Apie batus iš Meksikos, riterių seges ir kitas Klaipėdos pilies įdomybes iš pirmų lūpų

Tęsinys. Pradžia "Savaitės eksprese" Nr. 6

Gana keista, kad kuršiai, mėgę statyti pilis upių santakose, neturėjo pilies tokioje strateginėje vietoje.

Tiesa, kuršiai statė pilis strateginėse vietose, tačiau vengdavo šlapių vietų ir gyvendavo aplink. Žinome, kad kuršių gyvenvietės buvo aukštesnėse, neužliejamose vietose Slengiuose, Žardėje, Bandužiuose. Dar viena vieta, kuri stipriai suardyta, bet galbūt dar galima ką nors rasti, yra Baltikalnės rajonas. Pats pavadinimas sako, jog ten buvusi aukštuma.

O vieta, kur pastatyta Memelburgo pilis, buvo labai šlapia dėl Danės upės vandens lygio svyravimų. Tada, žinoma, Klaipėda buvo aukščiau, dabar ji grimzta.

Archeologai diskutuoja, kur stovėjo pirmoji medinė, paskui mūrinė pilis, nes rasti tik XIV a. ir vėlesni mūrai. Ankstyvosios pilies rastas tik nedidelis mūro fragmentas, kuris yra kiek kitokios orientacijos. Iš jo spėjame, kad ankstyvoji pilis buvo dabartinės pilies kieme, o paskui buvo plečiama pilant bastionus. Miestas, papilys atsirado jau už pilies sienų.

Archeologinių kasinėjimų metu atradome seniausio medinio pastato vietą, tačiau jis buvo užpiltas neišsprendus konservavimo klausimo. Galbūt kada nors, atsiradus technologijoms, jį bus galima atkasti ir eksponuoti.

Piliavietės teritorijoje rasta pasaga.

Vadinasi, hipotezė, kad ordinas savo pilį galėjo statyti ant nukariautos vietinių pilies, įrodymų neturi?

Ordinas savo pilis stengėsi statyti laisvoje vietoje. Statybos juk yra procesas ir jeigu pradėsi karą, tai tas procesas gali ir nebūti sėkmingas. Klaipėdos istorija tai įrodo. Pilį ordinas gana greitai pastatė, tačiau buvo kuršiai ir sembai, teisingai palaikę, kad šie atėjūnai bandys užkariauti jų kraštą, bandė ordino pilį užimti, bet nesugebėjo.

Kas jums asmeniškai labiausiai įsiminė tyrinėjant Klaipėdos pilį, galbūt galėtumėt išskirti kokį nors įsimintiną artefaktą?

Archeologiniai kasinėjimai turi tokią tendenciją, jog archeologai jų imasi su entuziazmu, bet kasant jis greitai išgaruoja.

Vykdant Klaipėdos pilies archeologinius tyrimus įtampa ir atradimo džiaugsmas išlaikomas visą laiką. Esame kasę net iki gruodžio mėnesio, kol viskas užšalo, kad užbaigtume, nes labai trūko seniausių duomenų.

Džiugu, kad susirinko labai entuziastingi žmonės, kurie tuo darbu gyveno. Dabar dominuoja užsakomieji archeologiniai tyrimai, kai specialistai ateina, atlieka savo darbą ir viskas tuo pasibaigia. Iš jų nesulaukiame mokslinių tyrimų, leidinių ir pan.

O išskirtinių dalykų visokių yra buvę. Dabar yra dronai, kurie padeda fotografuoti archeologinius tyrimus, o anksčiau tekdavo samdyti tokius lėktuvėlius.

Kartą tokį lėktuvėlį, fotografuojantį piliavietę, užpuolė kiras. Gerai, kad meistras nuo jo išsisuko, nes galėjo paukštis numušti lėktuvėlį su visu brangiu fotoaparatu.

Kokie tyrimai šiuo metu atliekami Klaipėdos pilyje, kokie atradimai?

Pernai truputį kasėme prie didžiojo bokšto. Šią teritoriją jau kasinėjo ir tyrė prof. Vladas Žulkus apie 1990-uosius metus. Dabar buvo kasama su tikslu išsiaiškinti, ar projektuojamą bokštą išlaikys senieji pamatai, nes reikia priimti konstrukcinius sprendimus.

Tyrinėjant paaiškėjo, kad bokšto viduje yra gerai išlikęs, tik žemėmis užpiltas grindinys, o bokšto pamatai - gana prasti, kai kuriose vietose akmenys net išvirtę. Bokšto konstrukciją laikė poliai, kurie įkalti kelis metrus į žemę, yra žemiau jūros lygio ir nesupuvę.

Statybų archeologė vakarinėje piliavietės dalyje žvalgomųjų tyrimų metu aptiko tilto liekanas ir nustatė vietą, kurioje jis buvo.

Pilies griovyje 2014 m. atkasti mediniai poliai.

Gintauto Zabielos asmeninio archyvo nuotr.

Kaip jūs vertinate pilies atkūrimo vizijas?

Klaipėdos pilies tyrimai ir jos atkūrimo planai turi vieną gerą savybę - jie nėra skubūs. Blogiausia yra, kai griebiamasi ką nors tirti ar atkurti nesurinkus pakankamai medžiagos. Džiugina, kad per pastarąjį dešimtmetį nugriauti beveik visi piliavietės teritorijoje buvę menkaverčiai pastatai. Liko tik sporto salė, bet ir ji, tikėkimės, bus nugriauta.

Išlikęs ir vienas svetimkūnis Klaipėdos pilies teritorijoje - irklavimo bazė. Mano nuomone, šis pastatas piliavietės nepuošia, antras jos aukštas iš viso nevertingas, o pirmasis įtrauktas į kultūros paveldo registrą. Tikėkimės, bus atrasti sprendimai, kaip integruoti šį pastatą į piliavietės teritoriją.Piliavietę išlaisvinus nuo svetimkūnių, ketinama atkurti bastioninės pilies formą ir gynybinį griovį. Dabar gynybinis griovys atkurtas tik nuo miesto pusės, šiaurinėje pusėje jis niekada nebuvo užpiltas, o iš kitų pusių jo nėra. Manau, kad perspektyviausia kryptis būtų atkurti visą gynybinį griovį. Tada pilis iš karto atgautų savo pavidalą.

Juolab, kad jis yra ir funkcionalus ir tarnauja kaip mažųjų laivelių prieplauka. Perspektyvoje reikėtų atkurti ir visus pylimus, tačiau formuoti juos ne iš žemių, o statant statinius ir apipilant juos žemėmis. Problema, kaip, kam tuos statinius panaudoti.

Rengiamas pilies bokšto atkūrimo projektas. Klaipėda po Antrojo pasaulinio karo prarado savo vertikalias dominantes ir yra gana žemas miestas. Turime dvi ne vietoje išdygusias dominantes - K ir D pastatus, kurie senamiesčio nepuošia. Atkurto pilies bokšto smailė būtų beveik 50 metrų aukščio.

Manau, kad atkurtas bokštas būtų puikus štrichas, parodantis, kad atkuriamas senasis Klaipėdos miesto vaizdas.

Nekantriai laukiame piliavietėje šiuo metu kuriamos mūsų surinktų archeloginių radinių ekspozicijos. Muziejus jau ne kartą nustebino originaliais ir naujoviškais sprendimais. Tikimės, kad ir archeologija lankytojams bus pristatyta itin įdomiai, patraukliai.