"Žinoma, daugelis praeivių į mus žiūri kreivai. Mat bėgant šiukšlės renkamos nepaprastai - keldami kiekvieną šiukšlę atliekame specialų įtūpstą arba nusilenkimą", - pasakojo gamtos mylėtoja.
Dabar Vilniuje gyvenanti 26-erių klaipėdietė pasakojo, kad apie šį neįprastą judėjimą sužinojo žiūrėdama dokumentinius filmus. Mergina išgirdo, kad propaguoti ir skatinti tokią veiklą 2016 metais pradėjo švedai.
"Judėjimo pavadinimas "Plogging" kilęs iš dviejų žodžių: angliško žodžio "jogging" (bėgiojimas) ir švediško žodžio "plocka upp", kuris reiškia surinkti, pakelti", - paaiškino Gabrielė.
Kai kurie lietuvaičiai mėgsta šį judėjimą pavadinti ir skambesniais žodžiais - "Šiukšlių medžioklė sportuojant".
Užkrėtė draugus ir tėvus
Klaipėdietės žiniomis, šis judėjimas netruko išpopuliarėti ne tik Skandinavijos, bet ir kitose šalyse. Tačiau Lietuvoje vis dar retas yra girdėjęs apie tokią veiklą.
"Kai prieš metus pasidomėjau, kokia situacija Lietuvoje, radau keletą straipsnių apie šį judėjimą ir informaciją, kad viena bendrovė yra rengusi panašią akciją. Tad man ir kilo mintis paskatinti ir lietuvius prisidėti prie gamtos švarinimo būtent šitokiu būdu, nes tai puiki galimybė vienu šūviu nušauti du zuikius - daryti naudą ir sau, ir gamtai", - kalbėjo klaipėdietė.
Pasak Gabrielės, "Plogingg" - tai ne tik bėgimo treniruotė, bet papildomi pratimai nugarai, raumenų tempimas.
Vedama noro išpopuliarinti šį judėjimą Lietuvoje, Gabrielė socialiniame tinkle sukūrė grupę bendraminčiams burti.
"Dabar jau eiti tiesiog pasivaikščioti mišku nebemoku", - pripažįsta gamtos mylėtoja.
Šia neįprasta veikla Gabrielė sudomino ne tik draugus, bet ir tėvus.
"Reikėjo matyti mano mamos entuziazmą, kai pirmą kartą nusivedžiau ją prie jūros pabėgioti ir parinkti šiukšlių. Ji su tokiu entuziazmu lakstė nuo vienos šiukšlės prie kitos ir šaukė: "Šita mano, šita mano." Sakė niekada nemaniusi, kad tai gali būti tokia smagi veikla. Tai atrodo tarsi žaidimas. Manau, kad "ploginimas" galėtų būti puikus laisvalaikio praleidimo būdas šeimoms su vaikais. Taip nuo mažų dienų skatintume jaunąją kartą rūpintis mūsų planeta", - kalbėjo klaipėdietė.
Paįvairina treniruotes
Be to, jos manymu, "ploginimas" labai praverčia sportuojant, nes tai ne tik bėgimo treniruotė, bet papildomi pratimai nugarai, raumenų tempimas. Dažni sustojimai ir startai puikiai mankština širdį.
Pasiteiravus, kokių šiukšlių randa daugiausiai, klaipėdietė minėjo, kad dažniausiai tenka rinkti plastikinius maišelius ir popierines servetėles.
"Be to, pailsi smegenys - skirtingai nei bėgant monotoniškai, jos neapkraunamos sunkiomis mintimis. Tad jei bėgimas atrodo nemaloni veikla arba tai jau yra tapę nuobodžia rutina - visada galima ieškoti būdų paįvairinti treniruotes", - ragina prisijungti Gabrielė.
Mergina neslepia greitai suvokusi, kodėl šis judėjimas kilo būtent Skandinavijos šalyse, kur, pasak jos, gamtoje tikrai nepamatysi tiek daug šiukšlių, kiek jų yra Lietuvoje.
"Skandinavai tikrai gyvena švariau, tad jų bėgiojimo nelabai sutrikdo, jei prireikia pakelti vieną ar kitą šiukšlę. Lietuvoje šiukšlių yra tiek, kad kartais nebelieka kada ir bėgti, nes vieni sustojimai. "Ploging'o" esmė yra ta, kad bėgant atliekamos intervalinės treniruotės - šiukšlei pakelti daromas specialus įtūpstas ar pasilenkimas. Reikia žinoti, kaip taisyklingai atlikti įtūpstą, stebėti nugaros padėtį, ją saugoti", - pasakojo klaipėdietė.
Pajūryje - krūvos šiukšlių
Mergina atviravo, kad pirmą sykį jai pačiai buvo labai keista išbėgti su šiukšlių maišu rankoje.
"Iki pat šiol žmonės į mus dar atsisuka. Bet nėra ko stebėtis, nes daugelis vis dar keistai žiūri į tuos, kurie eina ir renka šiukšles. O jei žmogus tai daro bėgdamas - susidomėjimas juo dar didesnis", - nusikvatojo Gabrielė.
I Melnragėje penkios mergino per 45 minutes pririnko 9 pilnus maišus šiukšlių.
Tačiau nemažai yra ir palaikančiųjų šią idėją. Socialiniuose tinkluose jau yra susibūrusi kelių šimtų žmonių bendruomenė. Vieni savarankiškai "plogina" ir dalijasi nuotraukomis, kiti buriasi į grupeles.
"Kiekvieną sykį stengiuosi bėgti į kitą vietą. Manau, kad gatvėmis ir šaligatviais Lietuvoje yra pasirūpinta visai gerai, tad mes stengiamės švarinti miškus, parkus, kitas viešąsias vietas", - pasakojo klaipėdietė.
Kai tik grįžta į gimtąjį miestą, taip pat išsiruošia pabėgioti ir rinkti šiukšlių prie jūros.
"Tai puiki galimybė vienu šūviu nušauti du zuikius - darai naudą ir sau, ir gamtai", - apie šiukšlių rinkimą bėgte sako Gabrielė.
"Vilniuje kartais dar reikia pasukti galvą, kur "ploginti", o Klaipėdoje tokių klausimų net nekyla, nes pajūryje yra labai daug šiukšlių.
Paskutinį kartą penkios merginos rinkome šiukšles I Melnragėje. Per 45 minutes pririnkome 9 pilnus maišus.
Galiu drąsiai paneigti teiginį, neva Smiltynės paplūdimiai patys švariausi. Ten taip pat labai daug darbo", - pasakojo Gabrielė.
Pasiteiravus, kokių šiukšlių randa daugiausiai, ji minėjo, kad dažniausiai tenka rinkti plastikinius maišelius ir popierines servetėles.
Bendruomenės slaugytojo specialybę turinti Gabrielė šiuo metu dirba viename banke klientų aptarnavimo specialiste. Pasak jos, jau gavo vadovybės leidimą surengti bendradarbiams "plogingo" popietę.
"Svajoju artimiausiu metu surengti šia tema didesnį renginį, kad dar daugiau žmonių išgirstų apie šį dar neįprastą būdą švarinti gamtą", - minėjo mergina.
Gabrielė pasakojo, kad didžiuliai šiukšlių sąvartynai vandenynuose ir jūrose, žūstantys gyvūnai jai seniai nedavė ramybės. Ji dažnai užduodavo sau klausimą, kaip galėtume to išvengti ir kaip ji pati gali prie to prisidėti.
"Suprantu, kad vien rinkti šiukšles nepakanka, reikia dar labiau riboti plastiko gamybos procesus", - svarstė Gabrielė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą