Dienos komentaras
Žmonės, jūs labai prastai gyvenate. Nemylite Lietuvos ir vienas kito, bėgate iš namų. Kaimai - nuskurdę, periferijoje tėvai negali užtikrinti padoraus pragyvenimo nei sau, nei savo vaikams. Apskritai - gimęs Lietuvoje, bet ne didmiestyje vaikas neturi jokios gyvenimo perspektyvos... Tačiau jeigu jūs, žmonės, nepabusite, jeigu nepamatysite, kad mes jau NATO ir Europos Sąjungoje, jei jūsų rankos bus per trumpos pasisemti europinių pinigų, tai mane, Artūrą Zuoką, Algirdą Brazauską, Andrių Kubilių ir dar porą gerų vyrų iš valdžios išstums Viktoras Uspaskichas, na, - oligarchai...
Taip šnekėjo prezidentas Valdas Adamkus. Žmogus, kuris paskyrė keturias ar net penkias šalį valdžiusias vyriausybes, kuris klijavo dabartinę valdančiąją koaliciją, skyrė ministrais žmones, talkininkavusius EBSW, kuris savo autoritetu pridengė ir išaukštino išdavikus su KGB rezervo ar milicijos antpečiais.
Tačiau klauseisi jo ir stebėjaisi: ar visą tą laiką Lietuva turėjo prezidentą, ar tik jo šlepetes? Ar jis čia pats buvo, viską matė, tačiau nusiplovė rankas, o į Seimo tribūną užlipo tik tam, kad pamurkdytų mūsų nosis į blogumus, kurių bendraautorystės jis kažkodėl atsisako?
Dar neseniai, per Seimo rinkimus, tą reiškinį pats V. Adamkus vadino populizmu. Ne veltui darbiečiai pirmi ėmė jam ploti. "Šneka visai kaip parašyta Darbo partijos rinkiminėje programoje!" - džiaugėsi Seimo vicepirmininkas Viktoras Muntianas. Gaila, kad niekas neatnešė mikrofono Rolandui Paksui. Tas irgi galėjo į jį lengviau atsidusti: pagaliau jo (na, gal Aurelijaus Katkevičiaus ir Dalios Kutraitės) mintys sutiktos palankiai, be staugimo: "Populizmas, populizmas..."
Ir A. Brazauskas džiaugės, nes prezidentas labai gerai pasakė apie Vyriausybės planus mažinti pajamų mokestį gyventojams. Tačiau yra ir kita priežastis premjero džiaugsmui: prezidentas visai neišgyvena, kad Lietuvos darbo jėga pati pigiausia Europos Sąjungoje ir kad tie vargani procentėliai tos jėgos neišgelbės. Tuos procentėlius jau suėdė kainų šuolis - iš pradžių pieno produktų, dabar - benzino. O kas dar bus, kai bankai ims tratėti nuo beprotiškų varžybų išdalyti tai darbo jėgai kuo daugiau pigių paskolų, kad statybų verslas klestėtų... Viską vainikuoti turėtų euro įvedimas.
Liutauras Labanauskas, šiuo metu labiausiai valdžios ir jos vasalų iš žiniasklaidos nekenčiamas profsąjungietis, užsiminė, kad medikų reikalavimas 50 procentų padidinti jų atlyginimus padiktuotas būtent tos nuojautos. Per kelerius artimiausius metus infliacija suės didesnę dalį to pakėlimo, ir, duok, Dieve, kad medikai liktų bent su 20 procentų didesniais atlyginimais nei gauna dabar. Na, žinoma, jie dar turės ir po kalkuliatorių. Reinoldijus Šarkinas žadėjo.
A. Brazauskui dėl to ir džiugu, kad visa tai kol kas yra paslaptis, kurios nei prezidentas, nei opozicija neįžiūri. Prezidentas temato grėsmę jo valdžiai, dėl to ir kalba, kad oligarchai eina. Jis nemato, kad pats tuos oligarchus proteguoja, nes, panašu, žodis "oligarchas" jam yra tikrinis daiktavardis, turinti vardą, pavardę ir agurkų stiklainį po pažastimi. Visi kiti yra verslininkai ir pramonininkai, kurie turi daugybę pateisinamų priežasčių mokėti piliečiams tokias mažas algas, kad jie gyventų kaip tik taip, kaip prezidentas papasakojo savo metiniame pranešime.
Rūta Grinevičiūtė
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą