Bevizis režimas galios ne tik visoje Šengeno erdvėje (įskaitant Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją ir Šveicariją), bet ir Bulgarijoje, Kroatijoje bei Rumunijoje, tačiau negalios Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Jis nesuteikia galimybės įsidarbinti.
Dėl vizų režimo liberalizavimo dialogas tarp ES ir Ukrainos buvo pradėtas jau 2008 m., o 2015 m. prieita išvada, kad Ukraina padarė reikiamą pažangą ir įgyvendino visas nustatytas gaires. Anot politikų, vizų režimo liberalizavimas yra veiksminga priemonė siekiant paskatinti sudėtingas esmines reformas, visų pirma teisingumo ir vidaus reikalų srityse.
Tikimasi, kad šis sprendimas padės sustiprinti ekonominius bei kultūrinius ryšius. Esą vizų režimo panaikinimas duos naudos tiek Ukrainos piliečiams, tiek ES. Galbūt, paviešėję Lietuvoje, ukrainiečiai vėliau sieks galimybės čia įsidarbinti.
EP narys Petras Auštrevičius bevizį režimą ukrainiečiams vadina puikiu sprendimu: „Manau, tai savalaikė parama Ukrainai, o sykiu tai – atviros Europos idėjos patvirtinimas. Žinoma, tikiuosi, bus išvengta nelegalių bandymų pasilikti Europos Sąjungos šalyse.“
Saugumo dėlei priimtas papildomas sprendimas dėl automatinių vizų sustabdymo – tai naujovė, leidžianti greitai įvesti apribojimus tam tikro amžiaus žmonėms ar socialinėms grupėms.
Anot P. Auštrevičiaus, bevizis režimas ukrainiečiams leis praplėsti akiratį, pamatyti Europą. Esą tik nedaugelis jų yra keliavę po ES valstybes. „Galbūt tarp laisvai keliaujančių ukrainiečių atsiras daugiau norinčiųjų dirbti ir Lietuvoje, kurioje taip trūksta reikiamos kvalifikacijos darbo jėgos“, - aiškino jis.
Europarlamentarė L. Andrikienė šį politinį žingsnį taip pat vertina kaip realios paramos Ukrainai gestą. „Kai lankiausi Maidane, ukrainiečiai save vadino europiečiais ir tikino norintys laisvai keliauti į ES šalis. Tačiau kaip tai paveiks Lietuvą, man pernelyg sunku atsakyti, - dėstė ji. - Aš iki šiol stebiuosi, kad pabėgėliai iš Ukrainos atsidūrė Lenkijoje, bet jų kažkodėl nėra Lietuvoje. Kai prieš porą metų lankiau Ukrainos pabėgėlių stovyklas, klausiau žmonių, ar jie nenorėtų atvažiuoti į Lietuvą. Tačiau, keista, nebuvo nė vieno norinčiojo. Nesuprantu, kodėl.“
Vis dėlto, jei, pasak L. Andrikienės, ukrainiečiai galėtų laisvai įsidarbinti Europos Sąjungoje kiltų klausimas, ar mūsų šalies rinka ir žmonės pasiruošę priimti šią darbo jėgą: „Lietuvoje aš vis dar įžvelgiu svetimšalių fobiją, nors, regis Lietuvoje taip trūksta darbo jėgos.“
Politikai kaip didelę Ukrainos pažangą, integruojantis į Europą, išskiria prieš dvejus metus vykusius protestus Maidano aikštėje, kurių metu ukrainiečiai kovojo už pasirinktą europinę kryptį ir Europos demokratines vertybes. Per pastaruosius dvejus metus po vadinamųjų Euromaidano protestų ir dėl šių protestų prasidėjusių pokyčių Ukraina pradėjo ambicingą ir išsamią reformą, pagal kurią siekiama sukurti tikrai demokratinę politinę sistemą ir tinkamai veikiančią ekonomiką. Šių reformų sėkmė turėtų sudaryti galimybę Ukrainai iš posovietinės valstybės tapti europine.
Nuo 2014 m. Ukraina deda itin daug pastangų vykdydama reformas. Buvo padaryta pažanga kovos su korupcija srityje, reformuojant prokuratūrą bei teismų sistemą, sutvirtinant demokratines institucijas ir teisinės valstybės principą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą