Ketvirtadienį oficialiai paskelbta, kad ES ir Didžiosios Britanijos derybininkai susitarė dėl naujos „Brexit“ sutarties. Tai patvirtino britų premjeras Borisas Džonsonas (Boris Johnson) ir Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker).
„Kai yra noro, yra ir susitarimas - mes jį turime! Tai yra teisingas ir subalansuotas susitarimas tiek ES, tiek ir JK, liudijantis mūsų ryžtą rasti sprendimus“, - tviteryje parašė Ž.K.Junkeris. Jis pasiūlė ES šalių lyderiams savo viršūnių susitikime pritarti sutarčiai.
Panašiai tviteryje rašė ir B.Džonsonas: „Mes turime naują puikų susitarimą.“
Susitarimas pasiektas prieš pat ES viršūnių susitikimo Briuselyje pradžią.
B.Džonsonas nori išvesti šalį iš ES spalio 31-ąją. Jis ne kartą grasino Bendrijai netvarkingu „Brexit“. Tokiu atveju ekspertai prognozavo chaosą ekonomikoje ir kitose gyvenimo srityse.
Didžiosios Britanijos parlamentas dėl „Brexit“ pirmą kartą per 37 metus į posėdį rinksis šeštadienį. Parlamentarai iškart po susitarimo pasirašymo 287 balsais „už“ ir 275 „prieš“ pritarė pasiūlymui šiandien surengti neeilinį parlamento posėdį, pranešė Bendruomenių rūmai.
Nuo Antrojo pasaulinio karo tokių šeštadieninių posėdžių būta tik penki, pastarąjį kartą - 1982 metais dėl Folklandų karo.
Nors B.Džonsonas liaupsina naująjį susitarimą, tačiau jį ir toliau atmeta Šiaurės Airijos partija DUP. Ir opozicinė Leiboristų partija paragino deputatus atmesti susitarimą. Todėl yra abejonių, ar Bendruomenių rūmai „Brexit“ sutarčiai pritars.
Dėl ko iš tikrųjų susitarta?
Atnaujinto susitarimo sąlygos numato, kad Šiaurės Airija išliks Britanijos muitų teritorijoje, tačiau tikrovėje tarp Belfasto ir Londono bus nubrėžta virtuali muitų siena: į Šiaurės Airiją iš ES nepriklausančių šalių atvežamoms prekėms būtų taikomos Britanijos muitų taisyklės, o per Airiją į Europą eksportuojamai produkcijai - ES nuostatos.
Šiaurės Airija laikytųsi kai kurių Bendrijos standartų, kad būtų lengviau siųsti į Airiją ir iš jos gauti maistą, gyvūnus ir leidžiamas pramonines prekes. Už muitų patikrinimus būtų atsakingos britų institucijos, tačiau ES turėtų teisę reikalauti, kad jos pareigūnai stebėtų, ar laikomasi bloko taisyklių.
Sutarta, kad Šiaurės Airija turėtų „demokratiškai duoti sutikimą“ dvilypių muitų taisyklių sistemai. Šiaurės Airijos asamblėja turėtų paprasta balsų dauguma pratęsinėti šių taisyklių taikymą kas ketverius metus, arba kas aštuonerius, jei tam tvirtai pritartų vietos bendruomenės. Jei įstatymų leidėjai nubalsuotų prieš, taisyklės nustotų galioti po dvejų metų - taigi abi šalys turėtų laiko rasti tinkamai alternatyvai. Pirmas balsavimas turi būti surengtas praėjus ketveriems metams po pereinamojo laikotarpio pabaigos.
Laikotarpis, kai viskas vyktų pagal dabartines taisykles, tęstųsi iki 2020 metų pabaigos. Jis galėtų būti abiejų šalių sutikimu pratęstas dar vieniems ar dvejiems metams. Tokia pati nuostata buvo ir ankstesnėje „Brexit“ sutartyje.
Skirtumai pridėtinės vertės mokesčio (PVM) režimuose reikštų, kad tarp Airijos ir Šiaurės Airijos veikiausiai atsirastų reali siena - tokio scenarijaus abi šalys norėjo išvengti, todėl sutarta, kad Šiaurės Airijoje ir toliau būtų taikomos Europos Sąjungos PVM taisyklės. Taip pat suderėta, kad už šio mokesčio taikymą ir surinkimą būtų atsakingi Britanijos muitininkai.
Briuselis pažymi, kad derinant naująją sutartį leidosi į kompromisą ir atsisakė savo ankstesnio reikalavimo, kad Šiaurės Airija liktų ES muitų sąjungoje. Šis reikalavimas buvo neatsiejama vadinamosios „apsidraudžiamosios priemonės“ (angl. backstop) dalis, dėl kurios ankstesnė „Brexit“ sutartis buvo tokia nepopuliari Londone.
Briuselis taip pat sutiko suteikti Šiaurės Airijos asamblėjai sutikimo teisę, taip pat pritarė mechanizmui, leidžiančiam atšaukti salai taikomas nuostatas, o ne, kaip „apsidraudžiamosios priemonės“ atveju, potencialiai taikyti jas neribotą laiką.
Britai atsisakė reikalavimo leisti tikrinti iš Šiaurės Airijos į likusią Britanijos teritoriją ir atgal gabenamas prekes. Londonas taip pat atšaukė savo ankstesnį siūlymą dėl Šiaurės Airijos sutikimo ir sutiko spręsti šį klausimą paprasta dauguma per balsavimą asamblėjoje, užuot suteikiant veto teisę mažumai priklausantiems junionistams. Britanija taip pat sutiko, kad ES tam tikru lygiu prižiūrėtų padėtį Šiaurės Airijoje.
Respublika.lt
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą