Euro zonos finansų ministrai nutarė nusiųsti į Ariją jungtinę misiją, kuri parengs dirvą paramai, būtinai tam, kad skolų krizė nepersimestų į kitas šalis.
Po derybų antradienį ministrai pareiškė, kad Europos Komisija, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Europos centrinis bankas (ECB) susitelks ties šią savaitę prasidedančiomis derybomis dėl Airijos bankų sektoriaus gelbėjimo, jeigu Dublinas nutartų kreiptis dėl paramos.
Tačiau ekonomistų teigimu, didelė tikimybė, kad parama bus teikiama pačiai valstybei, nors Airijos vyriausybė ir priešinasi raginimams prašyti paramos, reikalingos kritinei dėl skolų situacijai šalyje sureguliuoti.
Airijos vyriausybė tikisi išvengti žeminančios paramos, kuri gali susilpninti jos galią, tačiau ji nutarė neatimti tokios galimybės iš šalies bankų, kurie atsidūrė itin keblioje situacijoje dėl pasaulinės finansų krizės ir nekilnojamojo turto rinkos griūties.
Airijos bankai vis labiau priklauso nuo ECB finansavimo, nes kiti komerciniai bankai nenori jų kredituoti nuo pat skolų krizės Graikijoje pradžios.
"Bet kokia parama, susijusi su Airijos bankų sistemos problemų sprendimu, bus pageidaujama", - teigia šalies finansų ministras Brajenas Lenihanas (Brian Lenihan).
Euro zonos finansų ministrų, prie kurių trečiadienį prisijungė likusių Europos Sąjungos (ES) šalių finansų ministrai, veiksmai primena sprendimą siųsti komandą, sudarytą iš ES, TVF ir ECB narių, Graikijos problemoms spręsti.
Anot euro zonos šaltinių, esą iš esmės susitarta, kad parama Airijai bus pradėta teikti, vos tik jungtinė misija užbaigs konsultacijas - greičiausiai po kelių dienų - ir ši parama neapsiribos vien tik bankų gelbėjimo programa.
Pasak Prancūzijos finansų ministrės Kristinos Lagard (Christine Lagarde), šiuo metu rengiamos priemonės, kurios gali būti priimtos "greičiausiai per kelias dienas, ne per šešis mėnesius".
Rašyti komentarą