Didžioji Britanija finansų krizės drebinamai Airijai greta Europos Sąjungos (ES) paramos siūlo dvišalę paskolą, kuri sieks maždaug 7 mlrd. svarų sterlingų (11 mlrd. JAV dolerių). Apie tai televizijos kanalui "Sky News" pareiškė Didžiosios Britanijos iždo sekretorius Džordžas Osbornas (George Osborne).
"Mes su Airija palaikome aktyvius prekybinius ryšius ir esame nesuinteresuoti, kad Airijos ekonomika sugriūtų", - komentavo šį sprendimą Dž. Osbornas.
Primenama, kad po ilgų svyravimų Airija kreipėsi į Europos tarptautinius partnerius dėl mažiausiai 70 mlrd. eurų vertės finansinės paramos. Prieš savaitę, kaip skelbė BBC, Dublinas neigė, kad jam "teks ryžtis šiam pažeminimui siekiant išgelbėti savo paralyžiuotą bankininkystės sistemą".
Anot britų verslo laikraščio "The Financial Times", kol kas neskelbiama tiksli paramos suma, nors manoma, kad bus skirta 80-90 mlrd. eurų. "The Times" įvardina 85 mlrd. eurų sumą.
Ž. K. Junkeris: padėdami Airijai, ES ir TVF gelbsti Portugaliją
Eurogrupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo ministras pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean Claude Juncker) mano, kad Airijos sprendimas kreiptis į Europos Sąjungą ir Tarptautinį valiutos fondą (TVF) neleis skolų krizei persimesti į Portugaliją.
"Skolų krizė neturėtų išplisti į Portugaliją, nes pasaulinė visuomenė nepalieka Arijos vienos su jos finansinėmis problemomis, o, priešingai, mėgina visomis išgalėmis nukreipti šalies ekonomiką į atsigavimo kelią", - sakė Ž. K. Junkeris per interviu Vokietijos radijo stočiai "Deutschlandradio Kultur".
Kartu jis pabrėžė nepastebįs "akivaizdžių paralelių" tarp situacijos Airijoje ir Portugalijoje. Portugalijos bankininkystės sektorius, pasak Ž. K. Junkerio, yra ganėtinai "sveikas". Be to, eurogrupės prezidentas išsakė įsitikinimą, kad Portugalija sugebės sumažinti biudžeto deficitą iki 3 proc. BVP ribos, nustatytos pagal Europos Sąjungos (ES) normas.
Komentuodamas situaciją Airijoje, Ž. K. Junkeris pastebėjo nematąs alternatyvos griežto taupymo programai (pagal kurią būtų numatyta kasmet sutaupyti po 15 mlrd. eurų ketverius metus). Kartu, sako Liuksemburgo ministras pirmininkas, vilčių teikia tas faktas, kad šalis pasirengusi "šioms drakoniškoms priemonėms".
Per interviu Ž. K. Junkeris sukritikavo Vokietijos siūlymus, pagal kuriuos privatūs investuotojai turėtų taip pat užsitraukti ant savo pečių atsakomybės už galimas ateityje krizes naštą ir dalyvauti šalių-euro zonos narių "gelbėjimo" programose, pasibaigus ES stabilizavimo mechanizmo galiojimo laikui 2013 m. viduryje.
"Netgi pati polemika šia tema smarkiai sujaudino finansines rinkas", - pažymėjo Ž. K. Junkeris.
Sekmadienį Airija sutiko priimti trejų metų Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutų fondo (TVF) finansinę paramą, skirtą problemoms bankininkystės sektoriuje spręsti ir šalies biudžeto deficitui sureguliuoti. Finansinė parama, manoma, turėtų siekti 80-90 mlrd. eurų.
Šiuo metu Airijos skolų našta siekia 19 mlrd. eurų. Be to, Dublinas svarsto galimybę kurti rezervų fondą vietos bankams palaikyti.
Airija dar prieš kelerius metus buvo laikoma viena sėkmingiausių pagal ekonominę situaciją ES šalių. Tačiau per pastaruosius trejus metus nuo krizės pradžios ekonominė situacija Airijoje apsivertė 180 laipsnių: nekilnojamojo turto kainos šalyje nukrito perpus, bankininkystės sektoriuje prasidėjo griūtis dėl "blogų" paskolų.
Gelbėdama penkis pagrindinius šalies bankus Airijos vyriausybė skyrė 45 mlrd. eurų, tuo tarpu mokestinės įplaukos į iždą stipriai sumažėjo dėl ekonominės recesijos. Dėl šių priežasčių atsirado didžiulis biudžeto lėšų trūkumas. 2010 m. šalies biudžeto deficitas gali siekti astronominę ribą, 32 proc. BVP.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą