Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionate iškovojusi bronzos medalį Živilė Vaiciukevičiūtė džiaugėsi, kai po finišo moterų 20 km sportinio ėjimo varžybose į dangų galėjo iškelti Lietuvos vėliavą. Pasak 21 metų lengvaatletės, šis medalis ir ta perrašyta mūsų šalies ėjikų istorija reiškia labai daug. Juk niekam anksčiau nepavykdavo to padaryti. „Tikiuosi, kad šis apdovanojimas nebus paskutinis ir galbūt po šio laimėjimo sportiniu ėjimu pradės užsiiminėti daugiau jaunimo“, - vylėsi Ž.Vaiciukevičiūtė.
Kaip jau rašėme, Europos jaunimo (iki 23 metų) lengvosios atletikos čempionate Bydgoščiuje (Lenkija) moterų 20 km sportinio ėjimo varžybose Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių dalyvė Ž.Vaiciukevičiūtė ėjikams nepalankiomis oro sąlygomis - kepinant kaitriai saulei - iškovojo bronzą. Nuotolį Viktoro Meškausko auklėtinė įveikė 1 val. 32 min. 21 sek.
Per nepriklausomos Lietuvos istoriją ėjikams nebuvo pavykę laimėti medalių jokiose pasaulio ar Senojo žemyno pirmenybėse. Auksą iškovojo kaip neutrali sportininkė dalyvavusi rusė Klaudija Afanasejeva (1 val. 31 min. 15 sek.), sidabrą - ispanė Marija Peres (Maria Perez, 1 val. 31 min. 29 sek.). Živilės dvynė sesuo Monika Vaiciukevičiūtė tarp 27 dalyvių finišavo 13-a.
- Ar prieš vykdama į pirmenybes Lenkijoje tikėjotės, kad galite perrašyti istoriją ir iškovoti medalį? - „Vakaro žinios“ paklausė sportininkės Živilės Vaiciukevičiūtės.
- Iš tikrųjų galvojau apie tai. Turbūt daug kas galvojo. Žinojau, kad reikia atiduoti visas jėgas, juk niekas dar nebuvo iš mūsiškių medalių iškovoję. Taigi, galima sakyti, buvo ir šiokia tokia atsakomybė, reikėjo gerai nueiti. Ir jau tik pačiose varžybose patikėjau, kad galiu užimti prizinę vietą. Šiame čempionate turbūt sunkiausia buvo įpusėjus distanciją. Kai ėjau su lyderėmis ir jos pagreitėjo, o mano tempas liko toks pat. Tada ir fiziškai, ir psichologiškai sunkiau pasidarė.
- Kada jau supratote, kad esate trečiojoje vietoje?
- Nepamenu, kelintas tai kilometras buvo. Tiesiog pamačiau, kad prieš mane nebėra ispanės, nes prieš tai visą laiką ją trasoje mačiau. Taip pat einant visi lietuviai ir treneris pradėjo šaukti, kad esu trečioje vietoje.
- Kaip jautėtės po finišo? Ar turėjote jėgų, jei būtų reikėję dar eiti?
- Po finišo jausmas, aišku, buvo labai geras. Pirmą kartą iškovojau individualų medalį. Po finišo visos emocijos sukilo, buvo labai smagu laikyti Lietuvos vėliavą. Kalbant apie jėgas, tai turbūt per tas varžybas atidaviau viską. Iš tiesų per kiekvienas varžybas atiduodu visą save. Manau, visus savo planus įvykdžiau.
- Ką jums reiškia šis medalis?
- Šis medalis ir ta perrašyta Lietuvos ėjikų istorija reiškia labai daug. Tai pirmas istorijoje toks medalis. Niekam anksčiau nepavykdavo jo iškovoti. Tikiuosi, šis apdovanojimas nebus paskutinis. Galbūt po šio laimėjimo sportiniu ėjimu pradės užsiiminėti daugiau jaunimo. Jie pamatys, kad jau galima kažką ir lietuviams laimėti, negalvos, kad tai apskritai neįmanoma. Juk viskas yra įmanoma, tiesiog reikia daug dirbti, daug įdėti pastangų. Tos pergalės ir tie medaliai vis tiek anksčiau ar vėliau ateina.
- Ar šis medalis pridėjo daugiau pasitikėjimo savimi, motyvacijos prieš svarbiausią sezono startą - rugpjūčio 4-13 d. Londone (Didžioji Britanija) vyksiantį pasaulio čempionatą?
- Žinoma. Taigi dabar visas pasiruošimas sukoncentruotas į šį startą. Tiesa, į stovyklas užsienyje nebevažiuosime, ruošimės namie. Tiesiog jau ir to laiko labai daug neliko. Nežinau, kokią vietą galėčiau užimti planetos pirmenybėse. Tačiau manau, kad laiką tikrai reikia pagerinti. Juk tai paskutinės, svarbiausios, sezono varžybos, tad reikia įdėti visas pastangas ir parodyti, ką galiu geriausiai. Tikiuosi, ten pademonstruotas laikas bus geresnis. Galbūt ir oro sąlygos Londone bus palankesnės, nes Bydgoščiuje buvo labai karšta. Man, turbūt kaip ir kiekvienam ėjikui, labiausiai patinka, kai būna vėsesnis oras, apie 10-15 laipsnių. Juk kai karšta, ir rezultatai krenta, ir lėčiau eini, ir dažniau vandens norisi. Manau, vėsesnis oras ėjikams atneša geresnius rezultatus.
- Kiek metų jau užsiimate sportiniu ėjimu?
- Tuo užsiimu jau apie devynerius metus. Tiesiog Pabradėje nelabai buvo kitų sporto šakų. Trenerio žmona pamatė, kad mes su sese mokykloje labai aktyvios, ir pakvietė į šį būrelį. Mudvi su Monika kažkaip ir užsikabinome. Mums gerai pradėjo sektis, pradėjome dalyvauti varžybose. Sportiniame ėjime, aišku, reikia labai daug ištvermės. Nors, žinoma, ji išugdoma. Reikia turėti valios, noro, užsispyrimo, nes rezultatai iš dangaus nenukris. Reikia labai daug atiduoti jėgų, laiko, įdėti daug pastangų. Tik laikui bėgant pasimato rezultatai.
- Apie ką pasvajoja Živilė Vaiciukevičiūtė?
- Aišku, kaip ir visi sportininkai svajoju apie aukščiausius tikslus - pasaulio čempionato arba olimpinių žaidynių medalius. Norisi dar pakeisti Lietuvos ėjikų istoriją. Tai būtų labai smagu padaryti. Tikiuosi, kada nors galbūt taip ir bus. Tad apie dalyvavimą 2020 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse tikrai galvoju.
- Vis dėlto su dvyne seserimi Monika trasoje esate daugiau kaip draugės ar konkurentės?
- Prieš kiekvienas varžybas, kuriose abi dalyvaujame, pasikalbame. Tada, galima sakyti, ji būna kaip draugė. Tačiau jau per varžybas tai abu būname konkurentės. Tikrai nežiūrime, kad čia gal viena kitą turėtume praleisti, abi kovojame už save. Nors, aišku, per treniruotes dirbame kartu. Maždaug žinome, kaip kuri eis. Aišku, kokių nors pykčių nėra, bet vis tiek per varžybas trasoje esame konkurentės.
- Kas, be sporto, dar yra jūsų gyvenime - mokslai, darbas?
- Lietuvos edukologijos universitete studijuoju kūno kultūrą. Galvoju ateitį sieti su sportu arba grožiu. Nors iš tiesų dar nesu visiškai apsisprendusi. Kol kas dabar laukia dar tik trečias bakalauro kursas. Taigi sportą derinu su mokslais. Šiaip šias dvi sritis pavyksta sėkmingai suderinti. Kai kurie dėstytojai supranta, susikalbame, aišku, yra ir tokių, kurie nelabai supranta. Tačiau dažniausiai viską spėju - ir treniruotes padarau, ir į paskaitas nueinu. Įprastai per savaitę treniruojuosi šešis kartus. Nors, žinoma, viskas priklauso nuo to, koks dabar laikotarpis, kokie startai laukia ir pan.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą