Triušių maištas

Dienos komentaras

Kinkadrebys Valentinas Junokas didžiosiose, tradicinėmis vadinamose partijose užspietė penkis galimus kyšininkus. Absurdas: triušis ėmė medžioti vilkus. Žinoma, dar vis galima guostis mintimi, kad tai - sąmokslas, kad už V. Junoko slypi kažkas labai galingas ir priešiškas tauriai Lietuvos valstybei. Tačiau sąmokslo teorija šiuo atveju veiksminga tiek pat, kiek Lolašvili tualetinis popierius. Suteikia laikiną paguodą, bet negydo.

O diagnazė aiški: kažkas papuvę danų karalystėje. Ir smarkiai papuvę. Taip, kad gyvenimas ima verstis aukštyn kojom: silpnieji susikeičia vietomis su stipriaisiais, galingieji su atstumtaisiais. Šiuo požiūriu teisus toks politologas iš Kauno Antanas Kulakauskas, kuris kitą rytą po labai juokingo atsitikimo su Artūru Zuoku graudeno apie tai, jog Lietuvoje vyksta šliaužiantis perversmas.

Tačiau ir ponas Kulakauskas, ir jam dar griausmingiau antrinantis Vytautas Landsbergis klysta ieškodami tų perversmininkų. Triušiai negali medžioti vilkų, tačiau jie gali jaustis vilką pagavę, kai šis išdrimba pats, nes visą gyvenimą nugyveno ne taip, kaip gyventi sveika. Nerami sąžinė neleido miegoti, dėl to pakriko protas ir sustreikavo širdis. Buvo per daug godus, todėl nederamai išstorėjo ir nepabėga. Nustojo pats medžioti, todėl atrofavosi raumenys. Tokį vilką pagauti gali net ir triušis.

Man galima prieštarauti sakant, kad triušis pasirinko netinkamą medžioklės laiką. Tačiau triušis niekam ir neįsipareigojo elgtis pagal taisykles, nes su juo visais laikais elgėsi ne pagal jas. Jauni ir iš tiesų idėjiniai bernai, kuriuos V. Junokas surinko į savo tarnybą tikrai nepagalvojo, kad ateidami į tas partijų būstines prieš rinkimus, jie šitaip sujaudins politinę bendruomenę. Nors gal ir pagalvojo, tačiau nemanė, kad į tai reikia atsižvelgti. Juk valdžios - vilkų - interesai jau seniai tautoje nėra tapatinami su jos - triušių bandos - interesais. Na ir kas, kad rinkimai? Jūs juk parodėte, kiek jums vertas tautos sprendimas, kai nuėmėte jums netinkamą Rolandą Paksą.

Todėl visai natūralu, kad triušiai ir jų kapitonas Valentinas Junokas nederino savo planų su puolamųjų interesais. Šitie rinkimai surengti ne pagal taisykles. Triušiai, žinoma, ateis balsuoti ir išsirinks, tikriausiai, prezidentę, bet tai bus ne paklusimas vadinamojo elito - "vilkų" sprendimui. Triušis, norėdamas išgyventi, visuomet turėjo būti gudresnis. Šįkar jam reikia išgyventi iki rudens, kai jis galės pasiekti revanšo.

Žinoma, valdantieji - neišsikiriant jų žiniasklaidos, jų politologų, jų prievartos mašinos - norėtų tą atvejį su penkiai kyšininkais ir kratomis pas socialdemokratus, konservatorius, liberalus ir socialliberalus, pavaizduoti kaip Rusijos jėgų invaziją į Lietuvos vidaus reikalus. Tačiau kur tie rusai? Net Valdas Adamkus jų nemato - sako, kad tai - demokratinis procesas. O tame procese, ne "rusai", o vienas rusas - Viktoras Uspaskich. Nors, mūsų blozniems politikams ir jo vieno atrodo aiškiai per daug...

Taigi, iš už kurio kampo bežvelgsi, "vaizdzelis" toks pats. Viena vertus, kiškiai išėjo į vilkų medžioklę, kita vertus, jiems bemedžiojant paaiškėjo, kad tarp tų, kurie "į Vakarus", ir tų, kurie "į Rusiją" yra toks pats vagių ir kvailių kiekis toks pats. O tai, kas buvo laikyta teisinga ir patriotiška, pasirodė tiek pat, o gal net ir labiau pagedę, nei tai, kas neva priešiška ir nepatriotiška.

Į Lietuvą atšliaužė perversmas, tik ne iš išorės, bet iš vidaus.

Rūta GRINEVIČIŪTĖ