Dalis miestiečių, o ir patys projekto vykdytojai stebisi, kad diskusija dėl daugiaaukšių kyla dabar, mat juos leidžiantis statyti detalusis planas buvo patvirtintas prieš septynetą metų.
"Visada žaviuosi tais, kurie kuria. Tais, kurie stato, o ne griauna. Tačiau šis Kruizinių laivų terminalo užstatymo projektas kelia priešingas emocijas", - viešą diskusiją šiuo klausimu kelia politikas Arvydas Vaitkus.
Pasak jo, Klaipėdos mieste nėra ypač daug erdvių, kuriose galėtų vienu metu susirinkti apie 10 000 žmonių. Tad būtų gaila, jei miestas prarastų ir tam puikiai tinkančią Kruizinių laivų terminalo erdvę.
"Klaipėdiečiai pamėgo šią teritoriją, kurioje vyksta Džiazo festivalis, kur tradiciškai ateina Jūros šventės eisena ir vyksta šventinis renginys. Čia vyksta tarpiniai "The Tall Ships Races" regatų sustojimai, šioje uostamiesčio dalyje švartuojasi kruiziniai laivai, su NATO misija atvyksta karinių laivų eskadrilės. Tai vieta, kur jau susiformavo naujos ir senos tradicijos. Jos suburia itin daug žmonių.
Arvydas Vaitkus.
Žiūrint į teikiamą šios vietovės vizualizaciją, matome gana didelį šios erdvės galimą užstatymo intensyvumą ateityje, kur atsirastų nauji penki pastatai su gyvenamosiomis ir komercinėmis patalpomis. Nors teigiama, kad užstatymo intensyvumas mažesnis, nei leidžia nustatytos normos, lieka klausimas, kas tas normas nustatė ir kodėl jos tokios.
Suprantama, kad šią teritoriją operuoja privati kompanija, siekianti pelno. Bet tai išskirtinė vieta Klaipėdoje.
Mano asmenine nuomone, išvysčius planuojamą namų kompleksą, ši erdvė pasikeis kardinaliai.
Ar bus dar galimybė šia erdve ir čia esamais istoriniais pastatais naudotis taip, kaip buvo galima iki šiol, ar išliks galimybė rengti čia daug dalyvių sulaukiančias šventes, priimti regatas, žavėtis praplaukiančiais laivais ir saulėlydžiais? Tai rimto pamąstymo prašantys klausimai", - viešojoje erdvėje savo įžvalgomis dalijosi A. Vaitkus.
Pasak vystytojų, bus statomi ne tik gyvenamieji namai. Veiks ir parduotuvėlės, ir restoranėliai.
Į diskusiją įsitraukę miestiečiai susiskirstė į dvi stovyklas. Vieni piktinasi, kad tokioje vietoje leidžiama statyti daugiabučius, kiti svarsto, kad jau geriau taip, nei palikti tą plynę tokią, kokia yra dabar.
Tarp palaikančiųjų šį projektą ir politikas Arūnas Tuma: "Reikia džiaugtis, kad verslas greičiau vystytų šį projektą, o ne kelti klausimą dėl galimybės du kartus per metus pasilinksminti.
Arūnas Tuma.
Visi atplaukiantys svečiai geriau jausis jaukioje, kavinių, įvairiausių kitų reikmenų parduovėlių promenadoje, nei vėjo keliamų šiukšlių, dulkių sūkurių siaubiamoje dykroje", - argumentavo A. Tuma.
"Klauskite tų, kurie rengė detalųjį planą"
Minėtą teritoriją nuo 2016 metų valdančios vilniečių bendrovės "Puiki investicija" direktorius Žydrūnas Andriukaitis taip pat stebisi, kad kilo tokia diskusija.
"Ar žinote, kada parengti šitos teritorijos detalusis ir specialusis planai? Detalusis planas patvirtintas 2013 metais rugsėjo 18 dieną. Praėjo septyneri metai. Jį matė visi Klaipėdos gyventojai.
Detalusis planas neparengiamas per dieną, jis rengiamas trejus ketverius metus. Jis perėjo visas derinimo su gyventojais ir kitomis institucijomis procedūras.
Tada visi klaipėdiečiai ir nusprendė, kokie statiniai ten gali būti. Kodėl dabar jūs mums užduodate klausimą, kodėl mes tokioje judrioje vietoje statysime gyvenamuosius namus? Klauskite tų, kurie rengė detalųjį planą.
Mes esame tik investuotojai, kurie vadovaujasi galiojančiais dokumentais. Mes paėmėme dokumentą ir pagal jį planuojame", - "Savaitės ekspresui" situaciją komentavo Ž. Andriukaitis.
Pasak jo, pagal detalųjį planą galima pastatyti daug daugiau kvadratinių metrų, ką esą daugelis teritorijos vystytojų ir darytų.
"O mes ne. Sumažinome tai vos ne 30 proc. ir statysime taip, kad pastatai atitiktų tą teritoriją, kad neužgožtų kitų statinių, kad įsipaišytų į dabar esančią aplinką.
Žinoma, kad mes, pirkdami teritoriją su miesto patvirtintu detaliuoju planu, ketinome joje statyti, o ne pirkome todėl, kad neturime kur dėti pinigėlių.
Ten bus ne tik gyvenamieji namai. Kaip tik labai didelė erdvė skirta gyventojams. Bus ir parduotuvėlių, ir restoranėlių, bent jau mes esame juos suplanavę. Norime padaryti traukos centrą.
Planuojami pastatai nėra labai aukšti, jie normalūs. Pagal detalųjį planą leidžiamas net didesnis aukštingumas, o mes darome jį mažesnį", - kalbėjo Ž. Andriukaitis.
Pasak jo, šiuo metu vyksta projektavimo darbai. Bendrovės "Puiki investicija" direktorius priminė, kad šalia esantis elingas yra saugomas Kultūros paveldo departamento, su juo nieko daryti negalima. Tad jis, žinoma, liks.
"Kitas dalykas, jūs nepamirškite, kad klaipėdiečiai, gyvendami prie jūros, iš savo namų nemato jos vaizdo.
Visur krovos terminalai, žmonės nuolatos skundžiasi tarša, smarve. O mūsų planuojamoje teritorijoje bus gražiai sutvarkytas traukos centras, atgaivintas senamiestis gražiu senoviniu stiliumi. Turiu omenyje tiek Priešpilio g. 6, tiek Priešpilio g. 9. Nesupratu, kodėl klaipėdiečiams tai turėtų nepatikti", - stebėjosi Ž. Andriukaitis.
Projektiniuose pasiūlymuose nurodoma, jog planuojami penki keturių aukštų su mansarda pastatai, kuriuose ketinama rinkai pasiūlyti 75 butus ir 2,6 tūkst. kv. metrų ploto komercinių patalpų.
Taip pat ketinama rekonstruoti sklype esantį dviejų aukštų administracinį pastatą, kuriame bus komercinės patalpos.Po pastatais ketinama įrengti 85 vietų požeminę automobilių stovėjimo aikštelę.
Viešas projektinių pasiūlymų aptarimas Klaipėdos miesto savivaldybėje numatytas gegužės 22 d.
"Ir prieškariu ši teritorija buvo užstatyta"
Klaipėdos miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Mantė Černiutė-Amšiejienė paaiškino, kad detalųjį planą 2013 metais patvirtino Savivaldybės administracijos direktorius.
Šis planas, anot vedėjos, buvo tvirtinamas visai didelei piliavietės teritorijai, kuri kažkada priklausė uostui. "Plano tikslas buvo numatyti, kaip teritorija turėtų būti vystoma, kokioms funkcijoms naudojama, tad joje suplanuota labai daug dalykų.
Daugiausia dėmesio buvo skirta bendroms, viešosioms erdvėms, visuomeniniams objektams, taip pat numatyta ir gyvenamųjų namų. Teritorijoje Priešpilio g. 6 plane numatyta tiek komercinės, tiek gyvenamosios paskirties statyba.
Investuotojai, išsinuomoję tą sklypą, ir rengia projektą pagal detalųjį planą", - sakė Mantė Černiutė-Amšiejienė.
Pasak pašnekovės, ir prieškariu ši teritorija buvo užstatyta, tik gal kitokios paskirties statiniais.
"Tas planavimo etapas, kai gyvenamųjų namų rajonai buvo atskiriami nuo darbo ir pramogų vietų, jau seniai yra atgyvena. Niekas dabar taip neplanuoja.
Tad ir šioje vietoje gali būti gyvenamieji namai. Žinoma, kad žmonės, kurie norės čia apsigyventi, turėtų suprasti, kad šioje vietoje nebus taip ramu, kaip miegamajame rajone", - pažymėjo Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja.
M. Černiutė-Amšiejienė priminė, kad šiam projektui parengti praėjusiais metais buvo skelbiamas architektūrinis konkursas.
"Sąlygas konkursui rengė Architektų sąjunga. Tad tikrai buvo atkreiptas dėmesys, kad projektuojami statiniai neužgožtų piliavietės, derėtų su aplinka, numatytas užstatymo tankis, kiek prisimenu, buvo dar didesnis.
Konkurse dalyvavo nemažai projektuotojų. Jo laimėtojai ir rengia projektinius pasiūlymus. Juos išgirsti, teikti savo pastabas ir siūlymus kviečiami visi uostamiesčio gyventojai", - sakė vedėja ir pridūrė, kad gegužės 22 d. organizuojamas viešas projektinių pasiūlymų pristatymas nėra pirmas.
Šis rengiamas jau prieš teikiant projektą statybos leidimui gauti.
Ką mano renginių organizatoriai?
Projektuojami gyvenamieji namai bus visai šalia Kruizinių laivų terminalo aikštės, kurioje vyksta didžiausi reprezentaciniai miesto renginiai: Jūros šventė, Klaipėdos pilies džiazo festivalis, burlaivių regatos ir kt.
Pavyzdžiui, Klaipėdos pilies džiazo festivalio organizatorė Inga Grubliauskienė sakė neturinti vienareikšmiškos nuomonės dėl planuojamų statybų šioje teritorijoje. "Atsimenu laikus, kai festivalis vyko Teatro aikštėje.
Pasirodymui viršijus leistiną laiką penkiomis minutėmis, gyventojai iškvietė policiją. Tada atvažiavę pareigūnai pareikalavo nedelsiant ištraukti laidus ir nutraukti džiazo žvaigždės pasirodymą.
Tai buvo seniai, gal dabar žmonės jau kitokie... Galbūt tie, kurie apsigyvens tokioje vietoje, supras, kad tai ne vienkiemis, ir tylos bei ramybės nesitikės. Juk žmonės gyvena ir šalia stadionų.
Inga Grubliauskienė.
Erdvė, kurioje planuojamas objektas, šiuo metu tikrai nėra patraukli ir ją tvarkyti reikia. Mano nuomone, tokioje vietoje labiau derėtų ir visuomenės poreikius geriau tenkintų pramoginio ar kultūrinio pobūdžio pastatas: koncertų, teatro salė ar kažkas panašaus", - svarstė I. Grubliauskienė.
"Tikrai liks vietos koncertams ir visi sutilpsime", - mano VšĮ "Klaipėdos šventės" direktorius Romandas Žiubrys.
Romandas Žiubrys.
Pasak jo, žmonės, įsigydami būstą planuojamuose statyti namuose, turėtų gerai žinoti, kokioje vietoje jis bus.
"Būstą čia turbūt rinksis atitinkamo amžiaus žmonės. Juk ir senamiestyje vyresnio amžiaus žmonės ne itin nori gyventi. Jeigu man reikėtų rinktis būstą, tikrai atsižvelgčiau į tai, kokios veiklos gali vykti toje teritorijoje.
Šiek tiek nustebau, kad toje vietoje bus ir gyvenamosios paskirties namai, nes ji gana triukšminga. Netoli yra Vakarų Baltijos laivų statykla, kurioje vyksta statybos darbai, laivai plaukia, varikliai dirba, uostas šalia. Kažin ar ten ideali vieta gyventi", - svarstė R. Žiubrys.
Jis neslėpė, kad būtų gaila, jeigu renginių organizatoriai prarastų galimybę ten organizuoti pagrindinius Jūros šventės renginius.
"Bet manau, kad erdvės koncertams užteks, nes jie iš esmės vyksta teritorijoje, išklotoje trinkelėmis. Gal bus nepatogumų tų namų gyventojams, bet nemanau, kad dėl to nukentėtų patys renginiai", - svarstė R. Žiubrys.
"Taip statoma visuose Europos uostuose"
Edmundas BENETIS, architektas
Kruizinių laivų terminalo užstatymo projekto sprendiniai visiškai atitinka Kopenhagos, Stokholmo, Helsinkio, Peterburgo ir t. t. užstatymo principus, paskirtis ir tipologiją.
Taip gyvenama ir statoma visuose Europos uostuose, kur viduryje miesto, skirtingai nei Klaipėdoje, nekraunama geležies rūda ir laužas, anglys, durpės, cementas ir baltarusiškos trąšos.
Manau, kad tokių projektų Klaipėdoje turi atsirasti žymiai daugiau. Miestas pagaliau turi prieiti prie vandens.
Tarši uosto krova turi trauktis iš miesto. Būtina uosto teritorijoje vykdomos taršios veiklos konversija. Tam dabar turime labai gerą progą - šiuo metu yra rengiamas Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimas, kurio sprendiniai nulems miesto ateitį porai dešimčių metų į priekį.
Darom, Klaipėda!
"Užstatyti krantinę reikia"
Edmundas ANDRIJAUSKAS, architektas
Šios teritorijos užstatymas planuojamas tikrai daug metų. Man keisti ir mūsų bendruomenės, ir jos atskirų narių pasisakymai prieš objektus tuo metu, kai jie jau vos ne pradedami statyti.
Buvo laikas, kai buvo galima reikšti nuomonę, bet ne tada, kai jau atvažiuoja buldozeris, pulti aiškinti, kad nereikia statyti, kad tai yra blogai.
Užstatyti krantinę reikia.
Atvira krantinė yra nebūdingas dalykas. Mūsų Danės upė visada buvo užstatyta pastatais, prie jos nebuvo atvirų erdvių. Jos - karo pasekmė, kai buvo sugriauta dalis pastatų. O dabar visi priprato prie tų atvirų erdvių.
Ta teritorija yra didžiulė ir visiškai nesuvaldyta. Šiandien mes toje vietoje turime gana didelį šabakštyną. Visų pirma, tie pastatai neužims visos teritorijos ir tikrai užtektinai liks vietos.
Kitas dalykas, pastatas atitvers atvirą erdvę nuo šiaurės vėjo. Žmonėms susirinkti ir čia būti bus sukurtas geresnis mikroklimatas - pastatas bus kaip ekranas nuo šiaurės vėjo.
Vietų, kuriose galime organizuoti renginius, yra į valias. Be to, nebus užstatyta visa teritorija, kurioje jie vyksta ir dabar. Kitas klausimas, kiek mes renginių per metus turime?
Tris, keturis? Kiek tai trunka - savaitę dvi iš 50? O visą kitą laiką - žiemą, rudenį, pavasarį - būna tuščia.
Ir dar vienas dalykas. Jeigu mes pastatysime geroje vietoje gyvenamąjį namą, jame gyvens ne kas kitas, o mūsų žmonės. Jeigu mes namų mieste nestatysime, mūsų žmonės juos pasistatys rajone.
Tad kiekvieną atsirandantį namą ar daugiabutį reikia vertinti ir iš tos pozicijos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą