Naujas „Nature“ paskelbtas tyrimas nustatė, kad deguonies koncentracija vandenynuose per pastarąjį pusę amžiaus sumažėjo daugiau nei 2 %. Nors šis pokytis gali pasirodyti nedidelis, mokslininkai mano, jog net tokios nedidelės dujų kiekio permainos gali pakeisti ištisas ekosistemas.
„Tai reikšminga, – teigė Stanfordo universiteto Žemės mokslo profesorius Robas Dunbaras (Rob Dunbar). – Visi gyviai, turintys žiaunas, tai pajus.“
R. Dunbaras, kuris tyrinėja klimato kaitą tropikuose ir Antarktidos jūrose, tačiau su šiuo „Nature“ tyrimu nėra susijęs, sakė, kad deguonies sumažėjimas gali turėti padarinių visame vandenyne.
Didesniems jūros gyvūnams, kaip, pavyzdžiui, rykliams, reikalingas didesnis deguonies kiekis, ypač atliekant daug energijos reikalaujančią veiklą, tokią kaip maitinimasis. R. Dunbaras teigė, jog sumažėjęs deguonies kiekis sukuria taip vadinamas „no-go zonas“ (neįeinamas zonas) kai kurioms jūros būtybėms ir palieka joms mažiau teritorijų maitintis bei daugintis.
„Organizmams vandenyne bus sunkiau išgyventi“, – sakė jis.
Pakrančių ūkiai bei žuvininkystė, kurie jau dabar patiria stresą dėl perteklinio žvejojimo bei taršos, sulauks dar vieno smūgio vandenynams praradus deguonį. Ši dujų kiekio kaita, pasak „Nature“ tyrimo, atlikto Vokietijos GEOMAR Helmholtz vandenyno tyrimų centre, iššaukia „potencialiai nuostolingas pasekmes“.
Mokslininkams gali būti sudėtinga nustatyti pasekmes konkretiems vandenynų gyvūnams, nes jų būklė taip pat įtakojama žmogaus veiklos, įskaitant žvejybą ir vandenynų taršą atliekomis.
Tyrimo autoriai apžvelgė deguonies kiekį pasaulio vandenynuose tarp 1960 ir 2010 metų. 2 % yra bendras deguonies kiekio sumažėjimas vandenynuose, tačiau mokslininkai nustatė, jog yra vietų, kuriose pastebimas ir daugiau nei 4 % sumažėjimas. Šiaurės Ramiajame bei Arkties vandenynuose pastebimas didžiausias deguonies kiekio kritimas.
Mokslininkų teigimu, pasaulinis atšilimas suvaidino svarbų vaidmenį šioje kaitoje.
Dujų lygiai vandenyne yra iš dalies kontroliuojami jūros temperatūros. Dujos – kaip kad deguonis, azotas ir anglies dioksidas – dingsta iš vandenyno įkaitus vandeniui.
„Jei verdate vandenį arbatai, vienas iš dalykų, kurį padarote tai pašalinate dujas iš vandens, – tvirtino R. Dunbaras. – Viskas remiasi paprasta chemija“.
Ta pati idėja gali būti pritaikyta ir kalbant apie didelius vandens telkinius. R. Dunbaras įsitikinęs, kad deguonis palieka vandenynus dėl to, kad vanduo šyla dėl kaistančios atmosferos.
„Vandenynuose vyksta globalinis atšilimas – kalbėjo jis. – Faktas lieka faktu nepriklausomai nuo priežasties – vandenynai šyla.“
Pasak 2014 metų „Science“ tyrimo, temperatūra pasauliniuose vandenynuose tarp 1960 ir 2010 metų pakilo daugiau nei puse laipsnio Celsijaus.
R. Dunbaras įspėja apie skaudžias pasekmes jūrų gyvybei, jei tai tęsis ir toliau.
„Tarkime, kad per 30 ar 40 metų deguonies kiekis sumažės dar 2 %. Tokiu atveju tai turės ženklų poveikį – teigė jis. – Visa mitybos grandinė įtakojama deguonies. Mane tai šokiruoja.“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą