Popiežių kanonizacijoje planuoja dalyvauti devyniolikos valstybių vadovai, tarp jų ir Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, 24 premjerai, oficialios delegacijos iš 54 šalių.
Kanonizacijos iškilmėse taip pat dalyvaus 10 Lietuvos vyskupų - kardinolas Juozas Bačkis, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas ir kiti.
Romoje tikimasi mažiausiai 800 tūkst. piligrimų. Įvairiose miesto centro vietose bus įrengta septyniolika didžiulių ekranų, per kuriuos bus galima stebėti tiesioginę kanonizacijos iškilmės transliaciją.
Popiežiaus Pranciškaus vadovaujamos iškilmingos kanonizacijos Mišiose šv. Petro aikštėje sekmadienį prasidės 11 val. Lietuvos laiku. Vatikane nenumatyti jokie bilietai ar leidimai - į aikštę ir į gretimas gatves bus įleidžiami visi tol, kol bus vietos.
Popiežius Jonas Paulius II, Bažnyčiai vadovavęs 26-erius metus nuo 1978 m. iki 2005-ųjų, taps vienu greičiausiai kanonizuotų žmonių Bažnyčios istorijoje, nuo jo mirties praėjus vos 9 metams.
Paprastai kanonizacijai reikalingi du oficialiai Vatikano patvirtinti stebuklai. Stebuklingai nuo Parkinsono ligos išgijusi vienuolė Prancūzijoje yra pirmasis Jono Pauliaus II stebuklas, dėl kurio 2011-aisiais jis buvo paskelbtas palaimintuoju. Antrasis stebuklas, kuris turi įvykti po paskelbimo palaimintuoju, įvyko Jono Pauliaus II beatifikacijos dieną, kuomet Kosta Rikoje moteris stebuklingai pasveiko nuo smegenų aneurizmos.
Būsimasis popiežius Karolis Voityla (Wojtyla) gimė 1920-aisiais Vadovicų mieste Pietų Lenkijoje. Ilgą laiką buvęs Krokuvos vyskupu, 1978-aisiais K. Voityla tapo pirmuoju išrinktu popiežiumi ne italu nuo XVI amžiaus. Iki mirties Bažnyčiai vadovavęs K. Voityla taip pat yra antras pagal pontifikavimo ilgumą popiežius.
Jonas Paulius II laikomas viena įtakingiausių XX amžiaus asmenybių, žymiai prisidėjęs prie komunizmo žlugimo Rytų ir Vidurio Europoje, pagerinęs katalikų Bažnyčios santykius su kitomis religijomis, pasižymėjęs konservatyvia doktrina abortų ir kontracepcijos klausimuose. Jonas Paulius II iš viso aplankė 129 pasaulio valstybes, tarp jų ir Baltijos valstybes 1993 metais.
Kardinolas Andželas Džiuzepė Ronkali (Angelo Giuseppe Roncalli) popiežiumi buvo išrinktas 1958-aisiais ir pasirinko Jono XXIII vardą. Katalikų Bažnyčiai jis vadovavo penkerius metus iki mirties 1963 metais. Jonas XXIII geriausiai žinomas dėl Antrojo Vatikano susirinkimo sušaukimo (1962-1965 m.). Čia buvo priimta nemažai itin reikšmingų Bažnyčios reformų - įteisintos pamaldos ne lotynų kalba, atliktos institucinės reformos, sutrumpintas liturginis kalendorius ir daugelis kitų.
Kanonizuodamas Joną XXIII, popiežius Pranciškus padarė išimtį, kadangi iki šiol užfiksuotas tik vienas su Jonu XXIII siejamas stebuklas - 1965-aisiais Neapolyje stebuklingai išgijusi vienuolė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą