V. Vasiliausko „garbės reikalas“ – teisme kvestionuoti mirusio Stanislovo Stulpino nuomonę

V. Vasiliausko „garbės reikalas“ – teisme kvestionuoti mirusio Stanislovo Stulpino nuomonę

Praėjus bemaž keturiems mėnesiams po rugpjūčio 11 d. „Laisvame laikraštyje“ atspausdintos publikacijos „V.Vasiliausko bičiulis Linas Petronis – VSD „kurmis“ „Drąsos kelyje“?“ (LL Nr. 32 (388)) bei pusantro mėnesio po šviesios atminties teisininko Stanislovo Stulpino staigios ir netikėtos mirties, „drąsiai“ pasukęs į politiką ir tik DK lyderės N.Venckienės aklo patiklumo dėka tapęs Seimo nariu, Valdas Vasiliauskas pagaliau nusprendė, neva gindamas savo garbę ir orumą, teismuose kvestionuoti minėtoje publikacijoje pateikiamą velionio S.Stulpino NUOMONĘ. Tiesą sakant, tai ne šiaip sau nuomonė, o pasiaukojančiai iki pat mirties dirbusio žmogaus, sudeginusio savo širdį „violetinėje liepsnoje“, desperatiškas S. O. S. – S.Stulpino viešas laiškas „Drąsos kelio“ lyderei N.Venckienei, siekiant apsaugoti ją pačią bei jos vadovaujamą partiją nuo galimai infiltruoto VSD „kurmio“ L.Petronio ir jo bičiulio V.Vasiliausko (DK rinkimų štabo vadovo) abejotinų užmačių. Daug kartų šia tema asmeniškai kalbėjęsis, diskutavęs telefonu su N.Venckiene bei siuntinėjęs elektroniniu paštu laiškus, a. a. S.Stulpinas taip ir liko neišgirstas, deja!..

 

Žinomo teisininko, buvusio Klaipėdos vyr. prokuroro pareikšta pilietinė pozicija – viešas laiškas minėtoje LL publikacijoje yra išskiriamas antrašte - „Neišgirstas Stanislovo Stulpino S. O. S. Neringai Venckienei“. Beje, šį laišką S.Stulpinas pirmiausia nusiuntė N.Venckienei, tačiau nesulaukęs atsakomosios reakcijos, ryžosi jo turinį paviešinti „Laisvame laikraštyje“.  

Nemalonios priešrinkiminės aistros bei niekingos vidaus intrigos, pasitarnavusios  „Drąsos kelio“ patirtam fiasko Seimo rinkimuose, jau seniai būtų palaidotos užmaršty, lyg slogios praeities tolstantis aidas, galų gale, užgožtos liūdesio dėl staigios ir netikėtos artimo bendražygio Stanislovo Stulpino netekties, tačiau, pasirodo, Marijos žemėje dar yra tokių „drąsuolių-teisuolių“, kaip N.Venckienės „adjutantas“ V.Vasiliauskas, nebijančių nei Dievo, nei velnio, kuriems net žmogaus mirtis ne motais, kerštingai trokštant patenkinti savo užgautas ambicijas!..

---------------------------------------------------------------------------------------------------------- 

 

Š. m. gruodžio 6 d. LL redakcija gavo pranešimą, pasirašytą teisėjo Audriaus Žiedelio, kuriuo informuojama, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme priimtas ieškovo Valdo Vasiliausko IEŠKINYS DĖL GARBĖS IR ORUMO ĮŽEIDIMO (ieškinio suma 10 000 Lt.) atsakovui „Laisvas laikraštis“ dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas, tretysis asmuo per 30 dienų nuo šio įteikimo dienos privalo pareikšti atsiliepimą į ieškinį ir pateikti jį teismui.

Atsiliepime į pareikštą ieškinį turi būti nurodoma:

1)      sutinkama ar ne su ieškiniu;

2)      nesutikimo motyvai;

3)      įrodymai, kuriais grindžiami nesutikimo motyvai;

4)      atsakovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu ieškovas nepateiks paruošiamųjų procesinių dokumentų;

5)      informacija, ar byla bus vedama per advokatą;

6)      atsakovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo.

 

Trumpai tariant, nei LL redakcija, nei „tretysis asmuo“ Juozas Ivanauskas kategoriškai NESUTINKA su p. V.Vasiliausko pateiktu ieškiniu, kaip nesutiktų ir apsiginti negalintis velionis S.Stulpinas. Negano to, pasijutęs  apšmeižtas bei įžeistas V.Vasiliauskas, pamindamas elementarų žmoniškumą, elgiasi tiesiog amoraliai, vardan savo „teisybės“ pasiryžęs teismuose drumsti bei niekinti a. a. S.Stulpino šviesų atminimą.

Apie ketinimus bylinėtis viešai pareiškęs portale „15 min.lt“, dar S.Stulpinui gyvam esant, 2012. 08. 24 d. Liepos Želnienės straipsnyje „Drąsos kelyje“ – tarpusavio kovos ir nepasitikėjimas“, ieškovas V.Vasiliauskas, nežinia kodėl, delsė tai padaryti kelis mėnesius, kol S.Stulpinas ir pastarojo laiške paminėtas KGB Lietuvos padalinio 5 skyriaus papulkininkis Juozas Milkevičius buvo gyvi. Abu pasimirė š. m. spalio mėnesį, tad, savaime suprantama, nei kažką patvirtinti ar paneigti, nei apsiginti mirusieji negali.   

 

„Nepaisant to, kad A.Drižiaus iniciatyva kitame numeryje „Laisvas laikraštis" išspausdino paneigimą ir atsiprašė V.Vasiliausko ir skaitytojų už neteisingą informaciją, teismo publikacijos autoriai neišvengs.

„Žala yra padaryta milžiniška, nes praėjusio numerio beveik pusė buvo skirta man. Su nuotraukomis, su viskuo apšmeižė ir mane, ir mano bičiulį L.Petronį. Pavadino jį VSD kurmiu, o mane KGB agentu. Tai viskas keliauja į Vilniaus apylinkės teismą. Privataus kaltinimo tvarka ne laikraščiui, o J.Ivanauskui ir eksprokurorui S.Stulpinui bus keliamos bylos... Aš manau, kad tai buvo kerštas, nes aš buvau prieš tai, kad į sąrašą patektų tokios odiozinės figūros kaip J.Ivanauskas ir S.Stulpinas, nes jis yra išmestas iš prokuratūros su trenksmais, kaip susikompromitavęs, jis yra nuteistas, tai jis būtų kompromitavęs sąrašą", – aiškino, kodėl J.Ivanauskas ir S.Stulpinas galėjo jam kerštauti, V.Vasiliauskas,“ - interviu portalui „15 min.lt“, minėtame L.Želnienės straipsnyje teigė V.Vasiliauskas rugpjūčio 24 d., o savo ieškinį dėl garbės ir orumo įžeidimo Vilniaus m. 1 apylinkės teismui pateikė tiktai gruodžio 4 d.  

-------------------------------------------------------------------------------------------------------- 

Beje, kalbant  apie PANEIGIMĄ,

kuris buvo atspausdintas 2012. 08. 18 d., sekančiame LL Nr. 33, pažymėtina, kad jo turinį bei visus tame paneigime cituojamus S.Stulpino laiško teiginius:

„Aš jau seniai stebiu ir analizuoju V.Vasiliausko veiklą tiek tarybiniais metais, tiek ir dabar. Galiu konstatuoti, kad jis, galimai, buvo KGB agentas, kurio paslaugomis sėkmingai dabar naudojasi VSD.“ 

„Ar galite patikėti, kad V.Vasiliauskas, nebūdamas KGB agentu, buvo paskirtas Jaunimo teatro grupės vadovu vykimui į  JAV?“

„Pagrindinė užduotis buvo nuo KGB už nuopelnus TSRS saugumui įteikti dovaną V.Adamkui, kuris, dirbdamas ir gyvendamas Amerikoje, KGB teikė pilną informaciją apie emigracinių sluoksnių veiklą kovoje dėl Lietuvos Nepriklausomybės. Dovaną V. Adamkui įteikė KGB majoras P.Sinkevičius ir V.Vasiliauskas.“

„Informaciniai šaltiniai teigia, kad Valdo Vasiliausko, kaip agento, kuratorius buvo KGB Lietuvos padalinio 5 skyriaus papulkininkis Juozas Milkevičius.“ - LL redaktoriui A.Drižiui surašė pats V.Vasiliauskas savo nuožiūra, prieš tai nė nepabandęs susisiekti, išsiaiškinti nei su pačiu S.Stulpinu, nei su manimi. Ir dabar savo ieškinyje ponas V.Vasiliauskas, siekdamas prisiteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą – 10 000 Lt., paprasčiausiai naudojasi tą kart klastingai pasiekta Piro pergale:  

„Prašau Vilniaus m. 1 apylinkės teismo, atsižvelgus į „Laisvas laikraštis“ redakcijos pripažinimą, kad straipsnyje „V.Vasiliausko bičiulis Linas Petronis – VSD „kurmis“ „Drąsos kelyje“?“ paskleista informacija yra neatitinkanti tikrovės ir žeminanti mano garbę bei orumą, dėl ko ji buvo paneigta, priteisti man, ieškovui V.Vasiliauskui, iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą – 10 000 Lt.“, - savo ieškinyje Vilniaus m. 1 apylinkės teismui teigia V.Vasiliauskas.

------------------------------------------------------------------------------------------------------------  

O štai kaip minėtam PANEIGIMUI pasirodžius „Laisvame laikraštyje“ nedelsiant gan emocingai sureagavo a. a. S.Stulpinas, atsiuntęs man elektroniniu paštu tokio turinio laiškelį:

„Gerbiamas Juozai,

Jei galite, supažindinkite Aurimą Drižių. Aš esu jo tikrai viešai apšmeižtas ir pažemintas SAVO ARTIMŲJŲ, DRAUGŲ, VISOS VISUOMENĖS AKYSE.

 Manau, kad vyr. redaktorius tikrai pasielgė negarbingai. Jis elgiasi taip, kad atrodo, kad jam teisingumas nebeegzistuoja, faktiškai, akivaizdu, kad jis yra „nupirktas" pažadėjus ir davus vietą vasiliauskininkų , kuolininkų ir petronininkų sąraše.

  Apie vyr. redaktoriaus „garbę" ruošiu straipsnį, kurį manau tikrai atspausdins visos žiniasklaidos priemonės.

 Aš nemanau, kad Tauta gali savo likimą patikėti veidmainiams ir parsidavėliams.

 Pagarbiai Stanislovas Stulpinas“.

------------------------------------------------------------------------------------------------------

Tiesą sakant, praėjus tam tikram laikui, gerb. LL redaktorius Aurimas Drižius suprato buvęs  SUKLAIDINTAS, o po to dar ir APŠMEIŽTAS kolegų V.Vasiliausko ir jo bičiulio, viešai apsimelavusio L.Petronio (su pastaruoju netgi ketina bylinėtis). Apie tai liudija LL redaktoriaus parengtas ir atspausdintas vedamasis straipsnis „Drąsos kelio“ neutralizavimas – sėkmingiausia VSD operacija?“ – „Laisvas laikraštis“ Nr. 47 (403), 2012. 11. 24-30:

  


„Nori nenori tenka pripažinti, kad partija „Drąsos kelias” buvo sėkmingai neutralizuota kaip grėsmė Lietuvos politinei sistemai, į jos vadovus infiltravus visuomenėje žinomus žmones, kurie padarė viską, kad tik šiai sistemai nekiltų joks pavojus.

 Kalbu pirmiausiai apie Valdą Vasiliauską, kurio kaip žurnalisto talentas man nekelia abejonių. Matyt, paveikta V.Vasiliausko įtakos, Neringa Venckienė ir leido jam suformuoti visą „Drąsos kelio” sąrašą ir programą. Pirmiausiai į „Drąsos kelio” dešimtuką dar vasarą buvo nuleistas buvęs VSD pulkininkas Linas Petronis, vienas iš Prezidento R.Pakso nušalinimo veikėjų, įvardijamas kaip dešinioji V.Vasiliausko ranka. Dar rugpjūčio pradžioje mano pavaduotojas Juozas Ivanauskas įvardino Liną Petronį, kaip Trojos arklį „Drąsos kelio” partijoje. Dėl to straipsnio J.Ivanauskas sulaukė mano nepasitenkinimo, nes aš buvau tada įsitikinęs, kad „Drąsos keliui” reikia susitarti tarpusavyje, o ne viešai taškytis purvais. Tiesa, dar anksčiau iš „Drąsos kelio” pirmojo dešimtuko buvo išmestas Audrius Nakas, kuris taip pat suabejojo, ar Linui Petroniui pakeliui su Neringa Venckiene.

Tačiau laikas visą sudėliojo į vietas. Po pralaimėtų rinkimų V.Vasiliauskas man asmeniškai paaiškino, kad „Drąsos kelias“ pralaimėjo rinkimus, nes „susidėjo su „Laisvu laikraščiu“ – vedamajame LL straipsnyje „Drąsos kelio“ neutralizavimas – sėkmingiausia VSD operacija?“ teigia A.Drižius.

---------------------------------------------------------------------------------------------------------

 

Siekiant išsamiau atsakyti į civilinę bylą nagrinėsiančio teisėjo A.Žiedelio pateiktus klausimus, pirmiausia būtina atkreipti dėmesį į ieškovo V.Vasiliausko Vilniaus m. 1 apylinkės teismui pateikto ieškinio a priori teismą KLAIDINANČIĄ formuluotę:

„2012 m. rugpjūčio mėn. 11-17 d. „Laisvas laikraštis“ Nr. 32 (388) išspausdino Juozo Ivanausko straipsnį „V.Vasiliausko bičiulis Linas Petronis – VSD „kurmis“ „Drąsos kelyje“?“. Straipsnio autorius pašnekovo Stanislovo Stulpino žodžiais pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina mano, ieškovo Valdo Vasiliausko, garbę ir orumą“.

Drįstu teigti, jog ieškovas V.Vasiliauskas sąmoningai tyčia klaidina teismą teigdamas – Straipsnio autorius pašnekovo Stanislovo Stulpino žodžiais pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją“, nes minėtoje LL publikacijoje S.Stulpinas nėra straipsnio autoriaus PAŠNEKOVAS, bet asmeninės nuomonės, tai yra, paviešinto LAIŠKO AUTORIUS. Ieškovas V.Vasiliauskas sąmoningai nutyli šį faktą, matyt, gudrauja siekdamas laimėti bylą.  

V.Vasiliausko ieškinyje cituojami atskiri S.Stulpino teiginiai, paimti iš konteksto, neva šmeižikiški, žeminantys politiko garbę ir orumą. Teisingumo ir aiškumo dėlei, manau, būtų tikslinga dar kartą įsigilinti į to laiško turinį, idant geriau suprastume tikrąsias priežastis bei motyvus, paskatinusius  S.Stulpiną kreiptis į N.Venckienę, o poną V.Vasiliauską į Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.  

 

   Neišgirstas Stanislovo Stulpino S. O. S. Neringai Venckienei

Aš Jums nerašyčiau ir neskambinčiau, jei man nerūpėtų „Drąsos Kelio“ kovoje už teisingumą Jūsų pačios, visų Jūsų artimųjų ir mažos mergaitės likimas. 

  Svarbiausia - buvo reali galimybė atstatyti teisingumą mūsų valstybėje visai visuomenei. Ateinančiuose rinkimuose buvo galima pasiekti, kad didžioji dalis visuomenės tikrai palaikytų „Drąsos Kelią“ ir sudarytų jam galimybę formuoti valdžią, kuri tikrai gintų valstybės ir visuomenės interesus.

  Deja, apie Jus susiformavo tokia aplinka, kuri, esu įsitikinęs, Jus tyčia klaidina. Jūs buvote klaidinama, kad nereikia partijos skyrių, jokio organizacinio darbo, lėšų... Jūs klaidinama ir dėl partijos Tvarka ir Teisingumas įtakos, neva skaldant Jūsų partiją, nors šios partijos vadovybė yra pasiruošusi su Jumis vesti derybas dėl bendros frakcijos formavimo po Seimo rinkimų.

Patikėkite, kad to ir siekė dabartinė valdžia ir VSD.  Jūsų aplinka Jums įteigė, kad organizuojant partijos skyrius, juose gali būti įterpti VSD agentai, kurie dezorganizuos partijos darbą. Negi jūs manote, kad VSD tokio darbo nesistengia atlikti kitose, valdžiai opozicinėse partijose? Ar Jums nekyla jokių minčių, kodėl organizaciniai stiprios yra faktiškai visos tradicinės partijos - konservatoriai, socdemai, tvarkiečiai, darbiečiai... Jos stiprios yra todėl, kadangi vietiniai partiečiai gerai pažįsta vietos gyventojus, savo aktyvistus ir bet kokiems provokatoriams iš VSD laiku duoda ATKIRTĮ. Jeigu ir pavyksta kokiam nors provokatoriui  iš VSD prasibrauti į partiją, tai faktiškai jie neturi jokios įtakos partijos programinėms mintims įgyvendinti. Svarbu, kad pačiai partijai ar jos skyriams vadovautų principingi ir dori žmonės, kurie apie save suformuotų patikimą branduolį.

 Gerbiama Neringa, manau, kad valdžiai ir VSD net nereikia savo agentų turėti tarp partijos narių rajonuose ar miestuose. Jie jau pasiekė, kad Jūsų organizacinį branduolį sudarytų VSD amžinai ištikimi žmonės. Manau, kad ir į DK partijos rinkiminį sąrašą Jums „prikišta“ savų „kadrų“...

 Gerbiama Neringa, visi VSD karininkai yra davę priesaiką iki pat mirties tarnauti VSD, saugoti visas paslaptis, PRANEŠTI APIE BET KOKIAS IŠKILUSIAS GRĖSMES VALSTYBEI IR VISUOMENEI, VYKDYTI VISUS VSD PAVEDIMUS.

Tikriausiai pati suprantate, kad dabartinė valdžia ir VSD pagrindine GRĖSME valstybei, visuomenei ir sau laiko Jus, asmeniškai, IR „DRĄSOS KELIO“ PARTIJĄ BEI JOS TIKSLUS LAIMĖTI RINKIMUS, FORMUOTI NAUJĄ VALDŽIĄ BEI ATLIKTI ESMINES REFORMAS TEISĖSAUGOJE, PAŠALINANT VISUS SUSIKOMPROMITAVUSIUS JOS VADOVUS. Dabartinė valdžia  ir VSD privalėjo daryti ir daro viską, KAD BŪTŲ SUSIDOROTA GALUTINAI NE TIK SU JUMIS, JŪSŲ ARTIMAISIAIS, BET IR SU „DRĄSOS KELIU“ .

 Tikriausiai nesate naivi ir puikiai suprantate, kad jei visa klaninė, pedofilinė valdžia vos ne tris metus, pajungusi visą klaninę teisėsaugą, siekė užgniaužti pedofilijos, Kauno tragedijos bylas bei susidoroti su JUMIS, MAŽA MERGAITE BEI ARTIMAISIAIS - STAIGA, ARTĖJANT RINKIMAMS, NUSIRAMINS IR JOKIŲ PRIEMONIŲ NEBESIIMS SAVO TIKSLAMS PASIEKTI.

 PATIKĖKITE - artėjant rinkimams yra mestos didžiulės operatyvinės jėgos, kad „Drąsos Kelias“ niekada nelaimėtų rinkimų. Viskas buvo ir yra daroma, kad ši partija BŪTŲ SUSKALDYTA, KAD JOS ORGANIZACINIAME BRANDUOLYJE ATSIRASTŲ  VSD IŠTIKIMI ŽMONĖS, KAD BŪTŲ SĖKMINGAI ĮGYVENDINTAS PROJEKTAS „SKALDYK IR VALDYK" ar kokiu kitu pavadinimu, bet pagrindinis tikslas - SUNAIKINTI Jus, asmeniškai, sukompromituoti „Drąsos Kelią“ rinkėjų akyse. Tokiu tikslu, galimai, pas Jus ir atsirado visokie vasiliauskai, petroniai...

Buvo ir yra viskas daroma, kad Jūsų aplinkoje neliktų principingų ir dorų žmonių, tokių kaip LL žurnalistas J. I., profesorius Gediminas Merkys...

 Gerbiama Neringa, leiskite paklausti, kas Jums, kaip vieną artimiausių „bendražygių", rekomendavo VSD pulkininką Liną Petronį?!..

Linas Petronis buvo ir tebėra VSD ĮTAKOS AUKŠTAS PAREIGŪNAS ir tarnaus šiai tarnybai iki mirties. Kartu su Mečiu Laurinkumi jis organizavo Prezidento Rolando Pakso apkaltą. Linas Petronis buvo ir tebėra artimas konservatoriams - jie jį buvo rekomendavę skirti net VSD Generaliniu Direktoriumi. Manau, kad konservatorių niekšams, jų vadovybei jūs simpatijų nejaučiate. Prezidentė tuomet VSD vadovu pasirinko Griną. Linas Petronis yra artimas A.Sakalui, A.Sadeckui, S.Šedbarui bei J. Sabatauskui. Jei netikite, pavartykite internetinius portalus - ten yra kone visa informaciją apie šį tariamą „bendražygį" bei jo sąsajas su minėtais Jūsų aršiausiais priešais.

 Vienas iš artimiausių Jūsų bendražygių yra Valdas Vasiliauskas. Kauno tragedijos, mergaitės seksualinio prievartavimo, susidorojimo su Jumis ir mergaite klausimais per nepilnus tris metus aš parašiau 63 analitinius straipsnius. Jie buvo atspausdinti „Laisvame Laikraštyje", „Karštame Komentare", „Vakarų Eksprese". Juos platino kai kurie portalai. Visi šie straipsniai buvo patekti ir „Lietuvos Žinių" vyr. redaktoriui Valdui Vasiliauskui, asmeniškai. Deja, V.Vasiliauskas nusprendė, kad atspausdinti dienraštyje ar patalpinti internetiniame dienraščio portale šia tema galima tik keturis straipsnius ir tai, nesuderinus su manimi, iš jų išmetant kone pagrindines mintis. Tokiu būdų buvo iš straipsnio „Kas išgirs mažos bejėgės mergaitės pagalbos šauksmą ir  nušluostys jos skausmo ašaras?"   išmesta viskas apie provokatorių M.Žalimą ir šmeižikišką V.Gaivenio laidą, kas sudarė straipsnio pagrindą. Minėtas straipsnis pilnai buvo atspausdintas „Laisvame Laikraštyje“, „Karštame Komentare“ ir „Vakarų eksprese“ bei jų internetiniuose portaluose.

 Aš jau seniai stebiu ir analizuoju V.Vasiliausko veiklą tiek tarybiniais metais, tiek ir dabar. Galiu konstatuoti, kad jis, galimai, buvo KGB agentas, kurio paslaugomis sėkmingai dabar naudojasi VSD.

Manau, suprantate, kad mūsų VSD, turėdama informacijos apie buvusius KGB kadrinius darbuotojus, rezervo karininkus bei agentus, jais gali pilnai manipuliuoti, panaudojant savo tikslams, grasinant paskelbti visą turimą juos kompromituojančią medžiagą. Reikia suprasti ir tai, kad visą informaciją apie juos turi ir Rusijos FSB-KGB teisių ir pareigų perėmėja, kuri taip pat gali jais manipuliuoti  

Patikėkite manimi, patyrusiu prokuratūros ilgamečiu darbuotoju ir vadovu, kurio rangas -vyriausiasis justicijos patarėjas prilygsta pulkininko laipsniui - tarybiniais laikais grupių vadovais vykimui į kapitalistines valstybes buvo skiriami tik KGB ištikimi žmonės – jų agentai. Paskaitykite apie tai mano straipsnį „Perversmininkų paskvilis Prezidentei", kurio nespausdino „Lietuvos Žinios“, nors jis buvo atsiųstas tuometiniam vyr. redaktoriui V.Vasiliauskui, asmeniškai.

Ar galite patikėti, kad V.Vasiliauskas, nebūdamas KGB agentu, BUVO PASKIRTAS Jaunimo teatro GRUPĖS VADOVU VYKIMUI Į JAV? Prieš vykstant į Ameriką V.Vasiliauskui buvo pristatytas KGB majoras Pranas Sinkevičius, kurio vykimas grupėje į JAV buvo vykdomas TSRS KGB pirmininko pavaduotojo generolo-leitenanto Kirpičenkos nurodymu.

 Pagrindinė užduotis buvo nuo KGB už nuopelnus TSRS saugumui įteikti dovaną V.Adamkui, kuris, dirbdamas ir gyvendamas Amerikoje, KGB teikė pilną informaciją apie emigracinių sluoksnių veiklą kovoje dėl Lietuvos Nepriklausomybės. Dovaną V. Adamkui įteikė KGB majoras P.Sinkevičius ir V.Vasiliauskas. Manau, kad komentarai nereikalingi...

Savo minėtame straipsnyje aš paviešinau ir kai kuriuos slaptus dokumentus.

Informaciniai šaltiniai teigia, kad Valdo Vasiliausko, kaip agento, kuratorius buvo KGB Lietuvos padalinio 5 skyriaus papulkininkis Juozas Milkevičius. Manau, kad šaltinio teiginių tikrovę galima patikrinti.

Žinoma, kad Jums imponavo keli V.Vasiliausko pasisakymai dėl mažos mergaitės. Jūs privalote suprasti, kad tai, galimai, tik VSD operacijos dalis, siekiant ĮGYTI JŪSŲ PASITIKĖJIMĄ.

 Galimam VSD agentui M.Žalimui buvo taip pat nurodyta, kad jis gali net šmeižti atsakingus policijos darbuotojus. Pagrindinis tikslas - galutinai susidoroti su Jumis - nuteisti, išplėšti mažą mergaitę ir pedofilijos bylą galutinai padėti į archyvą.

Jie gali leisti net kompromituoti save. Panašiam  tikslui, neva gindamas mergaitę, keletą kartų viešai pasisakė ir prof. V.Landsbergis, nors jam rūpėjo vien jo asmeninis įvaizdis bei konservatorių reitingų kėlimas artėjant Seimo rinkimams.

 Deja, niekšų žemi tikslai pateisina net siaubingas priemones!..

 Gerbiama Neringa, patikėkite, V.Vasiliauskas nėra tas žmogus, kuris vardan kito žmogaus (dėl T.Dapkaus, kaip viešai pareiškime jis išdėstė savo atsistatydinimo priežastį) paaukotų savo karjerą, likimą, gerai apmokamo vyr. redaktoriaus pareigas ir išeitų tiesiog į gatvę. Atkreiptinas dėmesys – visa tai buvo padaryta artėjant rinkimams, susidorojimo su Jumis ir maža mergaite įkarštyje!.. Gal galite susimąstyti: kodėl staiga po V.Vasiliausko pasitraukimo iš „Lietuvos žinių“, atsirado D.Kuolio-V.Vasiliausko tandemas, kuris tebėra iki šiol ir kas tuo galėjo būti suinteresuotas?..

Gerbiama Neringa, aš žinau, ką reikia daryti. Viską dar galima ištaisyti, bet veikti būtina nedelsiant!.. Jūsų rankose ne tik Jūsų ir artimųjų, mažos mergaitės likimas. Nuo Jūsų ryžtingumo, principingumo priklauso ar nebus praleistas istorinis momentas ATSTATYTI TEISINGUMĄ Lietuvoje visiems, išvaikyti korupcinį - pedofilinį klaną.

Jei ir vėl nuspręsite, kad turite tikėti tik Jums „prikabintais bendražygiais“, manau, mano žodžius prisiminsite po rinkimų, kai juos laimėjusi ta pati klaninė valdžia galutinai su Jumis ir Jūsų artimaisiais susidoros, o tariami „bendražygiai“ parodys savo tikrąjį veidą. Duok Dieve, kad aš klysčiau!..”

---------------------------------------------------------------------------------------------------------

 

Savo ieškinyje V.Vasiliauskas, vėlgi, gudrauja teigdamas: „J. Ivanauskas, prieš skelbdamas apie mane minėto turinio tekstą, visų pirma turėjo įsitikinti skelbiamu duomenų teisingumu bei S. Stulpino pateiktos medžiagos – kaip informacijos šaltinio – teisingumu ir tikslingumu. Atsakovas J. Ivanauskas viešai publikuojamų žinių atitikties tikrovei fakto netikrino ir priėmė šią S. Stulpino pateikiamą informaciją kaip neginčijamą ir nešališką bei paviešino kaip tikrus faktus neigiamo turinio informaciją apie mane. Tokiu piktybišku elgesiu J. Ivanauskas pažeidė LR Visuomenės informavimo įstatymo 41 str. 2 d. 1 punkte numatytą žurnalisto pareigą teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais“.     


Mano nuomone, PIKTYBIŠKAI elgiasi ne atsakovas,  gerbiantis šviesios atminties teisininko S.Stulpino nuomonę ir jo pilietinę poziciją, atsispindėjusią analitiniuose straipsniuose („Kauno tragedijos, mergaitės seksualinio prievartavimo, susidorojimo su N.Venckiene ir Garliavos mergaite klausimais per nepilnus tris metus aš parašiau 63 analitinius straipsnius“ – viešai teigė S.Stulpinas), o būtent gudraujantis, netiesą kalbantis ieškovas V.Vasiliauskas.  Kategoriškai nesutinku su velionį S. Stulpiną ŠMEIŽIANČIU V.Vasiliausko ieškinio teiginiu: „Straipsnio autorius negalėjo nežinoti, jog jo S. Stulpino pateikti minėtieji teiginiai yra išgalvoti bei visiškai neadekvatūs mano biografijos faktams“. Sakyčiau, tai net negudravimas, o niekingas melas, NIEKŠYBĖS APOTEOZĖ – apkaltinti mirusįjį prasimanymais, išsigalvojimais!..   

  Galiu dar kartą priminti (kas buvo atspausdinta LL Nr. 32, kvestionuojamo straipsnio pabaigoje), kad V.Vasiliauskas susilaikė nuo bet kokių komentarų, tai yra, pats ATSISAKĖ išsakyti savo nuomonę, kai į jį buvo kreiptasi:

 „Rengiant publikaciją „V.Vasiliausko bičiulis Linas Petronis – VSD „kurmis“ „Drąsos kelyje“?, redaktoriaus paprašytas, paskambinau ponui Valdui Vasiliauskui, kuriuo taip aklai pasitiki N.Venckienė, kad net negirdi patyrusio teisininko S.Stulpino svarių argumentų bei perspėjimų, ir paprašiau pateikti nors trumpą komentarą LL skaitytojams, atsakant į labai paprastą klausimą: „Kuo grindžiamas V.Vasiliausko pasitikėjimas savo draugeliu Linu Petroniu?..“ Tai išgirdęs, V.Vasiliauskas pasiteiravo manęsO kam gi tai yra įdomu? atsakiau, kad ne vien tik man, bet ir visuomenei. DK branduolio formuotojo atsakomoji reakcija buvo žaibiškaAš nutraukiu su tavimi bet kokius santykius – visam gyvenimui!..” skubiai užbaigdamas pokalbį tarstelėjo ponas V.Vasiliauskas, kurį asmeniškai pažįstu jau ketvirtį amžiaus. Tiesą sakant, buvau tikras, kad draugiškai  besišypsantis veikėjas šia tema tikrai pasistengs išvengti bet kokių komentarų. Man V.Vasiliauskas visuomet atrodė, lyg JUODA SKYLĖ, įtraukianti į save ne tik jam pačiam, bet ir dar kažkam „nepatogios“ TIESOS ir teisingumo paieškas!..“.  

------------------------------------------------------------------------------------------------------ 

 Patyręs teisininkas Stanislovas Stulpinas, prakalbęs apie pono V.Vasiliausko galimas sąsajas su KGB - Aš jau seniai stebiu ir analizuoju V.Vasiliausko veiklą tiek tarybiniais metais, tiek ir dabar. Galiu konstatuoti, kad jis, galimai, buvo KGB agentas, kurio paslaugomis sėkmingai dabar naudojasi VSD“, - be abejo, tai teigė remdamasis ne iš piršto laužtais prasimanymais, jis  turėjo omenyje ir žemiau pateikiamą prieš kelis metus žiniasklaidoje paviešintą skandalingą informaciją, kurią persiuntė ne tik man, bet ir DK lyderei N. Venckienei!..

 

A.Anušauskas: V.Vasiliauskas dalyvavo KGB operacijoje

(publikacijos autorė Jomilė Juškaitė,    www.lrt.lt,   2009 m. gegužės 6 d.)

 

Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas viešai apkaltino „Lietuvos žinių" vyriausiąjį redaktorių Valdą Vasiliauską dalyvavus KGB operacijoje prieš dabartinį prezidentą Valdą Adamkų. Žurnalistas Valdas Vasiliauskas dėl to žada kreiptis į teismą.

„Bet juk būtent jūs, p. Vasiliauskai, buvote KGB operacijos, skirtos Valdui Adamkui pasiekti Čikagoje, dalyvis ir užtikrinote KGB darbuotojui reikalingą priedangą. Nereikia kuklintis. Aš už savo žodžius, skirtingai nuo jūsų, tikrai atsakau. Ir tai ne „nuomonė“, o faktai“, – teigia A. Anušauskas viešai išplatintame laiške.

A. Anušauskas taip pat teigia, kad V. Vasiliauskas atstovauja įtakingai verslo grupei, valdančiai žiniasklaidos tinklą, ir vadina jį „redaktoriumi-cenzoriumi“.

Parlamentaras laišką apibūdina kaip atsaką į „Lietuvos žiniose“ spausdintus V. Vasiliausko komentarus, kuriuose užsimenama apie tariamą V. Adamkaus bendradarbiavimą su KGB, o taip pat, anot A. Anušausko, negatyvius faktus apie jį patį.

„Kreipimosi formą pasiūlė pats V. Vasiliauskas. [...] Išplatinau atvirą laišką su savo pozicija, jei manęs neklausia“, – lrt.lt sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas.

Pasak jo, žurnalistas neturėtų dėstyti šališkos nuomonės.

Nors A. Anušauskas teigė nesikreipsiąs į teismines institucijas dėl galimo šmeižto, tai žada padaryti V. Vasiliauskas.

V.Vasiliauskas aiškinsis teisme

Paprašytas pakomentuoti viešą laišką, V. Vasiliauskas lrt.lt teigė dėl paskelbtų faktų žadąs aiškintis teisme.

„Žadame kreiptis į teismines institucijas. Jei vieno svarbiausių Seimo komitetų vadovas tokius dalykus platina, prastai valstybės saugumui“, – sakė „Lietuvos žinių“ vyriausiasis redaktorius V. Vasiliauskas.

Viešą laišką jis pavadino „šmeižtu“.

Pasak V. Vasiliausko, NSGK pirmininkas – nėra eilinis Seimo narys, todėl tokie vieši pasisakymai neleistini.

Į priekaištus apie, anot A. Anušausko, publikuotus „Lietuvos žinių“ dienraštyje, V. Vasiliauskas atsakė, kad jo publikacijos buvo subjektyvūs komentarai, todėl kitos pusės nuomonės tekste neturėjo būti.

„Jis labai keistas. Galėjo visa tai parašyti redakcijai. Pačius žiauriausius komentarus apie save spausdiname“, – teigė V. Vasiliauskas.

---------------------------------------------------------------------------------------------------------

 

Seimo nario Arvydo Anušausko atviras laiškas: darbas verslo grupei ar ....?

2009 m. gegužės 6 d. pranešimas VIR

Kadangi toks tūlas redaktorius Vasiliauskas pasinaudodamas už neblogus pinigus jam suteikta dienraščio tribūna jau kelintas numeris „Lietuvos žinių“ apžvalgose mane „demaskuoja“, todėl nusprendžiau išsakyti ir aš savo nuomonę. Ne tiek apie redaktorių-cenzorių Vasiliauską, kuris atstovauja dar vienai įtakingai verslo grupei, valdančiai žiniasklaidos tinklą, grupuodamas informaciją į tinkamą paskelbti ir netinkamą. Bet daugiau norėčiau pasisakyti apie sutapimus. Karštligišką aktyvumą šis veikėjas pradėjo demonstruoti tik man užregistravus įstatymo pataisą dėl KGB kadrinių darbuotojų sąrašo paviešinimo. Anot jo, „beprasmiška liustruoti tai, kas buvo oficialu ir legalu“. Bet gal Vasiliauskui tai ir buvo legalu, bet ne KGB persekiotiems Lietuvos žmonėms. Bet galiu ir suprasti. Juk būtent tie KGB darbuotojai buvo p. Redaktoriaus kelionių organizatoriai, kurių pavardžių paviešinimo jis taip nenori.

Apskritai šios verslo grupės dienraščio redaktoriaus straipsniai primena dar KGB laikų trafaretus, kuomet dėl savo veiklos buvo puolami žmonės, ne tik nesuteikiant jiems galimybės pasiaiškinti, bet ir net nepasidomint jų nuomone. Iš tiesų, kita nuomonė V. Vasiliauskui absoliučiai neįdomi. Jo laikraštyje buvau pavadintas TSKP istoriku, dėl to kad nagrinėjau komunistų represinę politiką. Kadangi esu ir KGB tyrinėtojas, laukiau kada mane pavadins ir kagėbistu. Sulaukiau. Pavadino „išdaviku“. Bet išdaviku ko ar kieno? Kokių idėjų? Specialiųjų tarnybų parlamentinės kontrolės? Bet ji vyksta ir vyks, net Vasiliauskui to nežinant ir nenorint žinoti. Gal kam ir labai gaila, bet p. Vasiliausko nesiruošiu kviestis į savo kabinetą ir dalintis slapta ar konfidencialia informacija, kurios taip laukia kitų šalių specialiosios tarnybos. Jos jau seniai prenumeruoja jo straipsnius. Tik man tokia veikla nepriimtina – kol aš vadovauju Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui tokios informacijos nei Vasiliauskas, nei jo straipsnių užsakovai negaus.

Bet turiu Vasiliauską ir pagirti – kaip sovietinės nomenklatūros veikėjas, KGB priedangos operacijos dalyvis jis sugebėjo puikiai visus apmulkinti. Dabar jau tikrai galiu įsivaizduoti kokį įsiūtį sukėliau savo knyga „KGB Lietuvoje. Slaptosios veiklos bruožai“. Juk iki tol buvo galima manipuliuoti faktais, ištraukti juos iš konteksto ir save pateikinėti kaip KGB operacijų pasyvų dalyvį. Bet juk būtent jūs, p. Vasiliauskai, buvote KGB operacijos, skirtos Valdui Adamkui pasiekti, Čikagoje dalyvis ir užtikrinote KGB darbuotojui reikalingą priedangą. Nereikia kuklintis. Aš už savo žodžius, skirtingai nuo jūsų, tikrai atsakau. Ir tai ne „nuomonė“, o faktai!..

Kas jau kas, o sovietinės Kultūros ministerijos aukštas veikėjas Vasiliauskas puikiai nutuokė kas slypi po „Tėviškės“ draugijos iškaba, kas per veikėjai civiliais rūbais ten dirba. KGB savo popieriuose to ir neslėpė: „Tėviškės“ draugija buvo priedangos organizacija, o joje dirbę – etatiniai ir neetatiniai KGB darbuotojai. Taip, jų nebuvo daug. Juos visus Vasiliauskas, ko gero, puikiai pažįsta iki šiol. Juk darbavosi ranka rankon.

Kalbėdamas apie KGB visagalybės mitą aš rašiau ir apie tai, kad tai tebuvo tik įrankis komunistų rankose, besivadovavęs baimės atmosfera. Būtent nuo pokario laikų sukurta baimės ir netikrumo atmosfera leido kontroliuoti visuomenę, pajungiant šiai kontrolei ir administracines priemones, ir kitas sovietines institucijas. Ir sovietinę Kultūros ministeriją, kurioje darbavosi, pagal sovietinį supratimą cenzūruodamas kultūrą ir tik „retsykiais“ su „legalios“ KGB „legaliais“ karininkais pabendraudavęs p. Vasiliauskas.

Visiškai pritariu tik vienai redaktoriaus tezei – politinė korupcija Lietuvoje aktuali.

---------------------------------------------------------------------------------------------------------

P. S.

Su ieškovo V.Vasiliausko pateiktu ieškiniu NESUTIKIMO MOTYVAI bei argumentai, kuriais grindžiami atsakovo nesutikimo motyvai, natūraliai išplaukia iš aukščiau pateiktos informacijos.

Jau vien iš pagarbos mirusiajam a. a. Stanislovui Stulpinui - atsakovas „Laisvo laikraščio“ redakcija, tretysis asmuo Juozas Ivanauskas pageidautų kuo greičiau užbaigti šį „nesusipratimą“, sudarant su ieškovu Valdu Vasiliausku TAIKOS SUTARTĮ. Bet jeigu paniekinęs S.Stulpino nesavanaudišką pasišventimą bei auką N.Venckienei ir „Drąsos keliui“, viešai apšaukęs buvusį Klaipėdos vyr. prokurorą „odiozine figūra, kompromituojančia DK sąrašą“, ambicingasis V.Vasiliauskas, nepaisant visko, primygtinai laikysis priešingos - keršto pozicijos, esame pasirengę bylinėtis teismo nustatyta tvarka, kol kas, nesinaudodami advokato paslaugomis. Ir jokių teismo sprendimo priėmimo „už akių“! Tiktai akis į akį, apklausiant liudytojus Neringą Venckienę, Audrių Naką, Arvydą Anušauską, KGB majorą Vladą Gulbiną ir kt.     

----------------------------------------------------------------------------------------------------------

Tai yra subjektyvi nuomonė, kuri nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija. Už šioje rubrikoje publikuojamas medžiagas atsako autoriai.

 

 

 

 

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder