Justina Matuzonytė apie krepšinį, "šposus" ir laisvalaikį

2014-04-21 21:30

"Vakarų ekspresas" tęsia rašinių ciklą, kuriame skaitytojus supažindina su Klaipėdos moterų krepšinio komandos "Fortūna" merginomis. Šįkart dėmesio centre - 196 cm ūgio 19-metė žaidėja, atvykusi iš Rokiškio, Justina Matuzonytė.

"Prie Klaipėdos pripratau gana greitai. Šis miestas mane sužavėjo grožiu ir unikalumu. O ką bekalbėti apie šalia esančią jūrą, prie kurios visada smagu nuvažiuoti. Atšilus orui, vis dažniau laisvu laiku apsilankau prie jūros", - pasakojo krepšininkė.

Komanda - kaip kumštis

Kaip atsitiko, kad tapai krepšininke?

Nuo pat mažens buvau judri mergaitė. Mokykloje labai patiko kūno kultūros pamokos, per jas žaisdavome kvadratą arba rungdavomės estafetėse. Tėtis pasiūlė išbandyti krepšinį ir atvedė mane į pirmąją krepšinio treniruotę. Kadangi mano amžiaus mergaičių grupės nebuvo, teko pradėti sportuoti su vyresnėmis. Pradžia buvo sunki - teko vytis jau ne pirmus metus sportuojančias komandos drauges, tačiau po truputį įsivažiavau ir, bėgant laikui, supratau, kad noriu savo ateitį sieti su šia sporto šaka.

Gimei Rokiškyje. Kaip įsiliejai į Klaipėdos moterų krepšinio komandą?

Įsilieti į komandą nebuvo sunku, nes visas kolektyvas priėmė labai draugiškai, o su kai kuriomis merginomis jau buvome pažįstamos jaunimo rinktinėse.

Pernai žaidei Kauno "LSU-Aistės" komandoje. Kuo skiriasi krepšinio lygis, komandos atmosfera Kaune ir Klaipėdoje?

Krepšinio lygis pernelyg nesiskiria. Mano manymu, "Fortūnos" komandoje yra daugiau patyrusių žaidėjų. Klaipėdos komanda yra kaip vienas kumštis ir čia tvyro puiki atmosfera.

Šiemet "Fortūnai" pirmą kartą istorijoje teko garbė kautis LKF taurės turnyro finale. Pasipuošėte sidabro medaliais. Koks tą akimirką širdį užklupo jausmas?

Nepaisant pralaimėjimo finale jausmas buvo tikrai nuostabus. Sugebėjome rimtai pasipriešinti čempionėms, sužaidėme tikrai geras rungtynes. Man asmeniškai šis medalis buvo tarsi aukso vertės, nes tai buvo pirmasis apdovanojimas pasiektas, su šia komanda.

Širdis - neužkariauta

Kol kas "Fortūnai" LMKL mažajame finale sekasi permainingai. Pirmąsias dvejas rungtynes paskutinėmis sekundėmis pralaimėjote (Garliavoje - 62:64 ir Klaipėdoje - 65:72), trečiose atsirevanšavote su kaupu - 65:55. Šiandien Klaipėdos kūno kultūros ir rekreacijos centre nuo 17 val. žaisite ketvirtąsias serijos rungtynes. Kaip manai, ar šioje serijoje prireiks visų penkių rungtynių?

Šioje serijoje mes neturime kur trauktis. Tikiu savo komanda, tikrai nesiruošiame pasiduoti ir kovosime iki pabaigos, kad ir kaip būtų sunku.

Ar Tavo širdis jau užkariauta? O gal krepšinio mėgėjai dar gali pretenduoti į tavo širdį?

Širdies draugo neturiu, tad krepšinio mėgėjai dar turi vilčių.

Ar turi kokį augintinį?

Gimtuosiuose namuose turiu ne vieną augintį. Auginame du vokiečių aviganių veislės šunis, o po namus sukiojasi dar ir du katinai. Deja, čia Klaipėdoje augintinio neturiu.

Ar po treniruočių spėji pasisukioti virtuvėje ir nustebinti šeimos narius kokiais išskirtiniais patiekalais?

Nesu mėgėja dažnai sukiotis virtuvėje, o ir laiko tam dažniausiai ne per daugiausiai turiu. Tačiau kartkartėmis stengiuosi pagaminti ką nors įdomesnio.

Būsimoji kineziterapeutė

Ką dar veiki be sporto?

Esu pirmakursė, Klaipėdos universitete studijuoju kineziterapijos specialybę. Nors dėl įtempto treniruočių grafiko tenka praleisti nemažai paskaitų, mokslai sekasi puikiai, studijuoju tai, kas man patinka ir yra įdomu.

Papasakok, kaip atsipalaiduoji po įtemptų varžybų? Kaip leidi laisvalaikį? Ar turi kokių išskirtinių pomėgių?

Kadangi laisvalaikio daug neturiu, stengiuosi jį praleisti turiningai: jei po įtemptų treniruočių turiu jėgų - susitinku su draugais, o jei ne - mėgstu žiūrėti filmus ir ilsėtis namuose.

Skendo šampūno putose

Papasakok apie patirtį Lietuvos rinktinėse.

Patirties iš Lietuvos rinktinių turiu įvairios. Teko patirti nemažai skaudžių pralaimėjimų, tačiau tai tik užgrūdino ir paskatino dirbti dar daugiau bei sunkiau. Kiekviena vasara, praleista rinktinėje, suteikė daug naudingos patirties, leido geriau pažinti krepšinio lygį kitose šalyse.

Sportininkams traumos - įprastas reiškinys. Kokios traumos Tave kamavo ir ar tai labai atsiliepė sportinei karjerai?

Prieš dvejus metus buvo plyšęs priekinis kryžminis kelio raištis, teko gultis ant operacinės stalo bei praleisti visą likusį sezoną. Ši trauma buvo didžiulis išbandymas, prireikė daug laiko, kol pavyko atsigauti ir įsivažiuoti į žaidimą.

Įdomu, kokia Justina Matuzonytė buvo vaikystėje, paauglystėje? Mokykloje buvai padykusi mergaitė, prikrėsdavai "šposų"? Tėvams prieš mokytojus netekdavo raudonuoti?

Vaikystėje buvau ramus ir geras vaikas. Tėvams prieš mokytojus neteko raudonuoti. O "šposus" dažniausiai krėsdavome namuose su sese, kai būdavome paliekamos be priežiūros. Dar ir dabar prisimenu, kai su sese sumąstėme sutvarkyti namus, o grįžę tėvai nustėro pamatę mūsų padarytą tvarką: kambariai skendo šampūno putose, panašiai atrodėme ir mes.