"Žmonės vis dar bijo susibūrimo vietų", - sako ir "Robotų miesto" organizatorė Laura Mataitytė.
Kiekvienas robotas, kiekvienas išradimas turi savo istoriją. O kai žmonių parodoje nedaug, galima niekur neskubant susipažinti su kiekvienu padaru.
Kiekviena roboto išraiška ir judesys verčia suabejoti, kad jie neturi sielos.
Vienas tokių robotų - Rusijoje sukurtas Metju. Jis ne tik padeda žmonėms Rusijos oro uostuose ir bankuose, bet ir sugeba pašmaikštauti ar net pašokti.
Didžiausią įspūdi paliko virtualios realybės akiniai. Vos juos užsidėjus pasineriama į povandeninį pasaulį. Kad ir kur pažvelgtum - žuvys, rykliai, o po kojomis - sunkus metalas. Kai per virtualios realybės akinius "narvas" pradeda leistis į dugną, net kojos iš baimės sudreba! Pasirodo, smegenis taip lengva apgauti.
O ar žinojote, kad įmanoma skraidyti? Su prietaisu "Ikaro skrydis" įmanoma ne tik patirti, ką reiškia būti paukščiu, bet ir suprasti, kad skraiduoliams reikalingi itin stiprūs nugaros raumenys. Nors iš pirmo žvilgsnio "skraidymas" gali pasirodyti lengvas, tačiau taip toli gražu nėra. Girgždantis metalas ir staigūs judesiai išmokys kantrybės, tačiau tiems, kurie neturi puikios koordinacijos, vargu ar pavyks pažaisti šį žaidimą. Tačiau faktas vienas - prarasite keletą gramų!
"Šuniukas Aibo yra visai kaip tikras, jis atpažįsta savo šeimininkus, veidus, moka susikalbėti japoniškai ir angliškai. Gali išmokti per 100 komandų, bet kad jas išmoktų, reikia jį dresuoti. Deja, šis Aibo tiek komandų nemoka, nes neturime laiko jo dresuoti", - apie šuniuką robotą pasakojo L. Mataitytė.
Taip pat ji pademonstravo žmogaus amžių gebančio atspėti roboto galimybes. Tiesa, neslėpė, kad jis kartais ir suklysta.
"Kartais nutinka ir taip, kad penkiametė mergaitė roboto akyse tampa berniuku, kuriam 50 metų", - juokavo "Robotų miesto" organizatorė L. Mataitytė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą