Areštai ir guminės lazdos Maskvoje gali duoti netikėtą rezultatą

Beje, mitingai Rusijos sostinėje panašūs į mitingus šiuo metu vykstančius Honkonge. Ir ten ir ten žmonės pasigenda demokratijos (Honkongas demokratiška valstybė) bei valdžios atsižvelgimo į jų poreikius, teises bei nuomonę.

Žinoma, kalbant apie Rusiją visada reikia turėti omenyje autoritarinę jos valdžios struktūrą, kas būdinga rusų mentalitetui, kuriam visada buvo artimas širdžiai „caras tėvelis“.

Tačiau dabar kalbama apie joje galiojančius įstatymus, kurie jos valdžios traktuojami kitaip, nei turėtų, teigia Maskvos opozicija, kuri lygiai taip pat nesilaiko įstatymų, išvesdama žmones į gatves.

Paskutinis nesankcionuotas mitingas prie Maskvos merijos įvyko šeštadienį. Jo metu policija sulaikė daugiau kaip 1300 žmonių (BBC duomenys). Valdžia nesitikėjo, jog vidury vasaros jame susirinks tokia masė žmonių, todėl policija veikė ekstremaliu režimu.

Opozicija surengė mitingą tuo pretekstu, jog valdžia atsisakė registruoti jos kandidatus rinkimams į Maskvos miesto tarybą, esą netvarkoje surinkti už opozicijos kandidatus parašai. Kai opozicija paskelbė apie organizuojamą mitingą – valdžia atsisakė išduoti jam leidimą. Kas opozicijai nebuvo netikėta.

Žaidimo taisyklės gerai žinomos abiems pusėms. Ir šio žaidimo laimėtojai paaiškės ne dabar. Žmonių sulaikymai – tai kaupiami taškai opozicijos naudai. Maskvos opozicionierių protestai miesto gatvėse vyksta jau geras dvi savaites (ankstesnis liepos 20 Sacharovo prospekte), o bendras sulaikytųjų skaičius vis auga.

Rusijos sostinės žmonės įsiutę, kad valdžia jų parašus, atiduotus už opozicijos kandidatus, laiko už nieką. Ir tiesiai tvirtina, jog dabartinė valdžia bijo naujų vėjų, galinčių papūsti atėjus prie miesto vairo naujiems politikams.

Todėl visaip trukdo jiems įgyvendinti rinkėjų valią. Valdininkai žino šias nuotaikas ir, panašu, jaučia perlenkę lazdą, bet nenori trauktis, nes, kaip sakoma, bijo „prarasti veidą“ ir savo kėdę pripažinus klaidą.

Bet kažką daryti vis tiek teks – arba griežtinti atsaką opozicijai, prisidengiant viešosios tvarkos saugumu, ir tuo pačiu padedant iki šiol išsiskirsčiusiai opozicijai susitelkti prieš bendrą priešą, arba atleisti vadžias ir leisti įvykiams vykti sava eiga.

Tada dar išliktų galimybė, kad opozicijos kandidatai išliks kaip atskiri vienetai. Pastarieji įvykiai rodo, jog situacija mieste tik aštrės, kas opozicijai naudinga – jai net nereikia nieko įrodinėti – žmonės viską mato patys ir telkiasi apie tuos, kurie veržiasi į miesto valdžią.

Tačiau centrinė šalies valdžia šį reikalą mato iš kitos pusės – ji suvokia, jog žmonių nuotaikos krypsta ne į naudą dabartiniam valdančiajam režimui bendrai šalyje, o ne tik lokaliai Maskvoje.

Todėl Žmogaus teisių tarybos prie Rusijos prezidento pirmininkas Michail Fedotov jau pareiškė, jog matė nepamatuotų, akcijos, vykusios prie miesto merijos, dalyvių sulaikymų, taip netiesiogiai pasisakydamas prieš miesto valdžios veiksmus.

Aukščiausioji Rusijos vadovybė supranta, jog siekis neprileisti opozicijos į rinkimus, galų gale prives (ir jau beveik privedė) prie plataus masto politinės krizės.

Tačiau bijo, jog gali pasikartoti pernai metų rinkimų į gubernatorius istorija, kai žlugo Kremliaus kandidatai.

Todėl, neprileisti opozicijos kandidatų nuspręsta ne tik Maskvos, bet ir federaliniu lygiu. Ir, kaip praneša BBC šaltiniai, neprileisti nutarta pačiame pirmajame – jau kandidatų registracijos etape, ką iš esmės galima pavadinti valdžios uzurpacija, neleidžiant rinkėjams pareikšti savo rinkimų valios.

Bet, kaip jau minėjau, šis dalykas tik padės susitelkti opozicijai, kuri dabar dėl įvairių smulkių tarpusavio nesutarimų nesugeba veikti vieningai. Kaip, beje, nesugeba ir Lietuvos opozicija.

Todėl dabartinį Rusijos opozicijos kelią reikėtų vertinti kaip analizuotiną pavyzdį Lietuvos opozicinėms jėgoms, kurios šiuo atžvilgiu yra gerokai atsilikusios, bent jau išvedamų į gatves žmonių skaičiumi, idėjų ir lyderių trūkumu.

Rusija turi bent jau vieną ryškų opozicijos lyderį – tai Aleksejų Navalną, nesibaigiančiuose areštuose sėdinti ilgiau, nei laisvėje. Žvaigždę už grotų.

Tai žmogus pavertęs politiką savo darbu, kurį, reikia pripažinti, atlieka rezultatyviai. Tą nuolat demonstruoja valdžios reakcija, pasireiškianti areštais ir Rusijos žmonių palaikymas.

Ar turime tokių Lietuvoje? Kiek aš matau – nei pozicijoje, nei opozicijoje tokių žmonių nėra.

Tėra tik smulkūs politikieriai, besiturškiantys lokaliame baseinėlyje,apibrėžiančiame nuosavus ir partinius interesus bei juos remiančios grupuotės, kurias net partijomis pavadinti sunku, nes niekuo nesiskiria vienos nuo kitų vertybiniu požiūriu.

Nebeturime ir bešališkai sugebančių įvertinti jų tikrąją esmę politologų, nes visiems reikia valgyti, o kai politologija tampa darbu, už kurį mokamas atlyginimas – to darbo rezultatas tampa labai prognozuotinas.

Mažiausiai ko turime – tai drąsos tiesiai išsakyti savo nuomonę neslepiant vardo. Kas rodo, jog dar turime ką prarasti ir žinoma, galime prarasti, kas verčia suabejoti pačia demokratija mūsų valstybėje.

Deja, demokratija Lietuvoje tokia yra – renkame iš to, ką mums pakiša, galime iškelti savo kandidatūrą rinkimuose netrukdomai, tačiau galime ir nukentėti tiesiai išsakę ką galvojame, jei tai nepatiks mūsų darbdaviams, kurie gali būti kaip privačių įmonių, taip ir valstybinių įstaigų vadovai bei, žinoma, Seimo politikai, galintys išspirti savo politinio pasitikėjimo padėjėją jam netyčia garsiau išreiškus savo nuomonę viešai.

Grįžtant prie įvykių Rusijoje – jie turėtų mus dominti tuo, kiek jie keičia valdžios ir opozicijos tarpusavio santykį ir, svarbu, sąmoninga žmonių atsakomybė už savo pasirenkamus kandidatus bei drąsa stoti už savo įsitikinimus atvirai, nebijant galimų pasekmių, tarp kurių sulaikymas yra labai tikėtinas, tačiau nestabdantis veiksnys.

Plačiau:

https://infa.lt/35182/arestai-ir-gumines-lazdos-maskvoje-gali-duoti-net…