Antradienį pietų užsukome į "Storą katiną", kuriame, ko gero, lankiausi dar anais laikais, kai katinas buvo tik juodas. Pasakysiu atvirai - buvau maloniai nustebintas. Net nemaniau, kad čia taip jauku. Iš kruopščiai apgalvotų ir tarpusavyje derančių interjero detalių labiausiai įstrigo ant lubose išsikišusių sijų didelėmis raidėmis surašyta tų patalpų, kuriose veikia baras, istorija. Betrūko, kad būtų uždegtos židinyje sudėtos didžiulės baltos žvakės ir iš "Storo katino" po pietų nesinorėtų niekur skubėti.
Panašu, kad ši vieta mėgstama - pietaujančių buvo gana daug.
Susidarė įspūdis, kad bendras čia dirbančio personalo bruožas - nedaugžodžiauti. Priėjusi padavėja tik pasakė "labas" ir, išgirdusi, kad renkamės dienos komplektą su jautienos suktinuku - nuėjo. Gal ir patogu, kai dienos pasiūlymai surašyti ir lauke prie durų, ir matomoje vietoje viduje - padavėjams nereikia aušinti burnos.
Patiko, kad pietaujantiems ant stalo padedama ir stalo vandens su citrina, nes ir taip visi puikiai žinome, kad šio skysčio suvartojame per mažai.
Rūgštynių sriuba ant stalo atkeliavo ne vieniša, šalia gulėjo bandelė ir atskirame dubenėlyje įdėtas mažytis rutuliukas minkšto gardaus sviesto. Sriuba - puiki: gardi ir tiršta, tik galėjo būti keliais laipsniais karštesnė. Valgėme su malonumu. Tuo metu atneštas antras patiekalas sukėlė šypsnį - lėkštėje, be pagrindinių ingredientų, paliktas gardaus padažo, panašaus į adžiką, potėpis - tik jei kolegos lėkštėje šis potėpis buvo tarsi papuošimas, manojoje tai priminė tik nešvaraus šaukšto prisilietimą. Ką darysi - ne visiems saulė vienodai šviečia.
Pats patiekalas priminė maistą, kurį paprastai patiekia kaimo kavinėse per giminės susitikimą ar gedulingus pietus. Nesakau, kad jis buvo nevykęs, gal labiau nevykusios asociacijos. Pačios jautienos ir šoninės įdaro skonis neblogas, ko nepasakyčiau apie suktinuko apvalkalą. Bulvių košė ir šviežių kopūstų salotos - be priekaištų. Tik vietoje pomidorų padažo gal labiau būtų derėjęs koks nors šiltas grietinėlės padažas.
Bebaigiant pietauti staiga nutiko incidentas, kuris tik patvirtino mano įspūdį, kad personalas "Storame katine" žodžiais be reikalo nesišvaisto. Viena padavėja ramiai sau keliavo su padėkliuku, nukrautu kokakolos buteliukais ir taurėmis, kai vienas jai ant kelio stovėjęs klientas netikėtai apsisuko eiti ir visu kūnu užgriuvo ant padėklo. Toliau viskas vyko kaip sulėtintame kine - ant žemės krito dūžtantys stiklai, ant kliento kelnių liejosi kokakola. Įdomiausia, kad po įvykio nei klientas, nei padavėja neištarė vienas kitam nė žodžio ir nuėjo kas sau - vyriškis į tualetą gelbėti kelnių, padavėja - prie baro, nešina tuo, kas liko iš padėklo turinio. Beje, prie baro ant žemės tėkštelėjo dar keli ant padėklo likę stiklai...
Ar šis netikėtas spektaklis sugadino pietus? Žinoma, ne, juk nukentėjo ne mano kelnės. Tik minutėlei bandžiau įsivaizduoti, kaip istorija būtų pasibaigusi, jei taip būtų nutikę kokiame nors Italijos bare ar Gruzijos užeigoje. Kas čia žino, gal ir gerai, kad mes, lietuviai, tokie santūrūs.
Pagarbiai V. V.
Įvertinimas (vidurkis) - 4 šaukštai
Maistas - 4 šaukštai
Aptarnavimas - 3 šaukštai
Aplinka - 5 šaukštai
Dienos pietūs (14 Lt):
* Rūgštynių sriuba, bandelė, sviestas
* Jautienos suktinukas įdarytas šonine, patiektas su bulvių koše, šviežių kopūstų salotomis, pomidorų padažu.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą