Karališkojo pašto ateitis - Klaipėdos meno galerija - muziejus?

Idėją pašto pastate įkurti Klaipėdos miesto galeriją kelia Karališkojo pašto rūmų gelbėjimo iniciatyvinė grupė. Jos narė Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkė Neringa Poškutė - Jukumienė pažymėjo, kad privalu saugoti Klaipėdos dailininkų, kurie po Antrojo Pasaulinio karo atvyko į Klaipėdą čia kūrė ar iki šiol kuria, menininį palikimą.

Ideali erdvė

"Ne visi paveldėtojai, šeimos nariai saugo kūrybinį palikimą. Neretai jiems dailės kūriniai tampa našta, kurios jie neturi kur dėti, nežino jų vertės, kaino, juos išdalina, išdovanoja, saugo netinkamai. Priminsiu, kad Klaipėdos miesto Taryba jau buvo palaiminusi iniciatyvą kaupti ir saugoti uostamiesčio menininkų palikimą, tačiau Savivaldybė nesuformulavo užduoties kas tai turėtų įgyvendinti. Lyg ir pavedė šį klausimą išspręsti Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Muziejus surengė diskusiją, tačiau sprendimų nebuvo priimta.

Kadangi LDS Klaipėdos skyriaus pagrindinė funkcija yra rūpintis Klaipėdos menininkais, jų kūrinių eksponavimu, sklaida, tai ir iniciatyva natūraliai peradresuota mums. Noriu pažymėti, kad tai nėra vienos institucijos darbas. Vien surašyti kūrinius, jų autorių biografijas, kūrinius skaitmeninti - laiko ir lėšų reikalaujantis darbas. Kad jis turėtų muziejinę vertę, tai atlikti turi profesionalas. Klaipėdoje profesionalų trūksta, juos reikėtų kviestis iš kitų miestų",- sakė N. Poškutė-Jukumienė ir pridūrė, jog pasigenda Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus aktyvesnio dalyvavimo šiame procese.

"LDS Klaipėdos skyrius jau pradėjo tai daryti. Mes suskaitmeninome Angelinos Banytės kūrinius.

Savo archyve jau turime daugiau kaip 200 menininkų kūrinių. Norėtųsi juos eksponuoti, o ne sandėlyje laikyti. Pašto rūmai būtų ideali, reprezentatyvi vieta tai daryti.

Tiesa, neturėjau galimyės apeiti visų erdvių ir susipažinti su Klaipėdos centrinio pašto išplanavimu, tad negaliu teigti konkrečiai, bet manau, kad būtų nuostabu, jeigu pašto rūmuose atsirastų Klaipėdos menininkų vardais pavadintos parodinės salės ar auditorijos, kuriuose būtų eksponuojami jų kūriniai, jų mokinių kūriniai, vyktų edukacinė veikla. Matyčiau Klaipėdos meno galerijos - muziejaus koncepciją. Klausimas tik, kiek visa tai reikalinga miestui?" - klausė LDS KLaipėdos skyriaus pirmininkė.

Pašnekovei pritarė Klaipėdos karališkojo pašto iniciatyvinės grupės pirmininkė, Tarybos narė Nina Puteikienė.

Pirmiausia reikia remonto

"Manau, kad LDS Klaipėdos skyriaus siūlymai dėl Klaipėdos dailės fondo kaupimo ir pristatymo pašto pastate yra labai konkretūs, tačiau pirmiausia turi būti nustatyta pašto pastato būklė ir lėšų poreikis jam remontuoti ir jis turi būti suremontuotas. Tą atsakomybę turi prisiimti AB "Lietuvos paštas", Susisiekimo ministerija ir Kultūros ministerijos Kultūros paveldo departamentas, kuris leido šį istorinio ir kultūrinio paveldo pastatą nugyventi.

Sveikintina, kad Susisiekimo ministerija ir AB "Lietuvos paštas" išgirdo visuomenės balsą, prieštaravimą parduoti paštą aukcione ir išklausė klaipėdiečių siūlymus. Toks pat susitikimas vyko ir Kaune. Pažymėtina, kad kauniečiai jam geriau pasiruošę ir pristatė jau konkrečią Architektūros muziejaus koncepciją, mes gi kol kas svarstome tik idėjas.

Manau, kad tokiuose susitikimuose turėtų dalyvauti Savivaldybės atstovai. Klaipėdos miesto kultūros strategijoje yra įrašytas tikslas sukurti mieste kultūros megaobjektą, kuris būtų traukos centras. Apie ką mes kalbame, kai nematome priešais griūvančio megaobjekto, kuris jau turi didžiulę istorinė, kultūrinę, architektūrinę vertę?" - klausė N. Puteikienė.

Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis apgailestavo, kad negalėjo dalyvauti susitikime dėl pašto perspektyvų, nes tuo pat metu jau iš anksto buvo suplanuoti kiti susitikimai, o apie šį jis net nebuvo informuotas. Pašnekovas priminė, kad Savivaldybės pozicija dėl centrinio Klaipėdos pašto nesikeičia: "Savivaldos funkcijoms atlikti šis pastatas nėra tinkamas. Susisiekimo ministerijai pavaldi AB "Lietuvos paštas" nugyveno patalpas, ministerija turi prisiimti finansinę atsakomybę tvarkyti pastatą", - įsitikinęs vicemeras.

Pritrūko rankų

Klaipėdos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė, paklausta apie Klaipėdos meno galerijos - muziejaus pašto pastate idėją, pirmiausia pažymėjo, kad Klaipėda turi Parodų rūmus, skirtus meno kūriniams eksponuoti.

"Tiesa, tikslas įkurti Klaipėdos dailės galeriją, kurioje būtų kaupiamas uostamiesčio menininkų kūrybinis palikimas buvo įtrauktas į Klaipėdos kultūros strategiją. Prieš keletą metų buvo atlikta galimybių studija ir pateikta keletas jos scenarijų. Buvo paskelbtas viešųjų pirkimų konkursas sudaryti sąrašą kūrinių, kuriuos būtų verta įsigyti.

Buvo kreiptasi į menotyrininkus, kuratorius, kritikus, tačiau niekas konkurse nedalyvavo.

Tada buvo kreiptasi į Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrių. Jų atsakymas buvo, kad neturi resursų tokį darbą atlikti. Lyg ir buvo sutarta, kad jie kreipsis į Savivaldybę dėl lėšų, tačiau procesas nutrūko... Matyt pritrūko rankų. O šiandien situacija tokia, kad trūksta lėšų esamoms priemonėms įgyvendinti.

Kalbant apie pašto pastatą, nemanau, kad jo erdvė tiktų meno galerijai ar muziejui. Žiūrint į šiuolaikines tendencijas, tai tikriausiai turėtų būti baltas kubas be spalvų ir ornamentų, kad išryškėtų meno kūriniai. Labai specifinių sąlygų reikia ir meno kūriniams saugoti. Abejoju galimybe tokias sukurti pašto pastate", - svarstė Kultūros skyriaus vedėja.

Trūksta entuziastų

Menotyrininkė, Prano Domšaičio galerijos vedėja Kristina Jokubavičienė suabejojo, ar centrinio pašto pastatas būtų tinkamas steigti Klaipėdos meno galeriją - muziejų.

"Aš pašte meno galerijos-muziejaus neįsivaizduoju. Pašto pastatas yra specifinis, paminklinis. Vadinasi jo erdvių perdaryti iš esmės negalima. Tokios erdvės, kokios yra dabar, netinkamos meno kūriniams eksponuoti.

Kita vertus, kokia ta galerija būtų? Neturime jos koncepcijos, nežinome tikslo, veiklos formų.

Jeigu kalbame apie Klaipėdos menininkų kūrybinio palikimo klausimą, nemanau, kad įsteigus galeriją, jis būtų išspręstas.

Mirus menininkui turtinės ir autorinės teisės pirmiausia priklauso jo šeimos nariams. Reikėtų diskusijų, kaip atsiranda tokio tipo instuticijos, kokie jų tikslai, kaip jos turėtų veikti, kad būtų patrauklios ir įgyvendintų strategiją.

Rinkinio nėra, kaip rinkinys būtų formuojamas? Man, atrodo, kad tokios institucijos turėtų atsirasti natūraliai, susiklosčius palankioms aplinkybėms. Pradėti galima ir nuo nebūtinai grandiozinių patalpų, reikia žmonių, kurie gyventų tokia idėja. Paprastai tokios galerijos išauga iš privačių kolekcijų. Klaipėdoje trūksta entuziastų, kurie gyventų tokia idėja", - svarstė pašnekovė.