- Šiandien vienas populiariausių klausimų yra, ar A.Verygai reikia atsistatydinti, ar tikrai jis teisingai reaguoja į situaciją. Ar korektiškai formuluojami klausimai? - „Vakaro žinios“ paklausė publicisto, filosofo Vytauto Rubavičiaus.
- Visada kas nors yra daromas atpirkimo ožiu. Žinoma, jis yra padaręs klaidų, kai kurios jų labai ryškios. Viena pagrindinių - tai, kad nebuvo aiškiai pasakyta, jog pirmiausia apsaugoti reikia medikus, jų šeimas ir ligoninių sistemas.
Tad medikai turėjo būti aprūpinti viskuo. Jiems, ne paskutiniams, o pirmiems, turėjo būti skirtos ypatingos apsaugos priemonės. Tai suprato ir kinai, iš pradžių darę klaidų. Regis, tai turėjo padiktuoti sveikas protas, o galbūt pas mus nebuvo patarėjų, kurie apie tai kalbėtų. Tai, deja, nebuvo padaryta.
Kitas didelis suklupimas buvo algoritmas, pagal kurį buvo skirstoma, kuriuos žmones tirti, kurių ne. Akivaizdu, kad buvo apimtas siauras ratas. Be abejo, simptomatika reikalinga, bet ji neturi riboti sveiko proto.
Nors reikia atsižvelgti į tai, kad tokio masto niekas nesitikėjo ir niekas neturi vadybinės ar politinės patirties tokiais atvejais. Pas mus mažai tokių žmonių, gal tik Vytenis Povilas Andriukaitis. Bet argi dabar vieno žmogaus pakeitimas padidintų visuomenės pasitikėjimą? Juk svarbu ne jis vienas, o visa surinkta komanda.
Reikia suprasti, kad šiuo metu ten veikia ne tik sveikatos apsaugos, bet ir daug platesnė mašinerija. Perprasti, kaip tie žmonės veikia, yra sudėtinga, o ypač dabartinėmis sąlygomis. Politikams reikėtų labiau susitelkti, galbūt būtų galima pasikviesti kelis specialistus, kad ir iš Kinijos, kurie galėtų padėti.
Mūsų politinis elitas yra administracinis sluoksnis - finansinių srautų administratoriai. Pasirodo, viskas taip subiurokratinta, kad didžiausia kliūtimi kovoje su pandemija tampa kažkokie pirkimai. Paaiškėja, kad norint pirkti reagentus, reikia priklausyti bendrai ES iniciatyvai. Tai pagaliau priverčia suprasti, kad dvišaliai tarptautiniai santykiai yra labai svarbūs. Visuma, kurioje yra visi šie faktoriai, ir parodo, kad negalima sukarti visų šunų ant vieno žmogaus.
- Dabar yra būtent tas laikas, kai visuomenei reikia ne švaistymosi kaltinimais, o pasitikėjimo valstybe?
- Taip. Kad taip būtų, nereikia bėgti nuo padarytų klaidų. Reikia jas pripažinti ir pasakyti, kodėl kažkas buvo nepadaryta. Lieka tikėtis, kad dabar bus sukurti trūkstami algoritmai ir kad nebus taip, jog visas sveikas gydytojų protas pajungiamas algoritmui. Neturėtų būti, kad medikas, jausdamas, jog jam kažkas blogai, nebūtų testuojamas.
Tai yra biurokratinės valstybės veidrodis, kur svarbiausia - popierėlis. Nejau taip nusigyvenome per šituos 30 metų? Nereikia atsisakyti sistemos, bet joje turi laimėti sveikas protas ir žmonių gyvybės, o ne popieriai.
- Visuomenė jau dabar skaldosi į sergančius ir sveikuosius. Pastarieji skundžia nesilaikančius karantino. Kartais kaltina net nebūtais dalykai. Gali būti, kad dabar pamatysime tikruosius vieni kitų veidus?
- Virusas yra labai geras veidrodis. Gaila, kad jo reikia, jog pamatytume, kokie mes esame neatsparūs ir kaip iš tiesų veikia globalizacija. Deja, neišvengiamai įvyks trinčių ir lūžių. Nors visuomenei reikės kartu gyventi ir po pandemijos. Būtų labai gerai, jeigu vienas kito atžvilgiu liktų kuo mažiau nuosėdų.
Tiek politikai, tiek visuomenė turės ko pasimokyti ir ką suprasti. Ši viruso plėtra parodo, kas yra tas antrasis globalizacijos mechanizmas ir ekonominio turizmo lazdos galas. Pasirodo, reikia reguliuoti turistų srautus ir žinoti, kas ir iš kur važiuoja. Skirtingai, nei buvo iki tol.
Pasirodo, negelbėja ir taip garbintos laisvosios rinkos. Jos nepajėgios įveikti globalių iššūkių.
Pandemija parodė, kad reikalinga valstybinė sveikatos apsaugos sistema. Ne rinkos, ne paslaugų. Aiškiai sureguliuota valstybinė sistema. Nes tik tokia sistema gali veikti šiomis sąlygomis. O ne laisvos ar išlaisvintos ligoninės, kurios neturi pajėgumų, nes buvo pripratusios tik generuoti pelną.
Panašu, kad reikėtų grįžti prie valstybinių sistemų, kurias taip noriai ardėme, o galiausiai įleidome rinkos taisykles į sveikatos apsaugą. Tai bus viena iš pamokų, kurias turėsime išmokti.
Viruso akivaizdoje tapo akivaizdu, kad globalizaciją ir laisvą rinką garbinantys šūkiai buvo ne tik neteisingi, bet ir kenksmingi mūsų valstybei bei žmonijai.
Paaiškėjo, kad tokius iššūkius gali įveikti tik stiprios valstybės, kurių elitas yra politiškai orientuotas ir mokantis gyventi ne pagal Briuselio iniciatyvas, o gindamas valstybinius interesus.
Justina GAFUROVA, Respublika.lt
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą