Verslo liudijimas - šešėlis ar būdas jį įveikti?

Pastebėjau, kad valdžiai labai nepatinka paprasti dalykai. Visur, kur tik ji prikiša nagus, ar tai būtų darbo santykių, ar statybų, ar mokesčių reglamentavimas, viskas tampa labai sudėtinga. Vis tik vienas paprastas dalykas dar yra likęs iš laikų, kai valdžia dar nebuvo uzurpavusi visų žmogaus gyvenimo sričių. Tai – galimybė sumokėti gyventojų pajamų mokestį, įsigyjant verslo liudijimą. Jei užsiimi veikla, kuri įtraukta į sąrašą, mokesčius gali sumokėti labai paprastai – tiesiog imti ir sumokėti, fiksuotą sumą, be ilgų ir sudėtingų skaičiavimų.

Bet kadangi valdžiai nepatinka paprasti dalykai, kiekviena valdžia jaučia pareigą verslo liudijimus kaip nors apriboti, o dar geriau būtų – juos iš viso panaikinti. Jau daug ribojimų įgyvendinta. Sąraše  tik baigtinis nedidelis kiekis veiklų. Yra verslo liudijimo grindys – jis negali būti mažesnis nei suma, kurią reikėtų sumokėti nuo minimalios algos. Dėl to keliant MMA, verslo liudijimo suma nuolat augo. Su verslo liudijimu gali teikti paslaugas įmonėms tik iki keturių su puse tūkstančių eurų sumos. Visai negali teikti paslaugų įmonėms, kurios užsiima ta pačia veikla. Vertėjas su verslo liudijimu negali versti vertimų biurui. Kai pajamos viršija 45 tūkstančius eurų, turi ne tik registruotis PVM mokėtoju, bet ir keisti veiklos formą – steigti įmonę arba imti individualios veiklos pažymą.

Ir štai dabar gresia dar vienas suvaržymas. Valdžia nori nuo 45 iki 20 tūkstančių eurų per metus sumažinti pajamų sumą, kurią galima gauti su verslo liudijimu. Tai yra bruto suma, iš kurios yra dengiamos ir visos šių asmenų patiriamos sąnaudos medžiagoms, žaliavoms įsigyti ar kitos paslaugoms teikti būtinos išlaidos, pavyzdžiui, patalpų nuoma, įrankių įsigijimas ir gausybė kitų. Per mėnesį su verslo liudijimu gaunama  1666 eurų suma nelygintina su jokiomis minimaliomis, vidutinėmis algomis. Apskritai – su algomis nelygintina. Nes iš algos žmogus tenkina vartojimo poreikius. Kai gauna verslo liudijimo pajamų, jis dalį jų sunaudoja pačioje veikloje.

Visi šie apribojimai atsirado dėl to, kad valdžia verslo liudijimų veikloje įžvelgia nelegalius darbo santykius ir šešėlį. Iš tikro, tai joks ne šešėlis, o tik santykinai mažesni mokesčiai, kuriuos sumoka gaunantys didesnes pajamas. Ir čia valdžiai pabunda godulys, kaip tai senei iš pasakos apie auksinę žuvelę. Ir nori valdžia, kad visos auksinės žuvelės, visi mokesčių mokėtojai jai tarnautų maksimaliu mokesčių tarifu.

Kaip ir godžiosios senės, taip ir valdžios nepamatuotiems planams išsipildyti nebus lemta. Mat žmogus, kuriam mokesčių našta vienu įstatymo mostu ims padidės kelis kartus, kai tik galės, rinksis iš viso nemokėti mokesčių nuo sumos, kuri viršys nustatytą ribą. O tai padaryti jis dažnu atveju tikrai galės. Man verslo liudijimai dabar belikę tik tose srityse, kuriose gyventojas teikia paslaugas kitam gyventojui. Kaip žinia, čia dominuoja grynieji, ir joks atsiskaitymų grynaisiais ribojimas, jokie moralizavimai ar kasos aparatai, ar krūvos tikrintojų nesužiūrės visų atsiskaitymų, neprivers jų užfiksuoti. O jei valdžia stipriau spustelės kontroliuodama, tai iš viso trenks durimis ir išvažiuos.

Kas bus tikrai pasiekta numatomu ribojimu, tai bus padidintas priešiškas žmonių nusistatymas valdžios atžvilgiu. Patys susikūrę sau darbo vietas, žmonės pagrįstai tikisi ir mažų, ir paprastų mokesčių. Tokius mokesčius – paprastus ir pakeliamus- jie noriai sumoka, nes kam gi patinka gyventi žinant, kad turi nuodėmių valdiškiems namams. Ruduo jau ant nosies, užvirs diskusijos, dar yra vilties, kad valdžia neims savo rankomis didinti šešėlio ir emigracijos.