Penktadienį Airija pakartotiniame referendume balsuoja dėl ES Lisabonos sutarties.
Airija buvo vienintelė iš 27 ES valstybių narių, kuri dėl Europos Sąjungos Lisabonos sutarties ratifikavimo surengė referendumą. 2008 birželio mėnesį per referendumą 53,4 procento airių atmetė sutartį ir įstūmė ES į vieną didžiausių krizių istorijoje.
Trečio karto nebebus
Airijos ministras pirmininkas Brajanas Kouvenas pareiškė, kad jei per šį referendumą dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo Airijos gyventojai ir vėl pasakys "ne", trečiojo karto nebebus.
"Trečiojo referendumo dėl Lisabonos reformų sutarties tikrai nebus. Esu tuo įsitikinęs", - sakė B. Kouvenas.
Airijos premjeras pridūrė, kad Airijai antrą kartą nepritarus reformų sutarčiai, ES suskils į dvi stovyklas.
Apklausų duomenys rodo, kad dauguma airių šį kartą Lisabonos sutarčiai uždegs žalią šviesą ir referendumo metu pasakys "taip".
Gavo daug nuolaidų
Po airių ištarto "ne" vyko derybos su ES atstovais, kurie bet kokiomis priemonėmis siekė savo tikslų. Buvo peržiūrėti kai kurie sutarties punktai, valstybei pritaikyta daug nuolaidų.
Birželio 19-ąją ES viršūnių susitikimo dalyviai galutinai susitarė dėl nuolaidų Airijai. ES šalių vadovai buvo sutarę, kad Europos Komisijos sudėtis turi būti sumažinta. Po derybų su Airija sutarta, kad kiekviena valstybė EK turės po vieną narį. Kitos Airijai suteiktos nuolaidos: Lisabonos sutartis neįtakos Airijos karinio neutraliteto statuso, mokesčių reguliavimo, abortų, švietimo ir šeimos vertybių klausimų.
Kas toliau?
Sutartis įsigalios tik tuo atveju, jei ją patvirtins visos 27 ES narės. Sutarties dar neratifikavo Čekija ir Lenkija - ją turi pasirašyti šių šalių prezidentai.
Jei airiai pritars sutarčiai, padidės spaudimas Lenkijos ir Čekijos prezidentams pasekti kitų ES lyderių pavyzdžiu ir pasirašyti jos ratifikavimo dokumentus.
Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis yra pareiškęs, kad pasirašys sutartį, jei jai pritars Airija.
Tačiau Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas garsėja savo euroskepticizmu. Manoma, kad jis gali spyriotis, tuo labiau, kad 17 čekų parlamentarų kreipėsi į Konstitucinį teismą, kuris jau yra atmetęs vieną skundą dėl Lisabonos sutarties.
Čekų Konstitucinio teismo sprendimo gali tekti laukti ilgus mėnesius, tad V. Klausas gali bandyti laukti kitąmet birželio mėn. vyksiančių Didžiosios Britanijos parlamento rinkimų, kuriuos veikiausiai laimės opozicinė euroskeptiška Konservatorių partija. Jos lyderis Deividas Kameronas parašė V. Klausui, kad, jei laimės rinkimus, jis ketina surengti referendumą dėl sutarties. Žinoma, jei ji dar nebus įsigaliojusi. Britų rinkėjai veikiausiai pasipriešintų sutarčiai, nors leiboristų vyriausybė ją ir ratifikavo.
Jei čekų Konstitucinis teismas ilgai netruktų paskelbti sprendimą, V. Klausas būtų smarkiai spaudžiamas pagaliau ratifikuoti sutartį.
Jei airiai tartų "ne"
Airių "ne" reikštų sutarties žlugimą ir vėl įstumtų ES į krizę.
Europos šalių lyderiai teigia neturintys atsarginio plano. Žinoma, jie vis vien gali bandyti "prastumti" reformas, galbūt įtraukdami jas į sutartį su Kroatija, jei šiai Balkanų valstybei netrukus pavyks prisijungti prie bloko.
Politikos apžvalgininkų nuomone, žlugtų iliuzijos ir įsivyrautų apatija. Didieji ES projektai ilgam sustotų. 25 metus sklandžiai vykusi sparti Europos integracija pradėtų buksuoti. Kai kurios ES šalys palaipsniui derintų savo veiksmus mokesčių, imigracijos ir kitose srityse, išstumdamos kitas šalis taip sukurdamos "dviejų greičių" Europą.
"Ar Europa padarys išvadas?"
Eugenijus GENTVILAS, buvęs europarlamentaras
"Jei airiai nepritars Lisabonos sutarčiai, tuomet iškils klausimas: kur link eina Europa? Ar jos vadovai teisingai viską daro? Referendumu poziciją išreiškia tik viena Europos Sąjungos valstybė, kitos apsisprendžia parlamentuose. Tad ar išties reikia centralizuoti valdymą? Europos vadovams tai atrodo patrauklu, tačiau valstybių piliečiams - ne. Viskas atsiremia į tautas. Jei airiai atmes sutartį, tuomet reikės pagalvoti apie Bendrijos veiklos kryptį. Gal pernelyg Europos Sąjungos institucijos atitolo nuo valstybių narių piliečių, žvelgia tik per savo prizmę? Ir jei kalbama, kad dabar, per ekonominę krizę, airiai yra įbauginti, tai dar nereiškia, kad jie balsuos už Lisabonos sutartį. Aš net nemačiau jokios politinės kampanijos dėl tos sutarties. O jei airiai pritars sutarčiai, tuomet jau Sąjungos vadovai džiūgaus, sakys, kad einama teisingu keliu. Kita vertus, net ir airių pritarimas gali duoti klaidingus rezultatus. Negalima bus galvoti, kad viskas gerai, nes reikės įvertinti ir tai, kaip tai sutarčiai pritarta, jei tai įvyks. Mano nuomone, būtų geriau, kad airiai pritartų sutarčiai, tačiau Europos vadovai jokiu būdu negali užmigti ant laurų. Jiems būtina padaryti išvadas. O jei nepritarus dokumentui dar ir trečią ruoš, jis turėtų būti trumpas, optimizuotas, įteisinantis minimalią Sąjungos restruktūrizaciją. Juk kai mes įstojome į Sąjungą ji buvo vienokia, o dabar - kitokia. Tačiau bijau, kad Europos Sąjungos vadovai gali ir nepadaryti jokių išvadų, jei airiai pritars. Sakyti, kad viskas yra gerai, nes rezultatas pasiektas."
"Ne" - naudingas Kremliui
Leonidas DONSKIS, europarlamentaras
"Euroskeptikas V. Klausas gali nuspręsti vilkinti sutarties pasirašymą. Tačiau tai kelias į niekur, nes visi esame tame pačiame laive. Tokia politinė elgsena man atrodo beveik savižudiška, nes euroskepticizmas ir ES nesėkmė būtų tai, kas smarkiai susilpnintų Rytų ir Centrinės Europos šalis ir pilnai patenkintų Kremliaus planus bei poreikius. Kita vertus, tenka apgailestaujant pripažinti faktą, kad euroskepticizmas, jei ne priešiškumas, yra Didžiosios Britanijos vidaus politikos dalis", - teigė L. Donskis "The Baltic Times".
Lisabonos sutartis
• Lisabonos sutartis buvo parengta po to, kai Prancūzijos ir Olandijos rinkėjai per referendumą 2005 metais balsavo prieš jiems siūlomą ES konstituciją.
• Jei Lisabonos sutartį ratifikuos visos ES valstybės, bus pakeistos balsavimo taisyklės, kad būtų paprasčiau priimti sprendimus. Dabar juos sunku priimti dėl didelio valstybių narių skaičiaus.
• Pagal sutartį Europa turėtų savo prezidentą ir užsienio reikalų vadovą - būtų įsteigti du nauji postai - Europos vadovų tarybos prezidento ir vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams.
• Būtų įvesta nauja balsavimo sistema. Atskiros narės nebegalėtų paralyžiuoti bloko veiklos, vetuodamos svarbiausius sprendimus imigracijos, teisingumo ir kitose srityse.
SPRENDIMAS. Nuo airių priklauso, ar Europos Sąjunga suskils į dvi stovyklas, ar vienysis.
Džiugas Lukoševičius, Denisas Nikitenka
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą