Šiais metais bendrą Europos valiutą įsivedusi Slovakija skilo į dvi stovyklas. Verslo elitas ir pasiturintys žmonės abiem rankomis už eurą, kiekvieną centą skaičiuojantys pensininkai ir provincijos gyventojai dėl pablogėjusios ekonominės padėties kaltina naujuosius pinigus.
Kainos pakilo iš anksto
Dar prieš kelerius metus po Vidurio Europos valstybes keliaujantys užsieniečiai negalėjo atsidžiaugti žemomis Slovakijos parduotuvių ir kavinių kainomis. Tačiau dabar turistams patrauklios kainos tapo istorija - Slovakija nuo 2009 m. sausio 1 d. yra euro zonos narė.
Nacionalinę valiutą kroną į eurą sumaniusi išmainyti Vyriausybė dar gerokai iki bendros Europos valiutos įvedimo ėmėsi priemonių, kurios blogiausiai gyvenantiems slovakams smogė per piniginę. Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Ficas (Robert Fico) žmonėms žadėjo, kad euro įvedimas nesukels prekių ir paslaugų kainų.
Premjeras melavo, bet nežymiai, mat kainos ūgtelėjo nedaug. Pagrindinė gudrybė slypi kitur - kainos buvo pamažu pakeltos dar prieš įsivedant naujuosius pinigus.
Slovakų nuomonės nepaisė
Iš Briuselio važiavę valdininkai, Vyriausybės atstovai ir pasisamdyti viešųjų ryšių bei reklamos specialistai įtikinėjo slovakus “nenuginčijama euro nauda”. Nepaisant valdžios milijonų, skirtų euro propagandos kampanijai, 2008 m. pabaigoje, oficialiais Vyriausybės duomenimis, net 65 proc. slovakų teigė labiau pasitikintys krona, o ne euru. Tačiau valdžia savo piliečių nuomonės nepaisė ir iškeitė kroną į eurą.
“Ką aš galiu padaryti? Valdžia ne visada atsiklausia žmonių. Bet jei būtų buvęs referendumas, euro dabar nebūtų buvę”, - vienoje Bratislavos centro gatvėje sakė pinigų iš turistų prašinėjantis vyras.
Kai kurie slovakai iki šiol sutrikę. Net praėjus pusmečiui nuo prisijungimo prie euro zonos daugelis žmonių, ypač vyresnio amžiaus, kainas iš eurų verčia į kronas. Bemaž visos parduotuvės, maitinimo ar paslaugas teikiančios įstaigos kainininkuose kainas nurodo ne tik eurais, bet ir kronomis.
Apsipirkti - pas kaimynus
Euro įvedimas privertė slovakus važiuoti apsipirkti į šalis kaimynes. Bratislavos gyventojai pasakojo, kaip vengrai prieš 5-8 metus važiuodavo apsipirkti į Slovakiją. Dabar padėtis kardinaliai pasikeitė: savaitgalio apsipirkimo turai į Vengriją tapo Pietų Slovakijoje gyvenančių žmonių kasdienybe.
Maisto ir benzino kainos Vengrijoje vidutiniškai 10-20 proc. mažesnės nei Slovakijoje. Kai kurie produktai vengriškose parduotuvėse kainuoja net 40 proc. mažiau nei Slovakijoje.
Susiklostė kuriozinė situacija: buvusios komunistinės šalies gyventojai važiuoja apsipirkti net į aukštu pragyvenimo lygiu ir didelėmis kainomis pasižyminčią Austriją. “Prie parduotuvių ir degalinių apie 40 proc. automobilių yra su slovakų numeriais. Slovakai masiškai apsiperka Austrijoje”, - pasakojo kelerius metus Slovakijoje verslą plėtojantis lietuvis Remigijus.
Pozicijos išsiskyrė
Daugumai eurą palaikančių Slovakijos gyventojų sunkiai sekėsi suformuluoti, kodėl jie remia naująją valiutą. Pasak “Respublikos” kalbintų slovakų, pagrindinis euro pranašumas tas, kad jo nereikia keisti norint atsiskaityti užsienyje. “Man patinka euras. Dabar galima laisvai važiuoti į Europą ir atsiskaitinėti eurais. Nereikia iš anksto rūpintis, kur pasikeisti kronas”, - sakė Jana prisistačiusi Bratislavos universiteto studentė.
Sunkiai besiverčiantys žmonės su nostalgija prisimena kroną, kuri jiems asocijuojasi su geriausiais Slovakijos ekonomikos klestėjimo metais. Į klausimą, kas geriau - senieji ar naujieji pinigai, dauguma finansų krizę pajutusių slovakų atsako - krona.
Nauji pinigai neišgelbėjo
Patriotiškai nusiteikę slovakai neapsiriboja “keitimo” ar “piniginės storumo” argumentais. “Čekai turi kroną, britai turi svarą, amerikiečiai turi dolerį. Kodėl mes neturėjome išsaugoti kronos?” - retoriškai klausė vienas taksistas.
Tačiau Slovakijos valdantysis elitas į tokius klausimus atsako: euro įvedimas pagelbėjo vietos verslininkams ir geriau apsaugojo šalį nuo pasaulio finansų krizės.
Nepaisant valdžios lūkesčių, neva euras taps nuo krizės apsaugančiu skydu, slovakai labai sunkiai išgyvena ekonomikos nuosmukį.
Pirmieji trys šių metų mėnesiai Slovakijos ekonomistus ir valdžios vyrus privertė griebtis už galvos - BVP krito 11,2 proc. Vyriausybės atstovai tvirtina, kad viską lėmė finansų krizė ir metų pradžioje kilęs Rusijos ir Ukrainos konfliktas dėl dujų. Tačiau eurą įsivedusi Bratislava prarado svarbų finansinį instrumentą, kuriuo gali daryti įtaką ekonominiams procesams šalies viduje.
Sergejus TICHOMIROVAS
iš Slovakijos ir Čekijos
“Respublika”
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą