Kaip atrodo "kompromisas" dėl seksualinių mažumų?

"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad EP šia rezoliucija paragino bendrijos institucijas ir jos valstybes parengti veiksmų planą, kaip apsaugoti lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų teises. Už ją balsavo 394 europarlamentarai, prieš buvo 176, susilaikė 72.

Už rezoliuciją pasisakė lietuviai Leonidas Donskis, Vytautas Landsbergis ir Justas Paleckis. Prieš - Juozas Imbrasas, Rolandas Paksas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Algirdas Saudargas, Valdemaras Tomaševskis. Kiti lietuviai europarlamentarai - Zigmantas Balčytis, Vilija Blinkevičiūtė ir Justina Vilkauskaitė-Bernard - nebalsavo.

"Smerkia ir labai apgailestauja"

Pakoreguotoje austrės Ulrikės Lunaček (Ulrike Lunacek) rezoliucijoje primenama, kad pernai birželį ES Taryba patvirtino "svarias gaires, skirtas LGBTI asmenų naudojimuisi visomis žmogaus teisėmis propaguoti ir ginti už ES ribų". Jos esą turi būti veiksmingai ginamos ir pačioje ES.

[CITATA]

Akcentuojama, kad ES pagrindinių teisių agentūra, pernai atlikusi LGBTI apklausą, nustatė, kad 2012 m. vienas iš dviejų respondentų jautėsi diskriminuojamas ar persekiojamas dėl seksualinės orientacijos, vienas iš trijų buvo diskriminuojamas, norėdamas gauti prekių ar paslaugų, vienas iš keturių buvo fiziškai užpultas ir vienas iš penkių buvo diskriminuojamas užimtumo ar profesinėje srityje.

Taip pat primenama, kad ši agentūra rekomendavo ES ir valstybėms narėms parengti veiksmų planus, pagal kuriuos būtų skatinama gerbti LGBTI ir apsaugoti jų pagrindines teises, o pernai gegužę 11 už lygybę atsakingų ministrų paragino Europos Komisiją (EK) parengti visapusišką LGBTI lygybės užtikrinimo politiką. 10 valstybių narių (Belgija, Kroatija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė) tai jau padarė arba dar svarsto galimybę patvirtinti panašią politiką nacionaliniu ir regionų lygmenimis.

Rezoliucijoje rašoma, kad EP "griežtai smerkia bet kokią diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės ir labai apgailestauja, kad ES dar ne visada visapusiškai laikomasi LGBTI pagrindinių teisių".

EP mano, kad "šiuo metu ES trūksta visapusiškos LGBTI pagrindinių teisių apsaugos politikos".

Ką reikės daryti?

EP rezoliucijoje sudarė ir veiksmų plano turinį, kaip įgyvendinti tokią politiką.

Pagal jį atitinkamos ES agentūros turėtų įtraukti su seksualine orientacija ir lytine tapatybe susijusius klausimus į savo darbo sritis ir toliau teikti EK bei valstybėms narėms įrodymais grindžiamas rekomendacijas dėl LGBTI pagrindinių teisių.

EK ir valstybės narės kartu su atitinkamomis agentūromis turėtų skatinti organizacijų, kurioms pavesta skatinti ir ginti LGBTI pagrindines teises, darbuotojų mokymą ir gebėjimų stiprinimą ir informuoti piliečius apie LGBTI teises.

Bendrijos narės turėtų siekti, kad būtų priimta direktyva, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų seksualinės orientacijos, principas.

EK, valstybės narės ir atitinkamos agentūros ypatingą dėmesį turėtų skirti daugialypei diskriminacijai ir smurtui, kuriuos dėl lyties ir seksualinės orientacijos patiria lesbietės, ir parengti bei įgyvendinti atitinkamą nediskriminavimo politiką.

EK, stebėdama direktyvų, nustatančių vienodo požiūrio užimtumo profesinėje srityje bendruosius pagrindus ir vienodo požiūrio į moteris bei vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis, įgyvendinimą, ypatingą dėmesį turėtų skirti seksualinei orientacijai ir translyčių asmenų galimybėms gauti prekes ir paslaugas.

Europos Komisija, anot europarlamentarų, įgyvendindama savo jaunimo ir švietimo programas, turėtų skatinti lygybę ir nediskriminavimą dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės.

EK turėtų tęsti savo darbą Pasaulio sveikatos organizacijoje, siekiant iš psichikos ir elgesio sutrikimų sąrašo išbraukti lytinės tapatybės sutrikimus ir užtikrinti, kad lytinei tapatybei būtų taikoma nauja nepatologinė klasifikacija. O valstybės narės turėtų nustatyti arba peržiūrėti teisines lyties pripažinimo procedūras, kad jomis būtų visapusiškai paisoma translyčių asmenų teisės į orumą ir fizinį neliečiamumą.

EK turėtų užtikrinti, kad visuose būsimuose su lygybe susijusiuose teisės aktuose, lytinė tapatybė būtų priskirta prie uždraustų diskriminacijos pagrindų.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų garantuojamos teisės naudotis saviraiškos ir susirinkimų laisve, visų pirma eitynių už lygybę ir panašių renginių atžvilgiu, užtikrinant, kad šie renginiai vyktų teisėtai ir kad būtų užtikrinama veiksminga dalyvių apsauga.

Kartu pabrėžiama, kad nustatant šią politiką turi būti paisoma valstybių narių kompetencijos sričių.

Ši rezoliucija turi būti perduota ES Tarybai, EK, Europos išorės veiksmų tarnybai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, visoms šioje rezoliucijoje minėtoms agentūroms ir Europos Tarybai.

"Rinkėjams mulkinti"

Rolandas PAKSAS
Tai yra Estrelos rezoliucijos idėjų pratęsimas, kurių prieš kelias savaites pavyko nepriimti mažiau nei 10 balsų persvara. Tada aš pats ir mūsų frakcija parengėme alternatyvų projektą, kuriame sakoma, kad vaikų auklėjimo klausimus reikia palikti spręsti tėvams ir jokios valstybės ar institucijos negali kištis į tai. Už mūsų rezoliuciją balsavo daugiau kaip 100 Europos Parlamento narių. Po savaitės pastebėjau, kad Estrelos šalininkai nukreipė savo pastangas į Europos Komisiją. Praktiškai tas pats dokumentas bandė ten skintis kelią, tačiau ir vėl negavo žalios šviesos. O štai dabar išlindo Lunaček projektas, kuris buvo sumontuotas labai gudriai. Pirmiausia vėl mes parengėme rezoliuciją, kurios leitmotyvas, kad visi žmonės lygūs, duokite mums gyventi, kaip mums atrodo, ir nepadarykite manęs, normalaus vyro, mažumų atstovu... Tada didžiųjų frakcijų iniciatyva atsirado antrasis dokumentas, kuris yra tik šiek tiek pagerinta Lunaček rezoliucija. Ji ir buvo priimta. Ši rezoliucija buvo pakišta specialiai rinkėjams mulkinti - esą mes nebalsavome už Lunaček projektą, o pasiūlėme nuosaikų savo variantą. Bet jie beveik niekuo nesiskiria. Kas tuo netiki, visiems siūlau paimti tą Vytauto Landsbergio frakcijos projektą ir palyginti jį su Lunaček rezoliucija. Kaip sakoma, pamatysite, už ką jie nubalsavo. Jeigu rasite 10 skirtumų, tuomet statau šampano...

"Nereikia nieko išskirti"

Juozas IMBRASAS
Mano nuomone, nereikia nieko išskirti ir visiems visose gyvenimo srityse turi būti užtikrintos vienodos teisės, o ne tik homoseksualams. Visada kažkas nori turėti daugiau teisių... Man nesvarbu, kas ir kokį gyvenimo būdą pasirinko, tačiau nežinau, kam reikia išskirti vieną kažkokią grupę. Niekas nesirengia čia jų diskriminuoti - kaip gyveno, taip tegul sau gyvena. Bet tas perdėtas savęs išskyrimas iš kitų atsiduoda nenuoširdumu. Deja, dauguma balsavo už tą antrą rezoliucijos variantą, parengtą dešiniųjų ir kairiųjų, kuris yra labai netoli Lunaček pasiūlyto projekto, tik šiek tiek sušvelnintas. Man tie dalykai yra nepriimtini.

"Amžinas klausimas"

Radvilė MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ
Šis klausimas - tai amžinas klausimas Europarlamente. Jis keliamas nuolat. Visada, kai jis iškyla, mes kalbame apie valstybės politiką šeimos klausimais ir apie tai, ar čia kas nors gali kažką reguliuoti iš šalies. Parlamentas nuolat skyla dėl to. Mano manymu, tai yra valstybių narių reikalai. O kalbant apie šią konkrečią rezoliuciją, galiu sakyti, kad tikrai esame prieš diskriminaciją darbo rinkoje ar visose kitose gyvenimo srityse, esame prieš patyčias ir panašius dalykus. Bet didžiausią nerimą man kelia reikalavimas pripažinti vienalytes santuokas visose Europos Sąjungos valstybėse. Todėl balsavau prieš. Valstybės narės turi pačios spręsti savo šeimos politikos klausimus.

"Privilegijos vienai grupei"

Algirdas SAUDARGAS
Mūsų frakcija sutarė, kad bus balsuojama laisvai, nors ji ir suformulavo patobulintą rezoliucijos tekstą, kuris ir buvo priimtas. Tokie klausimai kaip gyvybės, santuokos, šeimos klausimai turėtų būti išimtinai nacionalinių valstybių kompetencijoje. O šioje rezoliucijoje valstybėms narėms primetamos nuostatos pripažinti kitose šalyse sudarytas civilines partnerystes, prisitaikyti prie kintančių šeimos modelių, primetama reprodukcinių teisių interpretacija. Apskritai visos šios ir panašios nuostatos sukuria prielaidą išskirtinėms sąlygoms ir privilegijoms vienai žmonių grupei. Kol pagaliau nesuvoksime, kad vertybinius klausimus turi spręsti pačios valstybės ir kad niekas nekvestionuoja pamatinių žmogaus teisių, įtvirtintų daugybėje Europos Sąjungos dokumentų, tol Europoje kelią bandys skintis abejotini "kompromisai".

"Kompromisas" nedaug skiriasi nuo Estrelos"

Valdemaras TOMAŠEVSKIS
Aš balsavau už frakcijos "Laisvės ir demokratijos Europa" pasiūlymą, nes jis yra logiškas ir aiškus. Tačiau balsavau prieš tą patobulintą penkių frakcijų variantą, kadangi tas neva pasiektas "kompromisas" nedaug skiriasi nuo tų pasiūlymų, kurie buvo ir Estrelos bei Lunaček rezoliucijose. Man netinka keliolika tos rezoliucijos punktų, bet labiausiai nuteikė prieš tai, kad siūloma vaikus leisti auginti homoseksualioms poroms, o šeima, pasirodo, gali būti sudaryta ne tik iš vyro ir moters, bet ir iš daugiau asmenų.

Komentarai parengti pagal dienraštį "Respublika"

"Laimei, kad rezoliucija neprivaloma"

Vytautas ČEPAS, psichologas, visuomeninės "Vakarų ekspreso" redkolegijos narys

Nesu buvęs gėjaus kailyje, tad nežinau, ar tikrai jiems taip jau blogai, kad reikia tokių rezoliucijų. Tačiau tikrai neteko nei skaityti, nei girdėti, kad jie kur nors būtų masiškai mušami ar diskriminuojami. Gal vienas kitas ir buvo kur nepriimtas į darbą, bet negi tai reikalauja tokios institucijos rezoliucijų? Manau, kad pirmiausia rezoliucijas reikėtų priimti dėl tokių aštrių problemų kaip nedarbas, pensininkų padėtis, daugiavaikių motinų problemos ar dėl paramos nukentėjusiesiems nuo nusikaltėlių.
Kas stumia tokias iniciatyvas yra visiškai aišku - atsiranda grupė gėjų lobistų kurioje nors įtakingoje institucijoje, susiranda dar kelis bendraminčius ir užsuka procesą kiršindami žmones. Manau, kad ne tik man, bet ir daugeliui kitų žmonių yra visiškai nesvarbu, kaip jie elgiasi privačiai, nes tada jei niekam nekliūva, tačiau nereikia kėsintis į tokius pamatinius dalykus kaip šeima. Didelėms tautoms tai gal ir nepavojinga, tačiau tokioms mažoms, kaip mes, tai yra katastrofiška. Kėsinamasi į šeimą, žemę, kalbą. Kas tada liks? Kokios vertybės? Pažiūrėkit, jau Sočio žiemos olimpinėse žaidynėse svarbiausias klausimas tapo ne sportas, o gėjai.
Laimei, kad rezoliucija yra neprivaloma, tačiau dar neaišku, kaip į ją sureaguos mūsų klapčiukai.