Šių metų Nobelio chemijos premijos laureatais tapo amerikiečių mokslininkai Frances H. Arnold ir George'as P. Smithas bei britų mokslininkas Gregory'is P. Winteris. Jie apdovanoti už evoliucijos principų pasitelkimą kuriant baltymus, naudojamus įvairaus pobūdžio produktams gaminti, pranešė Karališkoji Švedijos mokslų akademija.
Kaip teigiama akademijos pranešime, šie mokslininkai į savo rankas perėmė evoliucijos kontrolę ir, pasitelkdami tokius principus kaip genų keitimas ir selekcija, sukūrė baltymus, padedančius spręsti su chemijos sritimi susijusias žmonijos problemas.
Pirmoji premijos dalis atiteko F. H. Arnold, kuri atliko pirmąją kryptingą fermentų evoliuciją. Taikant šį metodą gauti fermentai naudojami kuriant įvairius produktus, pradedant vaistais, baigiant biodegalais.
Likusią premijos dalį pasidalys G. P. Smithas ir G. P. Winteris. Apdovanojimas jiems skirtas už darbą su „peptidų ir antikūnų faginėmis bibliotekomis“, leidusį sukurti antikūnus, galinčius neutralizuoti toksinus, užkirsti kelią autoimuninėms ligoms ir gydyti metastazavusį vėžį.
Pernai Nobelio chemijos premija atiteko šveicarui Jacques'ui Dubochet, britui Richardui Hendersonui ir vokiečių kilmės amerikiečiui Joachimui Frankui. Jie įvertinti už krioelektroninės mikroskopijos metodo plėtojimą.
Šių metų Nobelio premijų savaitė prasidėjo pirmadienį paskelbus medicinos ir fiziologijos premijos laureatus. Jais tapo amerikiečių mokslininkas Jamesas P. Allisonas ir japonų mokslininkas Tasuku Honjo, kurie buvo įvertinti už atradimus vėžio gydymo srityje.
Antradienį amerikiečių mokslininkas Arthuras Ashkinas, prancūzų mokslininkas Gerard'as Mourou ir kanadiečių mokslininkė Donna Strickland pelnė Nobelio fizikos premiją. Ji mokslininkams skirta už išradimus lazerinės fizikos srityje.
Šios savaitės pabaigoje Osle paaiškės Nobelio taikos premijos laureatas, o pirmadienį bus paskelbtas ekonomikos premijos laureatas.
Dėl Švedijos akademiją sukrėtusio seksualinės prievartos skandalo literatūros premija šiemet nebus teikiama.
Nobelio premija - vienas garbingiausių tarptautinių apdovanojimų, ji kasmet skiriama už įžymius mokslo atradimus, išradimus, taip pat indėlį į kultūrą arba visuomenės plėtrą. Ji taip pavadinta savo steigėjo, švedų inžinieriaus, chemiko, išradėjo ir pramonininko Alfredo Nobelio garbei.
Laureatams atitenka 9 mln. Švedijos kronų (apie 860 tūkst. eurų) piniginės premijos.
Kaip ir kasmet, apdovanojimai bus įteikti gruodžio 10-ąją - A. Nobelio mirties dieną.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą