Klaipėda - Ordino miestas (2)

Klaipėda - Ordino miestas (2)

Vikingų laikais ir iki Ordino atėjimo Lietuvos ir Latvijos pajūryje gyveno kuršiai. Jų plačią teritoriją sudarė devynios žemės, kurios archeologijos, istorijos ir lingvistikos duomenų dėka šiandien jau gali būti gana tiksliai pažymėtos žemėlapyje. Didesnė tų žemių dalis buvusi prie jūros, kitos - atokiau nuo jos, bet susietos su pajūrio žemėmis vidaus vandens keliais.

XV a. pirmoje pusėje, sprendžiant pagal buvusių šaunamųjų ginklų skaičių, Klaipėdos pilyje nuolat galėjo gyventi 50 - 60 ginkluotų žmonių. 1507 m. Didžiojo magistro nurodymu Klaipėdos pilyje, kaip ir Tilžėje, įkurdinama nedidelė 60 žmonių įgula, Tėpluvoje - 100, Ragainėje - 200, Karaliaučiuje - 400 žmonių.

Karų metu pilyse būdavo sutelkiama kariuomenė ir slėpdavosi priešpilio, miesto bei apylinkių gyventojai.

Ordinas 1416 m. Konstancoje kaltina Vytautą sudeginus miestą, įsilaužus į pilį ir iš ten išvedus daugiau kaip 3000 žmonių.

Žemė Prūsijoje priklausė tik Ordinui arba vyskupams. Taigi, be Ordino, šio krašto valdovai buvo dar ir keturi vyskupai, kurie valdė trečdalį žemių. Šiame diacezijos trečdalyje krašto šeimininkas buvo ne Ordinas, bet vyskupas arba katedros kapitula.

Kadangi vyskupai valdžią krašte dalijosi su savo kapitulomis, tai Prūsiją iš tikrųjų sudarė 9 teritorijos: keturios vyskupų, keturios kapitulų ir pati didžiausia - Ordino.

Ordinas viešpatavo ne tik savo dalyje, nes jis turėjo užduotį ginti vyskupus ir katedrų kapitulas. Tiesa, vyskupai bei katedrų kapitulos ir patys gindavo savo žemes, tačiau karo atveju vyskupų bei kapitulų sutelkti būriai su kariais iš Ordino teritorijos sudarydavo bendrą kariuomenę.

SIGILLVM BURGENSIVM DE MEMELA. Memelio miestiečių antspaudas, atspaustas popieriuje ant vaško 1605 m.

Vyskupai galėjo savarankiškai kariauti, bet negalėjo patys vesti savarankiškos politikos.Pilys ir miestai Prūsijoje buvo kuriami Ordino, kartais ir vieno vyskupo, tačiau dažniausiai kartu. Tuo atveju pilis ir miestas buvo dalijamas į dvi dalis, paprastai 2/3 priklausydavo Ordinui ir 1/3 - vyskupui.

Šalia Klaipėdos pilies jau pirmaisiais po įsteigimo metais kūrėsi priešpilis, kuris turėjo virsti dideliu miestu su vyskupo rezidencija, kapitulos kurija ir keliomis bažnyčiomis. Klaipėdoje tikėtasi įkurti bažnytinį ir pasaulietinį Kuršo centrą.

XII-XIII a. riteriai ir arbaletininkas. Istorijatau.lt nuotr.

Katedra buvo įkurta. Seniausias dokumentas, kuriame minima Šv. Marijos katedra, datuojamas 1290 m. vasario 1 diena. Tais pačiais metais vyskupo Edmund von Werd (Wörth) įkurta kapitula susidėjo tik iš šešių Ordino brolių.

Vienu trečdaliu kapitula buvo aprūpinama vyskupo, dviem trečdaliais Ordino. Be to, vyskupas katedros kapitulai 1290 m. perleido jam priklausiusią Šv. Jono bažnyčios dalį. Kurį laiką kapituloje tebuvo 6 kanauninkai.

Ar buvo tuo metu prie Šv. Marijos katedros bažnyčios statoma vyskupo rezidencija ir kurija, nežinoma. Klaipėdoje katedros bažnyčia egzistavo iki 1298 metų, kol kapitula susikeitė su Ordinu teisėmis: savo teises į bažnyčią Klaipėdoje ji pakeitė į teises į bažnyčią Ventspilyje, norėdama ten įsirengti katedrą, vėliau ji persikėlė į Aizpūtę (Hasenpoth).

Bus daugiau.

Parengta pagal Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus leidinį „Klaipėdos tapatumo ženklai. Antspaudas, herbas, vėliava“

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder