Solidus klubas
– Treneri, su Japonijos klubu Točigio „Brex“ pasirašėte dvejų metų sutartį su galimybe ją pratęsti. Kodėl?
– Kita kultūra, kitas kraštas. Neplanavau vykti taip toli, turėjau pasiūlymų iš Ispanijos, Ukrainos. Nuvažiavau į Japoniją ir mane pavergė. Japonai viską žino, turi atsisiuntę „Šiaulių“ rungtynių. Jie labai pagarbiai žiūri į žmogų. Japonams išdėstai sąlygas, ir jie tuoj pat stengiasi jas vykdyti.
Atstumas tik atrodo didelis. Iš Tokijo į Vilnių keliavau 14 valandų. Labai protingai sudėliotas skrydis per Helsinkį. Iš bet kurio krašto tektų keliauti panašų laiką.
– Koks tai klubas?
– Daug susipažinęs nesu. Turiu literatūros, video. Klubas įsikūręs prieš penkerius metus. Jis 2009–2010 metų sezone tapo Japonijos čempionu. Vietinėje lygoje gali rungtyniauti tik du legionieriai. Vienu metu aikštėje privalo būti vos vienas. Kitose ekipose nemažai "natūralizuotų" žaidėjų.
– Galbūt kviesitės lietuvių?
– Yra teorinių galimybių. Su buvusiais auklėtiniais dar nekalbėjau. Sutartį pasirašiau prieš dvi savaites. Šiuo metu vyksta derybos su įžaidėju japonu, kuris buvo pakviestas į NBA. Kai bus įžaidėjas, reikės didelio žmogaus. Su mažais problemų Japonijoje nėra. Jie labai greiti, judrūs.
– Kas bus jūsų asistentai?
– Japonai. Turėsiu du asistentus. Mačiau visą komandą, struktūrą. Klubas solidus. Jame dirba apie 40 žmonių. Yra trys masažuotojai. Keletas krepšininkų žaidžia Japonijos rinktinėje.
Kita stotelė – Japonijos rinktinė?
– Kiek kartų vykote į Japoniją?
– Vieną. Grįžau savaitgalį.
– Kokia kalba bendrausite?
– Nesakau, kad anglų kalbą moku labai gerai, bus nelengva. Japonijos parduotuvėse nekalbama angliškai, reikės mokytis ir japonų kalbos. Rašyti galbūt sudėtinga, bet kalbėti lengviau. Terminai paprasti.
– Lietuvos rinktinėje pakeitėte Joną Kazlauską. Vėliau jis išvyko į Kiniją, dabar jūs – į Japoniją. Sekate jo pėdomis?
– Negaliu sakyti, kad taip darau tyčia. Tai nėra suplanuota. Kreipiausi į agentus, atsirado žmogus – Tomas Kavaliūnas. Jis sakė: treneri, neskubėkit, bendrauju su FIBA agentūra, Japonijoje ieško trenerio. Prasidėjo derybos, japonai nupirko bilietus, sutikau skristi. Japonijoje viskas buvo puiku.
– Kitas laiptelis – Japonijos rinktinė?
– Nežinau. Buvo kalbų, kad jei patiks, galbūt galėsiu likti ilgiau. Pasižiūrėsime, kaip klostysis gyvenimas, lems likimas.
Vyks su sūnumi
– Kokį įspūdį paliko Točigio miestas?
– Daug nemačiau. Jis įsikūręs apie 140 kilometrų nuo oro uosto, kuris yra 80 kilometrų nuo Tokijo. Kiek teko matyti, visa Japonija – ištisos gyvenvietės. Visur namai.
– Kada išvykstate į Japoniją?
– Rugpjūčio viduryje. Grįšiu tik po sezono. Viskas tiksliai apskaičiuota, sutvarkytos treniruotės, laikas, dienos. Japonai Kalėdų nešvenčia. Rungtynės bus šeštadieniais ir sekmadieniais. Kiek teko girdėti, Japonijoje bedarbių nėra. Jie garantuoti savo ateitimi. Kuo vyresni, tuo geriau uždirba. Gražus principas.
– Šeima vyks kartu?
– Ne. Iš pradžių keliausiu su sūnumi. Jis bus iki mokslo metų pradžios. Vėliau atvyks žmona ir dukra. Visi norėjo važiuoti, tačiau kiekvienam savi darbai.
Gaila palikti Šiaulius
– Esate minėjęs, kad geriausia dirbti namie. Negaila palikti Šiaulių?
– Labai gaila. Spėjau paskaityti apie save, kad esu namisėda, prisirišęs prie namų. Galbūt tai lemia horoskopas – žemiškas jaučio ženklas. Man miela, gera būti su šeima. Tačiau taip išėjo, kad „Šiauliai“ kitaip atsisuko į mane. Jei būčiau išvykęs į kitą Lietuvos klubą, nedaug kas būtų pagerėję.
– „Šiaulius“ palikote ne savo noru?
– Nesutarėme su klubu, nesutapo mūsų vizijos ir tiek. Kaip ir sakiau, kiekvienas sprendžia savas problemas. Klubas kvietėsi naujus rėmėjus. Galbūt tai vertė sąlygos, skaičiavimai.
– Kokį pagrindą paliekate „Šiauliuose“?
– Norėčiau, kad išliktų mano nuostata – kiekvienas žaidėjas visų pirma yra žmogus, o tik po to profesionalas. Norėčiau, kad liktų, kiltų jauni žaidėjai, kad būtų pereinamumas. Klubui linkiu geriausios kloties.
Parengta pagal dienraštį "Šiaulių kraštas"
Rašyti komentarą