Mokslininkai iš Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos stebėjo 4 tūkst. britų, kad nustatytų, kokį poveikį turėjo tiek pavasario, tiek rudens karantinai. Pasak jų, rugsėjo 24 d. įvesta komendanto valanda neturėjo jokio poveikio.
Šešių asmenų taisyklė, įvesta rugsėjo 14 d., lėmė, kad trečdalis žmonių sumažino artimus kontaktus. Įtvirtinus komendanto valandą nuo 22 val. ketvirtadalis asmenų sumažino socialinius kontaktus, bet penktadalis – padidino.
„Visiškas nacionalinis karantinas, įvestas kovo mėnesį, sumažino vidutiniškai per dieną kontaktų nuo 10,8 iki 2,8, t. y. 74 proc.“, – teigė tyrimui vadovavęs dr. Christopheris Jarvisas. Jis aiškina, kad rudenį įvesti ribojimai nepasiekė tikslo, nes galbūt ir iki tol žmonės jau buvo apriboję savo socialinį gyvenimą.
Kiek anksčiau ir Jungtinės Karalystės regionų sveikatos ekspertai tikino, kad barai ir restoranai niekada netapo COVID-19 židiniais, nors juos pirmuosius pulta uždarinėti. Šefildo visuomenės sveikatos vadovas Gregas Fellas ir jo kolega iš Stafordšyro dr. Ričardas Harlingas praėjusį mėnesį britų parlamentarams pareiškė, kad virusas labiausiai plinta žmonių namuose.
Britų viešbučių ir maisto įstaigų verslo atstovai reikalauja, kad restoranams, barams būtų leista atsidaryti nuo balandžio. Esą šis sektorius 2020 m. neteko 72 mlrd. svarų ir tai buvo patys blogiausi metai istorijoje.
Šią savaitę Estijos premjerė Kaja Kallas irgi viešai pareiškė, kad virusas plinta ne baruose ir restoranuose, kurie, beje, Estijoje veikia, nors ir ribotai.
„Jei mes žinome, kad pagrindiniai protrūkiai fiksuojami namuose ir darbovietėse, tuomet apribojimai pramogų sferoje nepadės. Turi būti priežastinis ryšys, turime tiksliai pasakyti, kodėl elgiamasi vienaip ar kitaip. Protrūkių restoranuose nėra. Protrūkius turime darbo vietose ir namuose“, – antradienio sakė K. Kallas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą