Teroras smogė į ES širdį

„Vakaro žinios“ susisiekė su Europos Parlamente Briuselyje dirbančia Ieva Paulauskiene, kuri išvyko iš Malbeko metro stoties likus pusvalandžiui iki teroro akto: „Nuvežiau vaikus į mokyklą, tada vykau į darbą, išlipau Malbeko stotelėje ir nuėjau į Europos Parlamentą, po pusvalandžio toje stotelėje nugriaudėjo sprogimai... Parlamentas uždarytas, negalime iš čia išeiti, mieste nuolat gaudžia sirenos. Dabar štai žiūriu į nuotraukas iš tos stotelės ir negaliu patikėti...“

Kaip tvirtino lietuvė, miestas visiškai paralyžiuotas, visos įstaigos uždarytos, o dauguma įvairiausių ES institucijų pastatų evakuota.

„Pirmiausia buvo evakuotos institucijos, esančios greta Malbeko stotelės, - pasakoja I.Paulauskienė. - O mes čia gavome žinučių, kad griežtai rekomenduojama likti pastate ir niekur neiti. Aikštė prieš Parlamentą visiškai tuščia... Nerimaujame dėl vaikų, tačiau mokyklos direktorė visiems pranešė, kad vaikai uždaryti klasėse, į lauką nebus išleidžiami. Ji prašė, kad tėvai atvyktų jų pasiimti kiek galima greičiau - dabar vyras važiuoja automobiliu jų paimti... Draugės vaiką taip pat prižiūrime, nes ji išskridusi į komandiruotę Florencijoje, turėjo šiandien grįžti, bet uždarytas oro uostas, taigi tikriausiai negrįš... Juk Briuselio oro uosto salė visiškai išsprogdinta.“

Pasak I.Paulauskienės, aplinkiniai dar nelabai suvokia, kas įvyko, tačiau, jos manymu, tokių įvykių buvo galima tikėtis: „Jau seniai čia tvyrojo nuojauta, kad tik laiko klausimas, kada terorizmas ateis į Briuselį - taip kalbėjome tarpusavyje su kolegomis. Jautėme, kad Briuselyje tikrai bus ataka. Juk visada turėjome kaimynystėje teroristus tame Molenbeko rajone...“

***

Tuo metu „Islamo valstybės“ šalininkai, taip pat ir „puikiai integruoti migrantai Europoje“, socialiniuose tinkluose neslepia džiaugsmo dėl Briuselyje įvykdytų išpuolių, kuriuose žuvo dešimtys žmonių.

Laukia „juodos dienos“ - kerštas už „agresiją“ prieš „Islamo valstybę“, sakoma įraše grupuotės paskyroje, antradienio popietę paskelbtame trumpųjų žinučių tinkle „Telegram“.

„Mes pažadame kryžiuočių aljansui, kovojančiam prieš „Islamo valstybę“, kad jo laukia juodos dienos už jų agresiją prieš „Islamo valstybę“, - grasinama pareiškime.

***

9 klaipėdiečiai vakar atsidūrė šių siaubingų įvykių epicentre, Briuselio oro uoste jie buvo per maždaug 40 metrų nuo sprogimo vietos.

„Laukėme eilėje prie bagažo registracijos aviakompanijos „Air Baltic“ skrydžiui į Rygą. Jeigu mus registravusi darbuotoja būtų atėjusi bent keliomis minutėmis anksčiau, būtume kaip tik ėję pro sprogimo vietą. Įvykio metu buvome ne toliau kaip per 40 metrų nuo ten. Nugriaudėjus sprogimui, pajutome oro gūsį, visai šalia pažiro stiklai, tačiau mūsų nesužeidė. Nuo galingų smūgių laukimo salėje krito kabamosios lubos, sprogo vamzdžiai, dužo stiklai. Kilo panika, žmonės šaukė, verkė, buvo daug kraujo. Visi ėmė bėgti link išėjimų. Laimė, mes buvome arčiau išėjimo, tad išbėgome su minia ir dabar jau esame toli nuo oro uosto pastatų. Aplinkui girdėti vien avarinių tarnybų sirenos“, - pasakojo telefonu klaipėdietis Juozas Jankauskas, praėjus pusvalandžiui po įvykio.

Belgijos sostinėje vakar buvo 12 klaipėdiečių jūrininkų, „Limarko“ kompanijos atstovų. Dėl vėlavusio skrydžio iš Madrido į Briuselį po eilinio įgulos keitimo namo grįžtantys jūrininkai pirmadienį nespėjo į lėktuvą, kuriuo turėjo pasiekti Rygą. Todėl kovo 22 d. naktį jie praleido viešbutyje Briuselyje.

„Laimė, nė vienas nesužeistas ir nenukentėjo. Siųsime autobusą parvežti jų iš Briuselio. Tikimės, kad jie saugiai pasieks namus“, - vakar sakė „Limarko“ vadovas Vytautas Lygnugaris.

O kaip Lietuvoje?

Vakar „Vakaro žinių“ žurnalistai lankėsi Vilniaus tarptautiniame oro uoste ir pasitiko iš Pasaulio čempionato grįžusią lengvaatletę Airinę Palšytę. Tačiau papildomų apsaugos pajėgų ar antiteroristinių operacijų pareigūnų nepastebėjo. Susisiekus su oro uosto atstove ryšiams su visuomene Indre Baltrušaitiene, ši pastebėjo, jog padaugėjo išsigandusių keleivių, skambinančių į informacijos skyrių. Atstovė patikino, jog reaguojant į įvykius Belgijoje, visuose trijuose Lietuvos oro uostuose „imtasi papildomų saugumo priemonių“, deja, ar tai papildomas keleivių tikrinimas, didesnės apsaugos pajėgos ar kas kita, I.Baltrušaitienė patikslinti negalėjo. Trečiadienį planuoti skrydžiai tarp Vilniaus ir Briuselio atšaukti.

Audrius Butkevičius, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas ir saugumo ekspertas:

- Po Paryžiaus įvykių buvo iškilmingai pranešta, kad dabar kova su terorizmu bus perkelta į aukščiausią lygmenį, viskas bus stebima, o visi potencialūs teroristai mikliai bus išgaudyti. Kodėl taip blogai sekasi juos gaudyti?

- Paprastai imituojant audringą veiklą pasitelkiami įvairiausi saugumo konsultantai, kurie mėgina sudaryti įspūdį, kad situacija kontroliuojama. Tai yra klasikinė veiklos imitavimo priemonė. Visi šneka, visi mėgina kažką pasakyti, daug mosikuoja rankomis, o išeina šnipštas. Bet koks realus veiksmas sukurtų visiškai naują situaciją, galinčią padidinti saugumą. Pavyzdžiui, turi būti nedelsiant taikomas visų bent kiek įtartinų asmenų prievartinis sulaikymas ir užkardymas, nors nėra patikimų įrodymų dėl jų nusikalstamos veiklos.

- Bet juk iškart bus badoma pirštu į žmogaus teises, pasigirs graudžios raudos apie europines vertybes ir atvirą visuomenę...

- Be abejonės, pasigirs. Bet tuomet reikia tų raudotojų paklausti: o kaip yra su žmogaus teisėmis tų žmonių, kurie dabar guli su nutrauktomis rankomis, kojomis ar galvomis? Jie turi mažiau teisių... Bet klausimas labai paprastas: ar Europa yra pasiruošusi riboti teises asmenų, kurie neturėtų čia gyventi, nes atvyko čia neteisėtai? Asmenų, kurie čia neteisėtai gauna visokias išmokas bei pašalpas, asmenų, neduodančių jokios naudos juos priėmusioms visuomenėms ir besinaudojančių situacija, kurią sukūrė liberalkomunistų atėjimas į valdžią ES... Taigi padarykime pirmą realų žingsnį ir pamatysime, kaip sumažės įtampos, susijusios su terorizmo pavojumi. Antras žingsnis - reikia nubrėžti liniją, kurią peržengus visi tokie veikėjai, atsibastę į ES, turi būti internuojami, filtruojami ir išsiunčiami lauk. Čia turiu galvoje asmenis, atvykusius iš padidintų įtampų teritorijų, tokių kaip Afganistanas ar Sirija. Tuomet ES skiria lėšas ir sukuria ištisą pabėgėlių stovyklų tinklą tuose kraštuose, į tas stovyklas grąžina visą čia jau prasiveržusią publiką ir užtikrina ten apsaugą bei maitinimą. Štai ir visa schema, kuri garantuotai veiks. Ir tai nebus pasakos apie pinigų panaudojimą Turkijoje, be to, ir patiems pabėgėliams tokia sistema būtų naudinga...

- Be abejonių, mūsų „tolerantiškai“ užsieniečių valdomai žiniasklaidai jau rašomi tokie tekstai: „Negalima sieti pabėgėlių su teroristais“...

- Tuomet reikia surinkti šitų tekstų autorius ir įtikinamai paaiškinti, kad jų elgesys yra nepatriotiškas. Pavyzdžiui, Amerikoje, kurios patirtimi tokie rašytojai mėgsta remtis, toks elgesys neatitiktų Patriotinio akto reikalavimų su visomis pasekmėmis... Juos reikia gerokai pakratyti ir pasižiūrėti, ar jie nėra kokiu nors būdu susiję su teroristinėmis organizacijomis, ar negauna pinigų iš kažkokių fondų, kurie gali būti laikomi poveikio darymo įrankiais Europos erdvėje. Ir visa panaši publika staiga supras, kad šis biznis jau kelia pavojų... Nes tokių žmonių yra kiekvienoje visuomenėje. Štai Lietuvoje ši publika pastatė čigonų vaikams mokyklėlę, atskirtą nuo visų kitų Lietuvoje gyvenančių tautų, kad tik jie liktų gete ir niekur nesiintegruotų, nes tada baigsis biznis. O biznis juk neblogas, nes ir pinigus už šitas statybas kažkas pasivogė bei įsidėjo į kišenę, nes statybų kainos buvo smarkiai užkeltos...

Kai tokie veikėjai bus išgaudyti ir nubausti, vėlgi problema mažės. Tačiau atkreipkime dėmesį į tai, kad su analogiškomis problemomis Europa susidurdavo ir XVIII, ir XIX šimtmetyje. Ir tie klausimai buvo efektyviai sprendžiami kaip tik tokiomis priemonėmis, nes kitų priemonių jiems spręsti tiesiog nėra.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“