Jau kelerius metus iš eilės organizuojama "Rožių planeta" atveria šiems vaikams iki tol nepažintą pasaulį - jie mokosi, kaip bendrauti su kitais žmonėmis, nebijoti, o kartu - ir atsiskleisti patys.
Šalia Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno bažnyčios veikiančioje stovykloje sklaidomi mitai apie autizmo spektro sutrikimų turinčius žmones. Brolis kunigas Juozapas Marija Žukauskas įsitikinęs - žmonės Lietuvoje turi išmokti atsiverti kitokiems, nes taip visuomenėje atsiranda daugiau spalvų ir tolerancijos vieno kitam.
Apie jo patirtį kuruojant stovyklą kalbėjomės vieną saulėtą gegužės dieną, kai į šioje stovykloje veikiančius užsiėmimus atvyko pirmieji vaikai.
Stovykla "Rožių planeta" skaičiuoja jau ne vienerius metus ir tuo galima išties pasidžiaugti.
Stovykla veikia jau 4-5 metus, o aš jos veikloje dalyvauju antrus metus. Galiu matyti tą nuostabų darbą, kurį čia atlieka tiek savanoriai, tiek specialistai priimdami autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus ir net jų tėvelius.
Labai svarbu padėti ir vaikams, ir tėvams turėti nuostabią vasarą. Norime, kad jie nesijaustų išstumti iš visuomenės. Jie turi žinoti, kad yra jos dalis.
Ar galite papasakoti, kaip jūs jaučiatės susidūręs su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais?
Pirmiausia derėtų pasakyti, kad ne visų autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų kitoks elgesys pasireiškia itin ryškiai.
Pirmoji mano patirtis buvo su Dauno sindromą turinčiais mažaisiais. Su tuo susidūriau dar vaikystėje. Apėmė įdomus jausmas. Tarytum šalia manęs būtų maži suaugusieji. Lyg iš pasakų.
Taigi ir dabar pasijaučiu panašiai, kai bendrauju su autizmo spektro sutrikimų turinčiais mažaisiais. Matai vaiką, kuris lyg ir neužauga.
Ir tai gražu. Juk juose gali pamatyti tai, ką esame praradę patys. Juk vaikystėje visi mokėjome džiaugtis, kurti. O štai augdami ėmėme bijoti, nes mus apimdavo gėda, kad negalime kažko gerai padaryti, todėl to nebedarydavome. Susikaustėme. Tampome suaugusiasiais.
Tačiau būdamas su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais tarytum gali sugrįžti į vaikystę ir pamatyti, kad galima žaisti, būti kartu ir tuo džiaugtis.
Čia jausmai nesuvaidinti, emocijos reiškiamos atvirai. Mūsų visuomenėje, kurioje esame išmokę nešioti kaukes, tai išlaisvina. Galima įvertinti iš naujo, ką tu pats veiki joje.
Nevyriausybinės organizacijos atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje tarytum nelieka vietos kitokiems nei daugelis žmonėms. Trūksta tolerancijos. Štai kitokie vaikai, taip pat ir autizmo spektro sutrikimų turintieji, irgi nustumiami. Kaip manote, ką Lietuvai reikėtų daryti, kad ji taptų savo žmones vienijančia šalimi?
Ilgą laiką mes gyvenome skirstydami žmones į naudingus ir nenaudingus valstybei, mums. Tačiau toks mąstymas ribotas. Skaičiuojama, kiek žmogus sukuria produktų, kiek įdeda darbo. Tačiau mūsų bręstanti visuomenė, manau, jau pradeda matyti, kad gerovė matuojama ne vien pagamintų kėdžių ar stalų kiekiu, bet ir bendra nuotaika. Visuomenėje trokštama geresnės atmosferos, ne tik augančios ekonomikos. Taigi, tie kitokie žmonės įneša į gyvenimą spalvų. Pokyčių iškart negali pamatyti. Tačiau vis dėlto matai, kad visuomenė po truputį tampa atviresnė. O dėl to - ir daug sveikesnė.
Kai stebiu, kaip žmonės reaguoja į autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus, matau, kad pradžioje išties būna nerimo - o kaip elgtis, tačiau vėliau tiesiog pražysta gėris, džiaugsmas ir viskas tampa kur kas paprasčiau, nei mes esame įpratę galvoti.
"Rožių planeta" išties ne veltui taip pavadinta - čia ne tik auga nuostabios rožės, tačiau galima sutikti ir vaikus tarytum iš kitos planetos. Būtina mokytis juos priimti.
Tai yra atskiras pasaulis, kuris auga, ir jį galima atrasti net savo aplinkoje. Jame yra vietos meilei, džiaugsmui, baimėms, silpnumui, emocijoms.
Supranti, kad galime augti kartu.
Ką vaikai veikia "Rožių planetoje"?
Vaikai yra skatinami išdrįsti pasitikėti pasauliu ir žmonėmis. Ne paslaptis, kad nemažai autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų auga uždaroje erdvėje. Nėra tiek jau daug galimybių. Be to, jaučiama ir baimė tokius vaikus parodyti. Susiduriame su mažaisiais, kurie ištisas dienas leidžia namuose, neišeidami į lauką. Pasaulis ir žmonėms jiems mažai pažįstami. Taigi, stovykloje mes su tuo supažindiname šiuos vaikus. Išmokome pasitikėti, bendrauti ir atsiskleisti. Vaikai žaidžia. Tai juos skatina išmėginti kažką nauja.
Kartu pažinti pasaulį su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais yra kviečiami ir savanoriai.
Taip, tai yra labai svarbu šiems vaikams. Stovykloje prie kiekvieno vaiko turi būti bent po vieną suaugusį žmogų. Tačiau daugybę gerų dalykų patiria ir patys savanoriai. Jie gauna patirtį, susitinka su kitokiu pasauliu, kuris yra visiškai šalia, ir pamato, kokie tai žmonės. Ateityje, susidūrus su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais, nebebus išgąsčio, žmogus žinos, kaip kalbėtis ir kaip elgtis.
Kviečiame į stovyklėlę atvykti ir menininkus, atlikėjus, aktorius ar kitų talentų turinčius žmones, kurie, parodydami gerą širdį, pralinksmintų šiuos vaikus. Net ir pusdienis tokių žmonių laiko per visą vasarą šiems vaikams yra labai daug.
Mūsų programos negauna finansavimo iš išorės, mes labai stengiamės dėl tų vaikų, todėl be galo džiaugiamės sulaukę savanorių.
Socialiai atsakingas dienraštis "Vakarų ekspresas" remia iniciatyvą "Rožių planeta" ir kviečia visus atvirą širdį turinčius klaipėdiečius prisidėti prie stovyklos veiklos - būkime atsakingi už tuos, kurie šalia!
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą