Ukraina įveda vizų režimą su Rusija

Atnaujinta 20.23 val.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija įpareigota įvesti vizų režimą su Rusija. Tai trečiadienį po Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) posėdžio pareiškė NSGT sekretorius Andrejus Parubis, praneša "Interfax-Ukraina”.

Pareigūnas paaiškino, kad URM jau artimiausiomis valandomis turi parengti mechanizmą, leidžiantį "(Rusijos piliečiams - "Interfax” past.) įvažiuoti į Ukrainą tik su užsienio pasais”.

"Duotas nurodymas kuo greičiau, kiek tik leidžia techninės galimybės, įvykdyti šį NSGT sprendimą”, - sakė A. Parubis.

Pagal NSGT posėdžio rezultatus A. Parubis taip pat įpareigojo šalies vyriausybę kreiptis į Jungtines Tautas dėl Krymo pripažinimo demilitarizuota zona.

Prieš tai praleidimo sistemą Ukrainos piliečiams sugriežtino Rusijos pasieniečiai.

Atnaujinta 17.30 val.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Pan Gi Munas (Ban Ki-moon) trečiadienį vyksta į Maskvą ir Kijevą, kur susitiks su Rusijos ir Ukrainos lyderiais. Pan Gi Muno vizitu siekiama paskatinti taikų krizės dėl Krymo sprendimą, informuoja "Reuters".

"Pirma jo stotelė rytoj, kovo 20 dieną, bus Maskva, kur jis susitiks su prezidentu Vladimiru Putinu, užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu ir kitais pareigūnais", - sakoma JT spaudos tarnybos pranešime.

Penktadienį Pan Gi Munas vyks į Kijevą, kur dalyvaus susitikimuose su ukrainiečių pareigūnais, JT žmogaus teisių misijos nariais bei pilietinės visuomenės atstovais.

Anot pranešimo, vizitas yra "(Pan Gi Muno) diplomatinių pastangų, kuriomis siekiama paskatinti visas puses taikiai išspręsti dabartinę krizę, dalis".

"Generalinis sekretorius ragina priimti sprendimą vadovaujantis JT Chartijos principais", - teigiama pranešime.

Pagrindiniai Chartijos punktai yra pagarba JT narių suverenitetui ir teritoriniam vientisumui bei taikus tarptautinių konfliktų sprendimas.

Atnaujinta 11.40 val.

Iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) misijos Ukrainoje grįžę Lietuvos karininkai sakė pagrindinio misijos tikslo nepasiekę, nes nepavyko patekti į Krymą.

"Pagrindinis mūsų misijos tikslas buvo išsklaidyti abejones dėl neteisėtų karinių veiksmų Ukrainos teritorijoje, tačiau jo įvykdyti negalėjome, nes visi mūsų grupės bandymai patekti į Krymo teritoriją buvo nesėkmingi", - sakė pulkininkas leitenantas Raimondas Ivanauskas.

Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo Ginklų kontrolės skyriaus inspektoriai, dalyvavę karinėje stebėjimo misijoje Ukrainoje, savo veiklos rezultatus pristatė krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui.

R. Ivanausko teigimu, nepasiekus pagrindinio misijos tikslo Kryme, kariniai stebėtojai lankėsi rytinėje Ukrainos dalyje, kur susitiko su vietos valdžios atstovais ir aplankė ten esančius Ukrainos karinius dalinius.

Situacija Ukrainoje išlieka įtempta, todėl Ukrainos prašymu karinė stebėjimo misija pratęsta iki kovo 20 dienos. Į Ukrainą yra išvykęs vienas Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo Ginklų kontrolės skyriaus inspektorius.

Kovo 5-16 dienomis vykusioje karinėje stebėjimo misijoje Ukrainoje iš viso dalyvavo 50 stebėtojų iš 28 valstybių.

Ši karinė stebėtojų misija vyksta pagal ESBO Vienos dokumento nuostatas, numatančias galimybę valstybei narei savanoriškai kviesti inspektorius į teritoriją, kurioje galimai vykdoma įtarimus tarptautinei bendrijai kelianti karinė veikla.

Atnaujinta 11.10 val.

JAV paskelbė, kad Rusija dėl savo veiksmų Kryme sulauks naujų sankcijų. "Jų bus daugiau", - antradienį Vašingtone pareiškė Baltųjų rūmų atstovas Džėjus Kernis (Jay Carney).

Jis davė suprasti, kad kitas žingsnis gali būti baudžiamosios priemonės virtinei įtakingų oligarchų, palaikančių glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Be to, kitą savaitę G7 grupės viršūnių susitikime Hagoje bus tariamasi, kaip paremti Ukrainą.

Pirmadienį JAV paskelbė pirmąsias sankcijas prieš atskirus Rusijos atstovus. Taikyti baudžiamąsias priemones nusprendė ir ES. Tačiau daugelio ekspertų nuomone, šių žingsnių nepakanka. Vis dėl to Dž. Kernis teigė neabejojąs, kad sankcijos paveiks Rusijos ekonomiką. Su šypsena veide jis rekomendavo investuotojams šiuo metu geriau vengti rusiškų akcijų.

Atnaujinta 10.40 val.

Keli šimtai prorusiškai nusiteikusių asmenų be uniformų trečiadienį įsiveržė į Ukrainos karinio jūrų laivyno vadavietę Kryme ir iškėlė Rusijos vėliavą, rašo AP.

Ukrainos karinio jūrų laivyno atstovų duomenimis, asmenys priklauso "Krymo savisaugos" būriams, sudarytiems iš savanorių, palaikančių pusiasalio prisijungimą prie Rusijos. Anot pareigūnų, vėliava buvo iškelta šalia vadavietės esančiame skvere, patį pastatą saugo Ukrainos kariai.

Liudininkų teigimu, įsiveržėliai yra neginkluoti ir neprovokuoja ukrainiečių. Manoma, kad jie laukia Ukrainos karinės vadovybės leidimo įeiti į pastatą.

Į incidento vietą taip pat atvyko Rusijos Juodosios jūros flotilės vadas.

Atnaujinta 08.20 val.

Estijos prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas (Toom Hendrik Ilves) ir Lenkijos prezidentas Bronislavas Komorovskis (Bronislaw Komorowski) po susitikimo Varšuvoje išreiškė paramą NATO pajėgumų stiprinimui, rašoma Estijos nacionalinio transliuotojo portale "news.err.ee".

T. Ilveso teigimu, Estija ir Lenkija turi panašias gynybos išlaidų ir bendrų karinių pratybų vizijas.

"Lenkija ir Estija yra artimos sąjungininkės, draugės, kurios mąsto ir veikia panašiai, kurios demokratiškoje Europoje egzistuoja kartu", - rašoma Estijos prezidentūros paskelbtame pranešime.

Komentuodamas įvykius Ukrainoje, Estijos prezidentas pažymėjo, kad tai didžiulė krizė visai Europai.

"Estija ir Lenkija supranta, kad tai ne tik Krymo, Ukrainos ir Rusijos problema. Tai geopolitinis posūkis, bent jau artimiausioje ateityje keičiantis visą saugumo situaciją Europoje ir demokratinių valstybių santykius su Rusija, - teigė T. Ilvesas. - Bendra Europos Sąjungos (ES) pozicija turi būti formuojama remiantis ne dujų kainomis, o vertybėmis, kurios suformavo Bendriją".

Prezidentas taip pat paskatino NATO ir ES apsvarstyti efektyvų atsaką į Rusijos agresiją Kryme, kuri pamynė Ukrainos suverenitetą, tarptautinę teisę ir Jungtinių Tautų (JT) Chartiją.

Lenkijos ir Estijos vadovai vieningai pripažino, kad rugsėjį vyksiančiame NATO viršūnių susitikime didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas Aljanso kolektyvinės gynybos bei patikimumo stiprinimui.