONIS: Stambulo konvencijos „dvasios" jau seniai mums brukamos per nacionalinį transliuotoją LRT, Lietuvos Konstitucinio Teismo „dvasių" išaiškinimas lyčių temomis taip pat žinomas. Seimo valdančioji dauguma teisingumo ministre skyrė Eveliną Dobrovolską, žinomą kaip įvairių seksualinių mažumų teisių gynėją, o Seimo pirmininkė į Konstitucinio Teismo teisėjus siūlo advokatą Vytautą Mizarą, kurio teisinio darbo praktika taip pat susijusi su gėjų ir lesbiečių bylų nagrinėjimu. Iš to, ką matau, suprantu, kad dirva ir kadrai Gerovės valstybėje „palaiminti" Stambulo konvenciją jau paruošti...

A.ŠIRINSKIENĖ: Nors, kaip minėjau, liberalai bando žmonėms įpiršti tą savo politinę darbotvarkę, kyla klausimas, ar tikrai Lietuvai šių projektų, o ypač Stambulo konvencijos, reikia.

Pasižiūrėjus, kaip yra sustruktūruota teisės sistema, aišku, kad tie saugikliai, kurie yra taikomi apsaugoti moteris nuo smurto, vaikus, merginas nuo diskriminacijos, veikia. Sistema, kad žmogus, nepriklausomai nuo to, kokios jis yra lyties, kokios orientacijos, religijos ar tautybės, nebūtų diskriminuojamas, yra.

Tie teisės aktai iš esmės Lietuvoje tikrai yra ir jų kažkaip pildyti nereikia. Mes neturime jokių signalų, kad jie neveiktų. Veikia ir Baudžiamasis kodeksas: jeigu yra kurstoma neapykanta prieš kažkokias grupes, jis gali būti panaudotas. Veikia ir Administracinių nusižengimų kodeksas.

Tad šiuo atveju tikrai labai natūraliai kyla klausimas, o kam gi tada pradedamos diskusijos dėl Stambulo konvencijos? Žiūrint į patį konvencijos turinį, tikrai peršasi mintis, kad tos diskusijos yra vien dėl to, kad būtų įtvirtinta labai neaiški lyties sąvoka - vadinamoji gender sąvoka.

Nes kitų naujovių, išskyrus pačią lyties sąvoką, kuri konvencijoje labai išplauta ir yra siejama su socialiniais žmogaus vaidmenimis, kuriuos jis pats gali pasirinkti, susigalvoti, nėra.

V.BUDNIKAS: Stambulo konvencija - tai vienas iš teisinių instrumentų, kuriais siekiama pakeisti šeimos sampratą ir, apeinant nacionalinių valstybių konstitucijas, įtvirtinti tos pačios lyties asmenų teises į santuoką.

Jei konvencijos pagrindinis tikslas būtų moters apsauga nuo smurto, tai mūsų šalyje ir dabar galioja Lygių galimybių įstatymas, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, Baudžiamojo kodekso nuostatos, įgalinančios kovoti su smurtu prieš moteris. Tad logiškai kyla klausimas, kam Lietuvai reikia šios konvencijos?

Atsakymą rasime įsigilinę į jos turinį. Pirmiausia pastebėsime, kad konvencija siekia suvienodinti moterų ir vyrų socialinius vaidmenis. Yra netgi atskiri sakiniai, nederantys su žmonių įprastiniu supratimu apie realybę.

Pvz., konvencijoje vyrauja tokia asmens lyties apibrėžimo sąvoka „gender" (lietuviškai - socialinė lytis). 3 str. nurodoma, kad lytis - tai „socialiai susiformavę vaidmenys, elgsena, veikla ir bruožai, kuriuos tam tikra visuomenė laiko tinkamais moterims ir vyrams". Taigi, ką iki šiolei laikėme vyrais ir moterimis, tėra mūsų suformuotos vaizduotės padarinys - konstruktas, o tai reiškia, kad šie vaidmenys gali būti perkonstruojami, t.y. keičiami, priklausomai nuo poreikio.

Čia ir slypi visa esmė. Dėl socialinės lyties (gender) politinio konstrukto konvencijos 3 str. vyro ir moters lygybė reiškia visišką vyro ir moters socialinių vaidmenų sutapatinimą, taip pat atsisakymą biologinės lyčių diferenciacijos principo, aiškinant tik vyro ir moters socialinius vaidmenis.

Todėl ratifikavus konvenciją, valstybėje pirmiausia bus ginamos ne moterų, o gėjų, lesbiečių, transvestitų ir kitų dėl lyties tapatybės neapsisprendusių visuomenės grupių teisės, t.y. asmenų, kurie turi daugiausiai problemų dėl lyties tapatybės. Todėl sąžininga būtų neklaidinti visuomenės ir įvardinti tikruosius Stambulo konvencijos tikslus.

Šia konvencija siekiama iš esmės perkonstruoti patį žmogų - panašaus dalyko buvo siekiama kuriant komunistinės visuomenės žmogų, teisingiau - antžmogį. Ratifikavus konvenciją, atitinkamai būtų keičiamos formaliojo švietimo bei mokymo programos dėl socialinės lyties, lytinės orientacijos ar lyties tapatybės.

O kaip tai dera su lietuvių Tautos ir Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų nacionalinių, kultūrinių, istorinių ir dvasinių vertybių puoselėjimu? Arba tėvų konstitucine teise auklėti vaikus pagal savo vertybinius įsitikinimus?

G.JAKAVONIS: Man atrodo, kaip valstybė tampame kempine, sugeriančia visą planetos „brudą". Ar galima tikėtis, kad valdžioje esantiems, užteks valios atsispirti globalistų kėslams, kad išsaugotume savo Tautą, jos vertybes, o gal pats laikas imtis protesto akcijų?

V.BUDNIKAS: Didžioji mūsų visuomenės dalis arba yra gerokai apkvailinta, arba jai visiškai nerūpi, kokia ateitis laukia mūsų vaikų. Dauguma akivaizdžiai nesupranta, kad ratifikavus konvenciją, didžiausias valstybės dėmesys bus skiriamas ne prigimtinei (tradicinei) šeimai, o seksualinių mažumų gyvenimo kokybei gerinti, mažinant materialinę valstybės paramą vienoms ir didinant kitoms.

Daugybės lyčių intervencija į šalies teisinę sistemą neišvengiamai paveiks šalies demografinę būklę - skatins naujų šeimos formų atsiradimą bei poligamiją, nes, anot Konstitucinio Teismo, šeimos samprata grindžiama emociniu prieraišumu, o šių santykių išraiškos forma šeimos sampratai esminės reikšmės neturi.

Tai skatins prigimtinės šeimos degradavimą, dėl ko sparčiai daugės vaikų be tėvų, vienišų tėvų ir motinų. Valstybės paramos prigimtinei šeimai sumažinimas lems vaikų gimstamumo mažėjimą. Konvencija eliminuos piliečių įsitikinimų ir saviraiškos laisvę, bus skatinami piliečių įskundimai (taip buvo sovietmečiu), nes kiekvienas asmuo privalės pranešti kompetentingoms organizacijoms apie bet kokias apraiškas emocinio ar psichologinio smurto, kurį sunkiausia apibūdinti (konvencijos 27 str.).

Jau ir dabar siekiama priimti įstatymo pataisas dėl neapykantos kalbos. Todėl piliečiams bus draudžiama garsiai reikšti abejones ne vien kito asmens lyties tapatybe, bet ir siauros asmenų grupės pažiūrų teisingumu, nes viešas priešinimasis ideologinėms išlaisvinimo nuostatoms („išlaisvintojams") bus suprantamas ir vertinamas kaip neapykantos nusikaltimas, nukreiptas prieš minėtos grupės asmenis, o už neapykantos kalbą, kaip ir lyčių įvairovės nepripažinimą, tokiems asmenims grės baudžiamasis persekiojimas (ES lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių, interseksualių ir queer (LGBTIQ) asmenų lygybės strategija).

Tai reiškia, kad bus cenzūruojama žiniasklaida, viešas piliečių elgesys ir maldos namų veikla, suvaržyta tėvų teisė auklėti vaikus pagal savo religinius įsitikinimus ir kt.

Taigi, kaip matote, tai nėra visiškai nekaltas ketinimas apsaugoti moteris nuo smurto. Ši konvencija - efektyvus globalistų ginklas ideologinėje kovoje su kitaminčiais. Ratifikavus konvenciją, Lietuva nebegalėtų teisintis, kad jos nuostatos prieštarauja Konstitucijai - privalėsime atitinkamai keisti ir savo Konstituciją, įtvirtinat joje esmines konvencijos nuostatas, įskaitant ir socialinę lytį, nes tai daryti įpareigoja pati konvencija.

Taip būtų pakeistos mūsų šalies piliečių konstitucinės vertybės, atitinkamai suvaržytos jų žodžio, įsitikinimų, informacijos, šeimos, vaikų auklėjimo pagal savo įsitikinimus bei kitos teisės ir laisvės. Ne veltui Europos valstybėse jau kyla judėjimas prieš šią konvenciją.

V.DAUJOTIS: Iki šiol Konvenciją ratifikavo 34 Europos Tarybos (ET) narės. Lietuva yra viena iš 13 neratifikavusių ET narių. ET nėra Europos Sąjungos institucija, todėl ET konvencijos teisiškai nesaisto Europos Sąjungos.

Tačiau stebėdama didėjantį pasipriešinimą šiai, genderizmo ideologiją įteisinančiai konvencijai, Europos Sąjunga prieš pat 2021 m. jos ratifikavimą paskelbė savo strateginiu prioritetu.

EU valdančioms struktūroms ratifikavus konvenciją, ji taptų teisiškai saistančia visoms ES valstybėms. Lietuva turi savo atstovų Europos Parlamente ir Europos Komisijoje, bet, žinant jų vergišką nuolankumą ES galingiesiems, neįtikėtina, kad jie ieškotų sąjungininkų ir priešintųsi konvencijos ratifikavimui.

Lietuvoje aukščiausią valdžios galią uzurpavęs Konstitucinis Teismas dar kartą pademonstruos, kad jis tėra galingesnių valstybių ir tarptautinių struktūrų įrankis ES federalizcijai. Paaiškins, kad Stambulo konvencija ir Lietuvos Konstitucija viena kitai neprieštarauja.

Europos Sąjungos teritoriniu vienetu virtusį kraštą administruojanti ir jokios atsakomybės už jo ateitį bei likimą nejaučianti valdžia faktiškai ruošia dirvą dar vienam valstybingumo žlugimui - naujai Lietuvos okupacijai. Tokios valdžios neįmanoma pakeisti rinkimais, nes pastarieji pavirto fasadinės demokratijos spektakliais.

Iš tikrųjų Lietuvoje veikia vienpartinė sistema. Politikai iš „sisteminių" partijų nomenklatūros vadovauja vienai valdžios partijai, sudarytai iš frakcijų - „sisteminių" partijų, kurios skiriasi tik įvairioms rinkėjų grupėms patraukti naudojamais pavadinimais, kurias sieja rūpinimasis tik savo galios atrama, statusu, materialine gerove bei abejingumas lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės reikalams bei išlikimui.

Ši partija valdžios monopolį išlaiko sau naudingai pasitvarkiusi rinkimų įstatymus, legaliai ir nelegaliai maitindamasi iš biudžeto ir verslo, korumpavusi nacionalinį transliuotoją LRT - pavertusi jį savo propagandos mašina rinkėjų smegenims plauti. Daugiatūkstantinės demonstracijos ir mitingai - vienintelė priemonė, kuri galėtų stabdyti tokios valdžios partijos antivalstybinius veiksmus.

A.ŠIRINSKIENĖ: Manau, kad šiuo atveju žmonių aktyvumas, žmonių priešinimasis tokių dokumentų stūmimui, tikrai yra labai svarbus ir reikalingas. Reikalingas, kad politikai tiesiog suprastų ir įsivertintų, jog ne visi Lietuvoje yra liberalai, ne visiems ta „ideali" sąvoka yra prie širdies ir labai priimtina.

Manau, kad kitos nuomonės demonstravimas, kuris beje yra matomas iš įvairių laiškų, kurių dabar Seimo nariai gauna labai daug, ir iš peticijų, kurias irgi neseniai gavome. Toks žmonių pozicijos demonstravimas tikrai yra reikalingas. O kokius kitus žingsnius išreikšti savo nuomonei pasirinks aktyvios bendruomenės - žmonių valia.

Respublika.lt

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder