Viačeslavas KARMANOVAS, uostamiesčio turgų vadovas
Deja, nuotaika per pandemiją ne itin kalėdinė, bet niekas iš mūsų Kalėdų neatims - nei "korona", nei koks nors nutarimas - jos kiekvieno mūsų širdyje.
Būdamas turgaus darbuotoju pripratau prie natūralumo. Todėl miesto eglė Teatro aikštėje man kelia džiaugsmą: ji - ne dirbtinė, ne koks nors karkasas, o normali gyva eglė, kokią daugelis mūsų atsimename iš vaikystės. Į įžiebimo ceremoniją nėjau, nes laikausi rekomendacijų vengti susibūrimų. Buvau prie jos pirmadienį dieną. Gražu. Kadangi dar buvo šviesu, tai viso instaliacijos "Šiaurės žvaigždė" grožio nemačiau. Manau, kokį šeštadienio vakarą ją dar aplankysiu.
Rima BAUKAITĖ, Adomo Brako mokyklos dailės mokytoja ekspertė
Labai džiugu, kad dabar, kai aplinkui žmonės serga ir miršta, puošiamos eglutės ir tai daroma dėl žmonių. Tiek daug negatyvo: pyktis, skundimas, pavydas. Žiūrėkime į viską fainiau, dėl to patys būsime geresni. Papuoškime obuolį, jau bus faina, gali gyvatę iš LED lempučių ant žemės padėti - tai džiugins. Žinoma, pasitaiko ir kičo, bet sugebėkime atsikratyti pykčio ir priimti smagumą.
Neturiu pavydo jausmo niekam, tad nepavydžiu, kad kur nors Vilniuje ar kitame mieste gražiau papuošta miesto eglutė. Man labai patinka, kad vienais metais vienaip sugalvojama, kitais - kitaip, kad kiekviena eglutė savotiška. Tai priklauso nuo žmonių išmonės. Kiekvienas kraštas turi savo vinuką. Puošybiniai elementai priklauso nuo to, kokios susiburia komandos ir ką jos tuo metu sugalvoja.
Dar nebuvau miesto eglutės pasižiūrėti, tik mačiau feisbuke, kad ji yra. Esu numačiusi šį savaitgalį apeiti visą senamiestį.
Henrikas MACKEVIČIUS, advokatas
Vilniečiai sako, kad Vilniaus eglė gražiausia, kauniečiai, kad Kauno. Mano mama sakydavo, kad ir krokodilui savas vaikas pats gražiausias. Man nė vieno miesto nė viena eglutė nėra graži, jos ne mano skonio.
Aš pasisodinau prie namų sidabrinę eglę. Užkabiname keletą žaisliukų ir čia sutinkame Naujuosius metus. Aš jos nepjaunu ir nenaikinu, nebūna šiukšlių. Ji neteisingai nuaugusi, vienas šonas ilgesnis už kitą, bet man ji graži.
Eglutė svarbi, bet šiuo konkrečiu laikotarpiu ji yra neigiamas ir netgi kvailas dalykas todėl, kad žmonės norės pamatyti ir vis tiek būriuosis. Kitas dalykas, kiek kainuoja miesto eglutė, t. y. jos atvežimas, pastatymas, papuošimas ir t. t.? Ar jums neatrodo, kad šiuo metu, kai visi bijo ir pandemijos, ir krizės, tuos pinigus buvo galima panaudoti tikslingiau? Jeigu ir nebūtų koronaviruso, aš galėčiau apsieiti be miesto eglučių, bet noriu, kad žmonėms būtų džiaugsmo: kad būtų eglutė, prie kurios būtų galima susitikti, atkimšti šampano butelį ir pan. Aš džiaugiuosi už žmones, nes jiems eglutė yra būtina, o man - ne.
Inga URBONAITĖ-VADOKLIENĖ, architektė
Man nepatinka, kad miestų kalėdinės eglutės yra lyginamos, nes tai nepalyginami dalykai. Šioje srityje nereikia varžytis. Dabar svajoju apie tokią eglutę, prie kurios galėtume drąsiai, be baimės ateiti ir susitikti. Klaipėdai linkėčiau, ko jai visada trūkdavo - gyvos Teatro aikštės. Kažkuriais metais buvo visai neblogai, kai joje buvo kalėdinis miestelis.
Gyvai Klaipėdos eglutės nemačiau, tad sunku komentuoti. Jau trejus metus dirbu Vilniuje, vargu ar šiemet važiuosiu iki uostamiesčio, kuriame mano tėvai. Vilniuje eglutę jau apžiūrėjau, žinoma, ne per įžiebimo ceremoniją.
Man patinka, kad eglutės kiekvienais metais būna skirtingos įvairiuose miestuose. Skirtingi miestai, skirtingas ir jų įvaizdis. Patinka, kad Vilnius kasmet turi konceptualią eglutę, demonstruojančią šviežią požiūrį, kurio tradiciniu nepavadinsi. Kita vertus, man graži ir Klaipėdos tradicija turėti gyvą eglę, kurią dovanoja miestiečiai.
Gintautas MISIUKEVIČIUS, Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos vadovas
Atvirai pasakius, dar nejaučiu šventės. Gal todėl, kad mokykloje daug rūpesčių prieš Naujuosius metus. Man patinka Klaipėdos idėja, tai, kaip eglutė atsiranda. Tai klaipėdiečių dovana miestui, kuria visi galime pasidžiaugti. Lyginti miestų eglutes ypač dabar būtų sunkoka, nes nematai tikro vaizdo. Kai matai visą kontekstą, visą aikštę, visai kitas dalykas.
Man gražu, kai prieš didžiąsias šventes miestas pasipuošia eglėmis. Tik gal nereikėtų joms skirti labai daug lėšų. Kai prikabinėjama labai daug žaisliukų ir nesimato pačios eglutės, persistengiama.
Klaipėdos eglutę mačiau tik per televizorių, nėra kada nueiti. Kiek mačiau važiuodamas mašina pro tarpelį, panaši į praėjusių metų. Gražu tos smulkios lemputės, švieselės. Girdėjau, kad padaryta įdomi instaliacija, ją norėtųsi pažiūrėti. Gaila, kad gyvenimas visiškai pasikeitė. Vyresnio amžiaus žmonėms labai trūksta socialinio bendravimo.
Antanas ADOMYNAS, buvęs Klaipėdos futbolo mokyklos direktorius
Būtinai reikia eglučių, kad pakeltų nuotaiką šiomis dienomis, kai pandemija viską užvaldė. Su jomis šventiškiau, aš - už jų puošimą. Ir vaikams kur kas smagiau. Apie tai, ar eisiu prie miesto eglutės, dar negalvojau, bet, matyt, reikės aplankyti. Kituose miestuose nebuvau, o per televiziją ne toks vaizdas, kad galėčiau spręsti, kurio miesto eglutė gražesnė. Man natūrali eglutė labiau prie širdies, ji kvepia, o dirbtinė - labiau kičas. Kur kas maloniau žiūrėti į gyvą nei į kažkokią plastmasinę.
Rašyti komentarą