Dar trys asmenys tebelaikomi dingusiais po gruodžio 30 d. paryčiais įvykusios tragedijos maždaug už 25 km į šiaurės rytus nuo Oslo esančiame Asko kaime.
„Tebevykdome gelbėjimo operaciją, o tai reiškia, kad manome, jog vis dar galima rasti gyvų likusių žmonių“, – žurnalistams sakė paieškos operacijos vadovas Rogeris Pettersenas.
Nuošliaužai nušlavus devynis pastatus, su žeme ir sniegu susimaišiusius griuvėsius naršantys gelbėtojai ligi šiol aptiko septynių žmonių kūnus. Tarp aukų yra dvimetė mergaitė ir jos tėvas.
„Šaltis, žinoma, nelengvina mūsų užduoties“, – pirmadienį per spaudos konferenciją pareiškė medikų komandos vadovas Halvardas Stave.
„Kol yra oro kišenių žemės masėse, kur galėjo būti dingusieji, įmanoma, kad jie liko gyvi“, – pridūrė H. Stave.
Policija anksčiau paskelbė 10 dingusių asmenų vardus. Aštuoni jų yra suaugusieji, kiti du – dvejų ir 13 metų vaikai. Tarp dingusiųjų buvo ir 49 metų Lietuvos pilietė Rasa Lasinskienė.
Per nuošliaužą taip pat nukentėjo 10 žmonių, o dar daugiau nei 1000 buvo evakuoti iš Jerumo savivaldybės.
Paieškos atsinaujino anksti pirmadienį, padarius pertrauką naktį, kad pagerėtų sąlygos dirbti dresuotiems šunims.
Tragedijos vietoje sekmadienį apsilankė akivaizdžiai susijaudinęs karalius Haraldas.
„Man sunku rasti žodžių, nes tai visiškai siaubinga, – po vizito sakė jis. – Šis baisus įvykis paveikė mus visus. Užjaučiu visus jus, pradedančius naujus metus liūdesiu ir nežinia.“
Trečiadienį Aske apsilankiusi premjerė Erna Solberg pažymėjo, jog ši purvo nuošliauža buvo „viena didžiausių“ Norvegijos istorijoje.
Vietos gyventojai šalia tragedijos vietos degino žvakeles.
Purvo nuošliauža susidarė vietoje, kur esama Norvegijoje ir Švedijoje pasitaikančio slankiojo molio, galinčio suskystėti veikiant stipriai išorinei jėgai.
Vis tik tikimybė, kad regione nuslinks dar viena panaši nuošliauža, yra menka, nurodo Norvegijos vandens ir energijos išteklių direkcija.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą