Pirmojo choleros protrūkio Klaipėdoje 190 metų sukakčiai
Pirmojo choleros protrūkio Klaipėdoje 190 metų sukakčiai

Apie choleros epidemijas jau ne kartą rašyta. Taip pat ir apie tai, kaip šią ligą pavyko įveikti Prūsijos karalystės Klaipėdos apskrityje. Trumpai aptartas ir vadinamosios karantino stoties atsiradimas bei veikimas Kopgalyje. Šįsyk pasakojimą papildys bemaž prieš 90 metų H. Selhaar surinkti bei kituose rinkiniuose rasti dokumentai apie kovą su šia mirtina liga pirmosios epidemijos metu.

Tęsinys, pradžią skaitykite čia.

Jie rašyti senovine kalba, bet perteikia daug svarbių detalių. Nekeisdami pačių žodžių dokumentus skelbiame perrašydami dabartine rašysena.

Šiandienos įvykių kontekste toks mūsų regiono patyrimas teikia vilties ir padeda suvokti, kad visai neseniai buvo įveiktos pavojingesnės ligos nei dabar, susidurta su dar didesnėmis grėsmėmis.

1931 m. H. Selhaar pasidžiaugė, kad, prabėgus šimtui metų nuo pirmojo choleros epidemijos protrūkio, Klaipėdoje tokio pavojaus nebeliko.

Jis priminė po epidemijos Klaipėdos krašte iškilusius "choleros kalnus", t. y. nuo jos mirusiųjų kapines - sampilus. Tuo metu tokios kapinės aiškiai buvo matomos laukuose prie pat krašto sienos, tarp Piktupėnų ir Bojėnų kaimų, netoli Piktupėnų bažnyčios.

Po šimtmečio tuometinės Pagėgių apskrities senbuviai nebeatsiminė, kiek ten buvo palaidota, bet gerai žinojo, nuo ko tie žmonės mirė. Sutampa ir Klaipėdos miesto kapinių pirmojo kvartalo prie dabartinės Liepų gatvės užkonservavimo laikas.

Vėlesni kapinių kvartalai buvo atnaujinami ir plėtojami už jo, paliekant nejudinamą vietą, kur buvo laidojamos pirmosios choleros epidemijos aukos.

Apie epidemijos mastą ir pasekmes liudijo H. Selhaar surinkti Klaipėdos magistrato dokumentai. Prabėgus bemaž 190 metų kai kurios paralelės su dabartimi skamba itin aktualiai.

Prasidėjo Kalkutoje

Dar kartą priminsime istorines aplinkybes. Viskas prasidėjo labai toli nuo Baltijos pakrantės. 1817 m. rugpjūčio 1 d. choleros protrūkis ištiko Gango upės pakrantės miestelius 100 mylių šiauriau Kalkutos. Po metų susisiekimo keliais pergabentas užkratas išplito visame žemyne ir pasiekė Bombėjų. Su prekių karavanais užkratas nugabentas į Mažąją Aziją ir Persiją. 1823 m. choleros kelias iš Persijos pasuko į dabartinio Azerbaidžano sostinę Baku ir Kaspijos pakrantes.

Rugsėjį kilo epidemija Volgos upės ištakose esančioje Astrachanėje. Iš Kalkutos cholera plito ir rytų link. 1824-1825 m. epidemija apėmė dalį Kinijos ir nusirito iki Sibiro. 1830 m., sulėtėdama ir vėl suintensyvėdama, cholera iš Persijos ir Sibiro ėmė plisti Rusijos imperijoje.

Liepą atsinaujinusi liga vėl ištuštino Astrachanės miestą.

Rugpjūčio 8 d. kilo protrūkis dabartinio Sakartvelo (Gruzijos) sostinėje Tbilisyje. Iš 30 000 gyventojų išgyveno vos 10 000.

Upės keliais užkratas buvo nuneštas iki Dono. Rugsėjo 28 d. užfiksuotas pirmas mirties nuo choleros atvejis Maskvoje. Lapkričio 10 d. čia jau buvo mirę 2 908 žmonės.

Abiejų Tautų Respublikos atkūrimo siekiančiam 1830-1831 m. sukilimui malšinti Rusijos imperija skubiai permetė dalinius, kurių kariai jau buvo užsikrėtę cholera.

Atkeliavo iki Lietuvos

Taip su rusų karių durtuvais cholera nugabenta nuo Daugpilio, Vilniaus iki Varšuvos, paplito Dauguvos upe ir apėmė Rusijos užimtą Lietuvą.

1831 m. gegužės 13 d. Prūsijos karališkoji vyriausybė įsake "Apsakimas dėl prieš išplatinimą cholera liga padavadytą rubežų uždarymo ir nepaklusnumam sceso davadas" nurodė, kad valstybinė siena nuo Johannesburgo iki Šilokarčemos būtų saugoma kariuomenės.

Visas prekių, žmonių ir galvijų judėjimas turėjo vykti tik per muitinės postuose įrengtus karantinus: Johannesburge, Stalupėnuose, Smalininkuose.

Visi įvežami dalykai skirstomi į dvi kategorijas: atgabenti iš apkrėstos ir atgabenti iš neapkrėstos teritorijos.

Antruoju atveju įsakyta griežtai tikrinti visą įrodančią dokumentaciją. Pirmiesiems dalykams buvo paskirtas 20-ies, o antriesiems - 10-ies dienų karantinas.

Visus daiktus numatyta per 24 valandas dezinfekuoti. Kiekvienas vykstantis toliau turėjo būti aprūpintas pažyma iš karantinavimo vietos.

Netrukus artėjančios grėsmės nuojautą Klaipėdos mieste pasėjo iš Rusijos ankesuotos Lietuvos atnešti gandai. Tačiau būta nemaža miestiečių, kurie manė nelaimės išvengsią ir nesunkiai sulauksią geresnių laikų.

Niekas tos ligos nepažinojo, neturėjo jokių vaistų ir nežinojo gydymo būdų. Iš gandų buvo aišku, kad liga itin užkrečiama ir daugelio susirgusiųjų laukia greita mirtis.

Aukščiausiojo Prūsijos pareigūno įsakas

Netrukus miestiečiai sulaukė ir oficialių žinių. Juos pasiekė viešai skelbiamas aukščiausiojo Prūsijos pareigūno - oberprezidento - įsakas.

Skelbimas
Tolimesnis apsiplėtimas ligos cholera mordus Lenkijoje ir rusiškoje Lietuvoje didesniam apsaugojimui šios provincijos gyventojų padarė reikalinga pravesti ne vien prieš Lenkiją paliepta rubežiaus (valstybinės sienos) uždarymą, idant niekas per jį neperžengtų, bet ir uždaryti rubežių prieš rusiškąją Lietuvą nuo Smalininkų įglaudus Nemuno upę, toliau ir skaičių jau paskelbtų karantino bei perėjimo vietų labiau susiaurinti taip, kad personos ir daiktai iš Lenkijos ir rusiškos Lietuvos galės įeiti į Prūsiją tik per Eitkūnus, Smalininkus, Laugalius ir Nemerzatę.
Be to, žmonių nuraminimui paskelbiu, kad sulig esamomis žiniomis cholera Lenkijoje ir rusiškoje Lietuvoje ties Willenberg, Lyck, Oletzko ir Laugaliais berods jau prūsiškam rubežiui artinos, bet pačioje Prūsijoje dar niekur nepasirodė ir yra visur daryti geriausiai mačyjantys (padedantys) žygiai šitą ligą nuo mūsų rubežiaus atlaikyti.
Idant šitie žygiai ir tikrai užtektų Prūsijos gyventojų apsisaugojimui, aš jus ypačiai rubežiaus apskričių gyventojus užprašau, taip būtinai kaip rimtai, kiekvieną uždraustą susitikimą su Lenkijos ir rusiškos Lietuvos gyventojais bei priėmimą tavorų (prekių, krovinių) iš Lenkijos ir rusiškos Lietuvos prie kurių lengvai galėtų lipti liga, tuo aštriausiai ir rūpestingiausiai vengti ir būtinai ant to daboti (saugotis), kad kiekviename atsitikime žmonės ir daiktai, kurie iš ten pareina, turėtų karantino stoties atestus (būtų išlaikomi karantino stotyje ir turėtų jos pažymą) ir bet kokie peržengimai tuojau būtų pranešami vietos policijai.
Už lygiu laiku užprašau ir apskričių bei vietų įstaigas bei kiemų šaltyšius (kaimų seniūnus) tuojau ir kunigus bei mokytojus ypačiai rubežiaus rajonuose savo vietų bei kiemų gyventojams prie tinkamos progos paaiškinti, kokią begalinę nelaimę jie užkrautų ne tik ant savęs ir savo šeimų, bet ir ant visos savo Tėviškės, jeigu jie nebodami draudimo susietų su Lenkijos gyventojais ir priimtų iš jų tavorus, per ką lengvai gali būti liga įvežama į Prūsiją.
Kiekvieno švenčiausia pareiga yra, visus ryšius su lenkiškais gyventojais, ar tai būtų ypač giminės, draugai ar kupčystės (pirkliai) bei remestomesti (amatinininkai) iki tol rubežius uždarytas ir tik susieiti per karantino stotis.
Nusižengusieji bus aštriai baudžiama sulig nusikaltimo sunkumu.
Karaliaučius, 18 Meiji 1831
Prūsijos Ober-Prezidentas

Dar vienas pranešimas gyventojams

Netrukus valdžia ėmė platinti tokį pranešimą:

Apsikrėtimas su cholera mordus rodos ypačiai čia randa labai patogią progą, kur daugiau žmonių gyvena vienoje vietoje, po jų sveikatai kaip nepalankinis pasilaikymais, kaip tad atsitinka bivakuose (karo stovyklose), kalėjimuose, lazaretuose (ligoninėse) bei didelis gyventojų skaičius sulyginamai mažuose kiemeliuose (kaimeliuose)ir miesteliuose kaip tai būna karo laike kada žalnieriai (kareiviai) yra iškvarteruoti (apgyvendinti).
Prasti augalinei maisto dalykai, ypač dar pagedę, per didelis vartojimas svaiginančių bei rūgstančių gėrimų, kūniški ir dvasiški prisišlyjimai, baimė, širdperša, rūpesčiai ir t. t., staiga permaina nuo šilumos ant šalčio bei oro permainos, atsišaldymas, ypačiai apatinių kūno dalių bei kojų, gyvenimas žemuose ir pelkėtuose kraštuose gali labai padidinti ligos pasikrėtimo priegaudą (priežastį).
Bet visuomet oro sugedimas, kuris po viršminėtų sąlygų atsiranda, visai ypačiai darės tam, kad liga greitai apsikrės ant sveikųjų žmonių, kurie po viršminėtais pasilaikymais gyveno ir vienu ar kitu būdu pasidaro ligai lengvai prieinami.

Choleros protrūkis Palangoje

Būgštavimai pasitvirtino. 1831 m. gegužės pabaigoje choleros protrūkis įvyko Palangoje.

Per keturias dienas nuo pirmo pastebėto atvejo susirgusiųjų skaičius išaugo iki 140 žmonių. Iš jų 60 mirė.

Tuo pačiu metu cholera susirgo keli asmenys Gdanske. Ten vietos gydytojai pareiškė, kad nerimauti neverta. Oberprezidentas net išplatino pranešimą, kuriame apie Gdanską rašyta: "Mes tvirtai įsitikinę, galėję netrukus paskelbti nuraminančias žinias."

Optimizmas netruko išgaruoti, nes nuo gegužės 29 d. iki birželio 8 d. ten susirgo 94 asmenys. Iš jų mirė 86. Aukų buvo daugiau, nes kai kurie slėpė savo artimųjų sirgimą. Netrukus liga pasireiškė Tartu, Rygoje, Liepojoje.

Čia tomis dienomis nuo jos numirė po 50-60 žmonių. Todėl Klaipėdos miesto magistratas dar kartą kreipėsi į gyventojus prašydamas būtinai pranešti rajono valdytojui, vos tik kas nors susirgtų, ir nedelsiant kviesti gydytoją.

Siekiant išvengti griežto karantino visiems atvykusiems į miestą liepta nedelsiant prisistatyti policijai. Tuo pačiu metu leidžiamame miesto dienraštyje "Memelsche Wochenblatt" atspausdintas ligos aprašymas, patarimai, kaip jos išvengti ir elgtis epidemijos metu.

Buvo atspausdintas ir degtinės užpiltinės receptas, kuris esą veiksmingai padeda gydytis nuo choleros. Siekiant užkirsti jos plitimą jūros keliu apribotas laivų judėjimas, uždrausta turgų veikla, uždarytos mokyklos ir nutrauktos bažnytinės procesijos. Klaipėdos miesto vartuose išstatyta karių sargyba ir neleista be specialaus leidimo patekti į miestą.

Birželio viduryje miestiečius pasiekė žinios apie epidemijos mažėjimą Palangoje, Marijampolėje, Kalvarijoje, Vilkaviškyje, Naumiestyje. Rygoje choleros židinys toliau liepsnojo: birželio 3-18 dienomis mirė 1 094 žmonės. Panaši padėtis išliko Gdanske.

Dezinfekavo laivus

Klaipėdos apskrityje epidemija prasidėjo birželio 29 d. Kekšiuose. Pirmąja auka tapo senas vyras. Vos apie tai sužinojus, kaimą apsupo kareiviai.

Skubiai pakviestas gydytojas apėjo visas sodybas. Vienoje arklidžių aptiko pasislėpusius dar du sergančiuosius. Per penkias dienas susirgo 9 asmenys. Iš jų mirė 8. Tuo protrūkis šiame kaime baigėsi.

Tai buvo pirmosios choleros aukos apskrityje.

Liepos pradžioje Nemune ties Smalininkais susitelkė 61 vytinė. Tai didoki paprastai suręsti vidaus vandenų laivai, naudoti javams, degutui, linų sėmenims gabenti iš Rusijos valdomos Lietuvos ir Gudijos į Karaliaučių. Paprastai nuplaukus iki vietos buvo parduodamos ir prekės, ir laivai.

Juos išardydavo medienai arba vėl naudodavo kroviniams gabenti link Gdansko. Baimindamiesi choleros užkrato Smalininkų gyventojai per sieną neįleido vytinių. Oberprezidentas atvirai paskelbė, kad drauge su kareiviais bus daroma viskas, kas tik galėtų apsaugoti nuo užkrato.

Kiekviena vytinė dezinfekuota ir patikrinta. Tik po to smalininkiškiai leido vytinėms plaukti žemyn upe. Netrukus visoje Prūsijos karalystėje imtasi atidžiai tikrinti vytines iš Rusijos imperijos ir laivus iš Gdansko. Tam buvo pagrindo, nes iki liepos 11 d. Gdanske nuo ligos mirė 490 asmenų. Liepos 4 d. cholera pradėta sirgti Medikiemiuose, Aikščiuose, Verksmininkuose.

Sustiprino miesto vartų kontrolę

Didžiojoje Lietuvoje ties pasieniu nuslūgusi epidemija vėl atsinaujino. Pasienyje dislokuotiems Prūsijos kariuomenės daliniams įsakyta išlikti budriems. Baimintasi dėl Lietuvoje vykstančio sukilimo veiksmų persimetimo per sieną.

Peržengę valstybinę sieną sukilėliai privalėjo būti sulaikomi, nuginkluojami ir laikomi paskirtose saugojamose stovyklose. Liepos 11 d. Klaipėdos magistratas išleido tokį pranešimą:

Skelbimas
Idant choleros liga nebūtų įvilkta į miestą būtinai reikalinga, kad kontrolė prie miesto vartų būtų sustiprinama.
Todėl šalia jau pastatytų žalnierių (kareivių) sargybų dar reikia įtaisyti kontrolės raštines, kurios turėtų kiekvieno, kuris į miestą įeiti nori, patikrinti dėl jo dokumentų ir ar jis nėra įtartinas.
Tuos reikėtų sulaikyti arba nurodyti, kurie negali gana išsirodyti (tinkami pasirodyti ar būti priimti). Mes velyjame (liepiame), kad iš gyventojų ir apsaugos gintinių iš valnos (laisvos) valios tie malduinys (prašytojai), kurie galėtų šitą numatytą kontrolę ištikimai atlikti, tų prašome tuos nuolankiai seredoje (trečiadienį) 13 šio mėnesio mokytis policijos raštinėje ir įeisti įsirašyti į sąrašus.
Kaip veik bus užtenkamas skaitelius (slaičius) garbingų vyrų prisimaldavę, tai ši sargyba bus taip subatvadyta (sudaryta), kad jie tas 12 arba 24 valandas nuo kitų bus pakeičiami ir jie laba nuo paprastos sargybos službos (tarnybos) išvalnyti (išlaisvint) pasilieka.
Mes į visus mūsų draugyventojų stonus (luomus) turime tiek pasitikėjimo, kad jie atsižvelgdami į aplinkybių skubotumą mūsų prašymo per didelį dalyvavimą mielai išpildys ir taip žymiai pagelbės, ta baisią ligą nuo mūsų miesto atlaikyti.
Klaipėda, 11 Juliji 1831
Magistratas

Nepklusniems - kalėjimas

Liepos 13 d. didelė generolo A. Gelgaudo vadovaujama sukilėlių kariuomenė peržengė sieną ties Dovilais ir pasidavė Prūsijai. Dauguma sudėjusių ginklus sukilėlių apgyvendinti keliose lauko stovyklose, o likusieji vėliau perkelti į Klaipėdos citadelę.

Pasireiškus cholerai tarp sukilėlių tapo aišku, kad anksčiau ar vėliau liga paplis Klaipėdos apskrityje. Berlyne karalius paskelbė paliepimą, kurį netrukus išplatino Klaipėdos magistratas:

Mes, Friedrich Wilhelm, iš Dievo malonės, Prūsijos karalius ir t. t.
Atsižvelgdami kad būtinai reikalinga dėl nukreipimo kaimyniškame užsienyj įsilaužusios choleros išleistiems padavadijimams (paliepimams) rūpinti kuo aštriausiai pilnavojimą (griežčiausiai vykdyti) ir tad šitas mieris (priemonė) atsiekamas tik per aštrų ir greitą pakaravojimą (baudimą) tų, kurie kitus išleistus padavadyjimus ir nurodymus nepildo, mes sekančiai nustatome: tie kurie ten, kur yra įtaisytos vietos komisijos, apie svarbius susirgimus arba netikėtus mirimus ne tuojau praneša arba pagelbėjo palaidoti vieną numirėlį be liekoriaus (gydytojo) liudijimo pakaravojami sulig aplinkybėmis kalėjimu, suktuže (dabokle) arba festunga (tvirtove) nuo dviejų mėnesių iki dviejų mėnesių.
Šį dokumentą mes savo ranka pasirašėme ir su savo antspaudu apdrukavojome (užspaudėme).
Friedrich Wilhelm

Klydo ir gydytojai

Liepos 18 d. Klaipėdos apskrities landratas von Auerswald paskelbė, kad Kekšiuose naujų susirgimų nepastebėta, o visos apskrities bei miesto gyventojų sveikatos būklė yra patenkinama.

Tą pačią dieną Klaipėdos magistratas išplatino mažiau optimistinį pranešimą.

Skelbimas
Vieno darbininko žmona namuose konsulo Hoftmann Vitėje vakar rytą buvo žymiai susirgusi.
Pranešimas apie tai tapo vakar vakare vėlai paduotas ir visi ponai liekoriai (gydytojai) iš miesto tapo praeitą naktį užprašyti ligonę aplankyti. Tas reikalinga padavadyti (paliepti) ir paduoti savo sprendimą dėl tos ligos.
Jie užprašymą mielai pildė ir šiandien pirm pietų pareiškė "Pražymėtini iškadingumai (blogumai), kurie prie didelio palinkimo į ligą, šiame atsitikime pasirodo, kaipo progos priežasties tokiu laiku, kur reumatiškas viduriavimas ir pjūties su vėmimu ypač pastebimas, bei stokojimas kelių ypatiškų apsireiškiamų epidemiškos choleros ir pačios ligos pateisina pasirašiusius šitą atsitikimą žiūrint ir į kaip vėlai pašauktą pagalbą, laikyti už vietomis pasirodančios ligos, o ne už azijatišką cholerą ir kitą pareikšti.
Morgen, Ernst, Redlich, Reichel (gydytojų vardai)
Mes pasiskubiname, šitą pranešti gyventojų žiniai. Minėtas namas bei jame atskirai esantis susirgusios gyvenimas, dėl didesnio atsargumo laikinai dar aštriai atskirai laikomas ir dabojamos.
Klaipėda, 19 Julij 1831
Magistratas

Iš pranešimo darosi aišku, kad gydytojai choleros simptomus dar menkai tepažino ir suklydo.

Atsirado šarlatanų

Liga jau peržengė miesto vartus. Kartu atsirado piktavalių, kurie šią grėsmę pavertė pasipelnymu. Vienas sukčius paskelbė klaipėdiečiams, kad imasi gaminti padedančius apsisaugoti nuo choleros vaistus. Esą receptas gautas Berlyne, o vaistas sudarytas iš kažkokių žolelių, užpiltų degtine.

Didesnės koncentracijos antpilas pavadintas "Dviguba cholera" ir pardavinėtas po 16 sidabro grašių už mažą buteliuką, o mažesnės - "Viena cholera" - po 8 sidabrinius grašius. Greitai atsirado konkuruojantis šundaktaris, kuris esą savo "stebuklingais" pleistrais nuo choleros išgydęs patį Galicijos gubernatorių su šeima.

Kai kurie miestiečiai griebėsi kitų "patikimų" priemonių. Viena jų pavadinta "Plėšikų etikis". Esą juo naudojosi ir neapsirgo keturi plėšikai, kurie grobstė turtą dėl choleros epidemijos apleistuose namuose bei rūmuose.

Jis buvo gaminamas vyno actu užpylus lygiomis dalimis sudėtas vaistines žoles. Tarp jų - rūtas, metėles. Visa tai turėjo būti supilta į sandarų indą ir keturias dienas kaitinta ant karštų pelenų.

Tuo metu išgarintą skysčio dalį reikėjo po truputį papildyti kamparu. Gautą viralą rekomenduota išpilstyti į sandarias gertuves. Skysčiu siūloma plauti kaklą, akių vokus, rankas ir pažastis.

Dar vieno tokio recepto autorystė priskiriama nežinomam staliui, kuris per epidemiją dirbino ir užkalinėjo karstus. Tam reikėjo širdies formoje ištirpinti "sturds" gabalą.

Tada plaštakos pločiu plonai aptepti pušų ar eglių sakais. Po to pakaitinti ant karštų anglių ir uždėti ligoniui skrandžio plote. Ten laikyti kas dieną ligoniui suvalgydinant po cukraus gabaliuką, ant kurio užlašinti du lašai eterinio ramulikių aliejaus.

Į lietuvių kalbą išverstoje valdžios rekomendacijoje "Pamokinimas ant išlaikymo sveikatos ir pasisaugojimo dėl užkrėtimo prie ateinančios choleros ligos" taip pat yra panašių priemonių.

Siūlyta lankantiesiems ligonius išgerti truputį degtinės, vyno arba pačių pagamintos 3 dienų metėlių, pomeranzų (mandarinų), šventagaršvių šaknų, imbiero vyno užpiltinės. Rekomenduota po ligonių lankymo ne tik plauti rankas, bet pakramčius tabako išėjus laukan išspjauti.

Keturias dienas miestiečiai noriai pirko sukčiaus produkciją ir vylėsi, kad paminėtas darbininko žmonos susirgimas nesusijęs su epidemija.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder