emažiau skausmingi buvo trys kiti pralaimėjimai. 2004 m. Lietuvos krepšininkai prarado puikų šansą tapti olimpiniais čempionais, 2011 m. savų žiūrovų akivaizdoje gavo antausį nuo kuklios Makedonijos ekipos, o 2016 m. mūsiškius į miltus sumalė australai.
10 nuotr. Arvydo Macijausko rezultatyvumas neišgelbėjo rinktinės 2004 m. olimpinių žaidynių pusfinalio mače su italais. EPA-Eltos nuotr.
2004 m., Atėnai
Į Atėnų olimpines žaidynes Lietuvos rinktinė atvyko būdama Europos čempione. 2004-aisiais trenerio Antanto Sireikos komandos sudėtis buvo labai panaši kaip ir 2003-iaisiais, bet potencialiai rinktinė buvo dar stipresnė. Jos lyderiai Šarūnas Jasikevičius, Arvydas Macijauskas ir Ramūnas Šiškauskas per metus įgijo daugiau patirties klubų krepšinyje, atsarginių suolelis buvo ilgesnis nei 2003-iaisiais.
Potencialas buvo realizuotas B grupės varžybose, kuriose lietuviai pasiekė penkias pergales iš tiek pat galimų. Viena pergalė buvo neeilinė - 94:90 įveikta iš NBA žvaigždžių sudaryta JAV rinktinė. Nebuvo problemų ir ketvirtfinalyje, jame A.Sireikos auklėtiniai 95:75 sudorojo kinus, kurių gretose buvo Jao Mingas.
Tada atėjo nelemta rugpjūčio 27-oji. Pusfinalio mače su italais lietuviai buvo aiškūs favoritai, bet pralaimėjo 91:100. „Italija sužaidė puikiai ir pelnytai pateko į finalą. Žinojome jų ginklus, daug rengėmės rungtynėms, bet negalime pasakyti, kad įvykdėme savo planą. Ruošėmės dengti jų snaiperius, bet jie mums įmetė 18 tritaškių“, - po mačo sakė A.Sireika.
Tam, kad pataikytų 18 tritaškių, italams prireikė 28 bandymų, iš toli atakavo net 64 proc. taiklumu. Džanluka Bazilė (Gianluca Basile) pataikė 7 iš 11 tritaškių ir atseikėjo mūsiškiams 31 tašką. 17 taškų pridėjo Džanmarkas Pocekas (Gianmarco Pozzecco), 16 - Džakomas Galanda (Giacomo Galanda). Pirmasis pataikė 3 iš 5, antrasis - 4 iš 5 tolimų metimų. Taigi pasakymas, kad planas uždengti varžovų snaiperius nepavyko, buvo labai švelnus.
Lietuvos rinktinę bandė gelbėti 26 taškus surinkęs A.Macijauskas, tačiau A.Sireikia pasigedo didesnio Š.Jasikevičiaus bei R.Šiškausko indėlio. Šaras pelnė 9 taškus ir atliko 9 rezultatyvius perdavimus, bet taiklūs buvo tik 3 iš 15 įžaidėjo metimų. Šiškai diena buvo dar juodesnė, jo sąskaitoje - 4 taškai, 5 pražangos ir tragiškas taiklumas (1 iš 12 metimų).
„Iškritus mūsų lyderiams, jiems neatsirado lygiaverčių žmonių. Gal ir aš suklydau, reikėjo anksčiau pakeisti Šarūną. Gal pabaigoje jis būtų buvęs kitoks. Kai persvėrėme rezultatą, reikėjo šaltų nervų, protingo žaidimo, kad padidintume persvarą. Juolab rungtynėse su komanda, kuriai sekėsi“, - svarstė A.Sireika.
Jo nuomone, auklėtiniai turėjo rengti ilgesnes atakas, o Š.Jasikevičius galėjo geriau organizuoti žaidimą: „Jeigu nesiseka mesti, tai reikia perduoti kamuolį žaidėjams, kurie pataiko ir atlikti 15 rezultatyvių perdavimų.“ Vėliau, išleidęs autobiografinę knygą, Š.Jasikevičius įgėlė atgal. Jis teigė, kad komandą išderino neįprasti A.Sireikos sprendimai. „Manau, jis nupanikavo“, - rašė Šaras.
Iki tol lietuviai trejose olimpinėse žaidynėse ir eilės iškovojo bronzos medalius. Atėnuose jie galėjo užkopti dar aukščiau, nes JAV krepšininkai pusfinalyje nusileido Argentinos rinktinei, o pastaroji musiškiams buvo įveikiama varžovė. Pralaimėjimas italams užkirto kelią į viršūnę. Liko tik šansas pelnyti bronzą, bet mažajame finale A.Sireikos komandai nepavyko dar kartą nugalėti amerikiečių. Patyrę nesėkmę 96:104, lietuviai pirmą kartą grįžo iš olimpinių žaidynių be medalių.
2011 m., Kaunas
Kai Europos čempionatas vyksta dėl krepšinio pamišusioje šalyje, šeimininkų komandai yra tik du variantai - triumfas arba didelis nusivylimas. 2011 m. lietuviai buvo šeimininkai, o iki triumfo buvo labai toli.
Kęstučio Kemzūros treniruojama komanda tame čempionate nežaidė ideliai. Pirmajame etape ji nusileido ispanams, antrajame - prancūzams. Visgi pralaimėta tik labai stiprioms rinktinėms, dvi nesėkmės anaiptol nereiškė tragedijos. Lietuviai antrojo etapo E grupėje užėmė trečiąją vietą, o kai paaiškėjo, kad F grupėje antroji vieta sensacingai atiteko Makedonijai, tai atrodė kaip likimo dovana.
Makedonijos ekipa savo gretose turėjo natūralizuotą amerikietį Bo Makalebą (Bo McCalebb) ir kelis kitus pajėgius krepšininkus, tačiau jos atsarginių suolelis buvo labai trumpas.
Beveik viskas krūvis teko septyniems žaidėjams. Tokios „pelenės“ gali patriukšmauti, bet gan anksti prieina liepto galą. Krepšinio logika sakė, kad makedonų šventė baigsis rugsėjo 14 d., ketvirtfinalio rungtynėse su lietuviais.
Išėjo atvirkščiai - liepto galą priėjo čempionato šeimininkai, nusileidę varžovams 65:67. „Pralaimėjome laimėtas rungtynes. Paskutinėmis sekundėmis galbūt be reikalo mečiau kamuolį. Tas nesėkmingas perdavimas atsiliepė labai skaudžiai“, - teigė Darius Songaila.
12 taškų surinkęs ir tik kartą suklydęs puolėjas buvo vienas geriausių žaidėjų lietuvių gretose, bet ta vienintelė jo klaida kainavo išties daug. D.Songaila atkovojo kamuolį, tačiau perdavė jį varžovams, o tai virto Vlado Ilievskio tritaškiu, persvėrusiu rezultatą.
Gelbėti Lietuvos rinktinę bandė Simas Jasaitis, kurio metimas iš vidutinio nuotolio buvo netaiklus. Po pralaimėjimo makedonams lietuviai įveikė slovėnus bei graikus, užėmė penktąją vietą ir iškovojo kelialapį į 2012 m. Londono olimpines žaidynes. Kitu atveju toks rezultatas atrodytų visai neblogas, bet ne žaidžiant namie. Juk Europos čempionatas Lietuvoje vyko po 72 metų pertraukos.
2016 m., Rio de Žaneiras
Neatsižvelgiant į kontekstą, neblogas rezultatas yra ir patekimas į olimpinių žaidynių ketvirtfinalį. Tačiau 2016 m. Rio de Žaneiro žaidynėse kontekstas buvo toks, kad lietuvių pasirodymas paliko labai nemalonų prieskonį. Mūsiškiai Brazilijoje gavo ne vieną, bet du ypač stiprius antausius. Trajektorija buvo aiški - kuo toliau, tuo blogiau.
Po trijų pergalių iš eilės Jono Kazlausko auklėtiniai net 59:109 pralaimėjo ispanams. Šis antausis viską apvertė aukštyn kojomis. Lietuviai nusileido ir kroatams, o tai juos nustūmė į trečiąją vietą grupėje. Kita vertus, susitikimas su australais ketvirtfinalyje neatrodė blogiausias variantas, nes varžovais galėjo tapti ir serbai ar prancūzai. Iki tol australai lietuviams tradiciškai buvo palankūs varžovai.
„Galbūt atrodo, kad pagal pavadinimą australai nėra stipriausi, bet grupėje jie įrodė savo pranašumą ir prieš serbus, ir prieš prancūzus. Mums teko prieš olimpiadą žaisti su šia komanda. Nors ir gana lengvai laimėjome, tačiau nežaidė Endriu Bogutas (Andrew Bogut), kuris kardinaliai pakeitė jų žaidimą ir dabar jie atrodo daug solidžiau“, - prieš ketvirtfinalį kalbėjo įžaidėjas Mantas Kalnietis.
Susitikimas su australais įvyko rugpjūčio 17 d. ir tai buvo antras stiprus antausis Rio de Žaneire. Jei lietuviai būtų tiesiog pralaimėję, tai nebūtų tapę sensacija, tačiau mūsiškiai pralaimėjo triuškinamai - 64:90. Vienu metu ketvirtajame kėlinyje varžovai turėjo net 32 taškų persvarą.
„Turnyrą užbaigti tokiais pralaimėjimais tikrai skaudu, bet po rungtynių su ispanais mes nebebuvome tokia pati komanda. Jei šias trejas rungtynes ir būtume pralaimėję, bet kovodami, o ne sudaužymu, tai vertinčiau gerai, tačiau dabar gavome gerą pamoką - mūsų jaunimas turi pamatyti, koks čia lygis, ir linkiu, kad po ketverių metų jie duotų grąžos“, - sakė J.Kazlauskas, po pralaimėjimo australams atsistatydinęs iš rinktinės trenerio posto.
Skaudžių nesėkmių būta ir po 2016-ųjų. 2017 m. Europos čempionato ketvirtfinalyje lietuviai nusileido graikams, pernai jie nepasiekė pasaulio pirmenybių ketvirtfinalio, nes buvo pastumti į šoną tų pačių australų bei prancūzų. Visgi, kaip sakė J.Kazlauskas, svarbu ir tai, kokiu būdu pralaimima. Būtų sunku sugalvoti skausmingesnį būdą, nei tai, kas rinktinę ištiko Rio de Žaneire.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą