Zuokas paskiepytasis

Dienos komentaras

Teisingumo triumfas? Ne.

Artūro Zuoko ir jo draugų išteisinimas galėtų vadintis teisingumo triumfu, jei ne tie metai skandalų, kai buvo smaguriaujama specialiųjų tarnybų "patiekalais". Gana primityviais patiekalais, kurių pagrindiniai ingredientai buvo slapta nuklausyti pokalbiai ir politinė valia išvyti iš politikos savo artimą su vilko bilietu.

Taigi po Vilniaus mero išteisinimo mes tegalime konstatuoti, kad pritrūko politinės valios jį pasodinti. Tai nebuvo teisingumas tikrąja to žodžio prasme, nes panašių įkalčių, kokius prieš A. Zuoką surinko teisėsauga, iki šiol visiškai pakako nuteisti, izoliuoti ar bent neutralizuoti gana daug žmonių.

A. Zuokui padaryta išimtis. Tautoje, o ypač tarp suinteresuotų politikų, jau turėtų būti pasklidusios dvi versijos - pinigai arba politinis išskaičiavimas.

Pinigų versija - banali. Be to, - menkai įtikima, nes per daug rizikinga tiek teisiančiajai, tiek ir teisiamajai pusei. Lieka politinis išskaičiavimas. Tik kas skaičiavo? Kam prireikė, kad A. Zuokas liktų politinėje arenoje?

Partiniuose Liberalų ir centro sąjungos reikaluose šitas nuosprendis yra smūgis į paširdžius Eugenijui Gentvilui, o svarbiausia - Gintarui Steponavičiui, kuris jau buvo pasiskelbęs alternatyva A. Zuokui.

Skaudžiai suklydęs dabar turėtų jaustis ir Petras Auštrevičius, kuris pastaruoju metu it mantrą kartojo žodžius: "Aš su Gintaru". Dabar Gintaras gali likti be nieko.

Kam tai naudinga? A. Zuokui?.. Šalta. Vieno A. Zuoko tokiai pergalei išpešti nepakaktų.

Šilčiau darosi, kai prisimeni, kad ant teisiamųjų suolo dar buvo pritūpę ir "Rubikono" vyrai. Štai, kieno išteisinimu buvo suinteresuoti patys kol kas galingiausi mūsų valstybės žmonės, kurie taip nuosekliai išvardyti vadinamojoje "Rubikon" juodojoje buhalterijoje.

Tai buhalterijai tapti įkalčiu tereikėjo mažmožio - "Rubikono" vyrų parodymų apie tai, už ką, kokia forma ir kokiomis aplinkybėmis visi tie Vyt.Andr., AMB, RP ir kiti gaudavo savo dalį.

Parodymai nepasirodė. Priešingai - vyrai niūriai susėdo į teisiamųjų suolą ir sukando dantis: "Kankinkit, budeliai, smarkiau..." Labai vyriška, bet nelabai išmintinga. Na, nebent tai buvo sandorio dalis: mes nesėdam ir nekalbam, arba - mes sėdam ir tada nebėra ką daugiau veikti, tik pasipasakoti.

A. Zuokui tiesiog nuskilo, kad ant to paties teisiamųjų suolo sėdėjo ir toji tiksinti politinė bomba - "Rubikon" vyrukai. Vis dar valdantiems socialdemokratams jie yra pavojingesni už šimtus Gintarų Petrikų (tiesa, generalinio komisaro žaidimas su pastarojo vežimu-nevežimu į Lietuvą taip pat paskleidė socdemų gretose gana daug neigiamų emocijų).

Tačiau G. Petriko istorijos - senos, o štai A. Zuoko draugai tikriausiai gali papasakoti labai šviežių istorijų. Tokių, nuo kurių KGB rezervistų godos tebūtų sakmės iš tolimos ir jau nebepavojingos praeities.

Štai dėl šios priežasties Artūro Paulausko flange savaitgalis turėjo būti rūškanas. Statai, statai karjerą iš kolegų kaulų, o vieną dieną tas namelis ima ir subyra. Beje, Darbo partijai A. Zuoko išteisinimas - taip pat bloga žinia.

Tiesa, Viktoro Uspaskicho nepasitenkinimo dėl A. Zuoko išteisinimo priežastis - kiek kitokia nei eksprokuroro. Darbo partija lošia iš savo lyderio vadinamosios charizmos. A. Zuokas, ką apie jį begalvotų įtari tauta, taip pat yra charizmatikas. "Suktas, bet veža", - taip jį apibūdina jaunieji vilniečiai. O kai tauta balsuoja už tą politiką, kuris ją labiau "veža", tai visiškai nebesvarbu, kokia partijai tas "vežikas" priklauso...

Dėl visų išvardytų ir nutylėtų aplinkybių A. Zuokas šiandien turėtų jaustis dar geriau. Viskas, kas mūsų nenužudo, tik labiau mus sustiprina.

Rūta Grinevičiūtė