Jūreivis, gyvenimą pašventęs boksui

Permainingu istoriniu laikotarpiu gyvenęs Antanas Zaboras gimė Latvijoje, Liepojos mieste, 1914 m. gegužės 27-ąją. Būdamas aštuonerių metų su motina grįžo į tėviškę Madamaišių kaime, Darbėnų valsčiuje, Kretingos rajone.

Savo atsiminimuose A. Zaboras rašė: "Nuo 14 metų pradėjau sportuoti. Prisimenu senus laikus, kai nebuvo nei sporto aikščių, nei paprasčiausių įrengimų ar sporto salių. Sportavome tik pajūryje ar šiaip nenaudingame žemės plote. Apie trenerius nebuvo nė kalbos. Tik entuziazmo ir pasiryžimo pamėgdžioti spaudoje aprašomus įžymius sportininkus dėka sportavome kaip kas sugebėdavome.

Lietuvoje garsėjo Juozas Vinča, 1927-ųjų metų Pabaltijo sunkaus svorio bokso čempionas, 1928 metų Amsterdamo olimpinių žaidynių dalyvis, po to išvykęs į JAV.

1930-1934 m. JAV lietuvis Juozas Žukauskas-Jack Sharkey - pasaulio sunkaus svorio čempionas - savo stambiais laimėjimais užkrėtė ne vieną jaunuolį užsiiminėti boksu. Nors nebuvo minimalių sąlygų, pradėjome kumščiuotis, vaizduodami boksininkus. Išgirdęs apie Klaipėdoje besitreniruojančius boksininkus, panorau pamatyti ir pasimokyti bokso paslapčių. Už sutaupytus pinigus nusipirkau dviratį, kuriuo po darbo važinėdavau į Klaipėdą. 25 km dviračiu problemų nesudarė. Vietos vokiečių klube jau treniravosi ir keletas lietuvių: K. Kairys, Rugelis iš Gargždų, Jonukas iš Nemerzatės ir kiti. Klube dirbo visuomeninis treneris R. Vitis (R. Witsh), kuris priėmė labai nedraugiškai. Egzaminuoti paskyrė jau patyrusius partnerius. Kai tuos bandymus atlaikiau, ir treneris pasidarė draugiškesnis. Vėliau Klaipėdos Darbininkų klubas samdė trenerius J. Knašą (JAV), R. Kurą (Estija), J. Vinčą, grįžusį iš JAV. Čia be treniruočių buvo galima pamatyti ir rimtų varžybų."

Antanas Zaboras 1941 metais Klaipėdoje. Klaipėdos sportininkų namų archyvo nuotr.

---

Vėliau Anglijos karo laivo "Orion" jūrininkai bei Vengrijos, Čekoslovakijos, Olandijos boksininkai mokė Lietuvos boksininkus. A. Zaborui teko kovoti su pussunkio svorio olandu ir su sunkaus svorio. Abu kartus nugalėjo A. Zaboras.

1934-1935 m. A. Zaboras tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Palangoje susidarė komanda, kuri dalyvaudavo varžybose su Kretinga, Klaipėda.

A. Zaboras mokėsi Laivininkystės mokykloje Klaipėdoje, 1937-1939 m. plaukiojo jūrų prekybiniais laivais "Šiauliai", "Utena" kaip junga, kalvio padėjėjas, kūrikas. Apkeliavo daug užsienio uostų. Kol užsienio uoste prisišvartavusį laivą iškraudavo ir vėl pakraudavo prekių, laisvus nuo darbo jūreivius išleisdavo į krantą. Taip A. Zaborui pavyko susipažinti su daugelio valstybių uostamiesčiais, išmokti vokiečių, lenkų, anglų kalbas. Dauguma jūreivių laiką leisdavo "knaipėse" ar šiaip linksmindavosi. A. Zaboras už gautą atlyginimą pirkdavosi drabužių ir šiaip vertingų daiktų, kuriuos, grįžęs į Lietuvą, realizuodavo, taip sutaupydamas pinigų, kad galėtų pragyventi ir mokytis žiemą.

A. Zaboras pasakojo: "Stovint laivui užsienio uostuose buvo įdomu pamatyti jų boksininkų treniruotes ir pačiam jose padalyvauti. Buvo keletas progų išeiti ir į profesionalų ringą. Antverpeno Jeanseno klubo savininkas pakvietė mane pasiboksuoti ir uždirbti pinigų per ten vykstančią dviejų savaičių mugę-jomarką. Londone "Bkack Fraiz Ring" klubo savininkas, be treniruočių bazės, turėjo ir žiūrovų salę. Ten man taip pat tekdavo dalyvauti varžybose. Honoraro dydis priklausė nuo raundų skaičiaus ir rezultato."

Tokiu būdu teko susipažinti su Europos, Skandinavijos sporto klubais. Antverpene, rungtyniaujant pagal sandorį su bosu už vieną raundą buvo mokama po 100 belgų frankų. Kad nebūtų tarp kovotojų samokslų, nugalėtojas gaudavo dvigubai daugiau.

1938 metais buvo surengta pirmoji Lietuvos tautinė olimpiada. Bokso varžybose dalyvavo sportininkai, atvykę iš JAV, Anglijos, Brazilijos ir kitų valstybių. Sėkmingai pradėjęs, laimėjęs tris kovas, A. Zaboras finale pralaimėjo V. Selventui ir turėjo tenkintis antrąja vieta. Po olimpiados buvo sudaryta Lietuvos rinktinė, kurioje A. Zaboras įsitvirtino keletui metų. Amerikos lietuvių pakviestas, A. Zaboras susiruošė vykti į JAV dirbti profesionaliame ringe. Gavęs vizą ir norėdamas užsidirbti pinigų kelionei išvyko iš Lietuvos. Sužinojęs, kad prasidėjo II pasaulinis karas, 1939 metais grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Vilniuje.

Prasidėjęs karas sutrikdė Lietuvos sportinį gyvenimą. 1939 m. į Klaipėdą atvykęs Hitleris Klaipėdos kraštą vėl prisijungė prie Vokietijos. Visi lietuviški sporto klubai buvo uždaryti. Boksas - viena iš nedaugelio sporto šakų, kurios pirmenybės buvo organizuojamos ir karo metais. Iki 1943 m. jos vykdavo Kaune. A. Zaboras ketverius metus iš eilės tapo Lietuvos čempionu - 1940, 1941, 1942, 1943 ir dar kartą 1946 m. 1941 m. tapo ne tik Lietuvos čempionu, bet ir absoliučiu nugalėtoju.

Vokiečių okupacijos metais, A. Zaborui besimokant Vilniaus politechnikume, 1943 m. buvo gestapo suimtas ir apkaltintas antifašistinių nuotaikų skleidimu. Buvo kalinamas Kaune, 1944 m. liepos mėnesį pavyko pabėgti. Per 4 paras naktimis pėsčias parkeliavo į Šventąją.

Stengdamiesi išvengti karo baisumų, žmonės masiškai bėgo iš Lietuvos. A. Zaboras su draugu ryžosi bėgti į Švediją. Deja, sodinant žmones į laivą, pasirodė rusų kariškiai ir bandžiusius pabėgti suėmė. Per sumaištį A. Zaborui pavyko pabėgti.

Pasibaigus karui dirbo Kaune, vėliau persikėlė į Vilnių. Baigė politechnikumą, įsigijo inžinieriaus statybininko specialybę. Dirbo valandiniu treneriu "Žalgirio" sporto draugijoje ir Jaunimo sporto mokykloje.

1946 metais buvo įtrauktas į Lietuvos delegaciją, besiruošiančią dalyvauti visasąjunginiame fizkultūrininkų parade Maskvoje. Į delegaciją buvo pakviestas ir 18-metis Algirdas Šocikas. Tuo metu dar niekam nežinomam įspūdingo sudėjimo A. Šocikui buvo patikėta nešti vėliavą. Kaune, pasiruošimo paradui metu, A. Zaboras A. Šociką buvo pakvietęs į bokso treniruotes, tuo pradėdamas A. Šociko - boksininko kelią. Tai buvo lemtingas susitikimas, nulėmęs visą tolimesnę Algirdo Šociko karjerą.

Maskvoje, ruošimosi paradui metu, A. Šocikas toliau bendravo su A. Zaboru, kartu stebėjo to meto ryškiausių Sovietų sąjungos bokso žvaigždžių N. Koroliovo ir A. Novosardovo finalinę kovą. Tada ir įvyko galutinis A. Šociko apsisprendimas tapti boksininku. Po parado A. Zaboras pasiliko trenerių kursuose Maskvoje, o Algirdui patarė kreiptis į ką tik Kaune susikūrusios sporto mokyklos bokso trenerius Leoną Misiūną ir Emilį Pastorį. (E. Pastoris - sudėtingo likimo žmogus: alžyrietis, tarnavęs Prancūzijos karo aviacijoje, karo metu patekęs į vokiečių nelaisvę, laikomas Lietuvoje, po karo ilgokam laikui joje pasilikęs). Grįžęs iš Maskvos, A. Zaboras įsitikino, kad jo nuomonė apie jauną boksininką buvo teisinga.

1946 m. rudenį per Kauno boksininkų kontrolines varžybas Algirdas stojo į pirmąją kovą su daugkartiniu Lietuvos čempionu S. Bagdonavičium, kurį įveikė technišku nokautu jau pirmame raunde. Po poros savaičių A. Šocikas nugalėjo ir kitą geriausią tų laikų boksininką - A. Zaborą. Tada visi bokso specialistai ir sporto mėgėjai suprato, kad atrastas neeilinis talentas.

Tolesnis A. Šociko kelias puikiai žinomas visiems, netgi mažai tesidomėjusiems sportu. Ringe praleidęs 11 metų, du kartus tapo Europos čempionu (1953, 1955), dalyvavo Olimpinėse žaidynėse (1952, Helsinkis), turėjo 128 kovas, pasiekė 118 pergalių, iš jų 70 - nokautais. Pasižymėjo tobula technika, džentelmeniškumu.

A. Šocikas - ne vienintelis A. Zaboro atrastas ir ruoštas Lietuvos boksininkas. Šio įžymaus sporto darbuotojo dėka buvo atrasti ir ruošiami žymiausi pokario metų boksininkai: R. Juškėnas, R. Putelis, R. Tamulis, V. Maziliauskas, A. Zurza, R. Murauskas ir kiti.

Sporto istorikas Skirmantas Karalevičius rašė: "A. Zaboras - tikrasis pokario metų bokso patriarchas, sukūręs ir puoselėjęs Lietuvos bokso mokyklą, kurios pagrindu tapo savita bokso technika ir mąstymas ringe. Ji buvo priešpastatoma brutaliai jėgai, turėjusiai vienintelį tikslą - kovą baigti vieninteliu galingu nokautuojančiu smūgiu."

Antanas Zaboras - Jūreivystės mokyklos absolventas. Klaipėda, 1938 m.

A. Zaboras noriai perdavė savo patyrimą prof. K. Miškiniui, doc. A. Šocikui, V. Mačiuliui, A. Levickui, J. Buksai ir kitiems. Dirbdamas Kūno kultūros institute, per 10 metų išugdė daugiau kaip 40 bokso specialistų. Baigęs aktyvų trenerio darbą, A. Zaboras sėkmingai teisėjavo įvairiuose stambiausiuose bokso varžybose.

Jau būdamas solidaus amžiaus, A. Zaboras neužmiršdavo ir Klaipėdos. Nuolat atvykdavo į čia rengiamus bokso turnyrus, vykdė vyr. teisėjo, žiuri komisijos nario pareigas arba buvo kviečiamas kaip garbės svečias.

Po sunkios ligos A. Zaboras mirė 2000 metais, palaidotas uošvio, žymaus kompozitoriaus A. Kačanausko kapavietėje Kauno Petrašiūnų kapinėse.