Kaimynai lenkia pinigais

Arūnas ABROMAITIS

2016-05-18 09:48

Geriausi Baltijos šalių tenisininkai - lietuvis Ričardas Berankis ir latvis Ernestas Gulbis - pirmą kartą susitiko akis į akį oficialiose varžybose. Nugalėjo latvis, nors reitinge aukščiau yra mūsiškis. Pirmoji akistata paskatino pasidomėti, kuo skiriasi mūsų ir kaimynų pozicijos šioje sporto šakoje. Pasak Lietuvos teniso sąjungos prezidento Ramūno Grušo, pagal rezultatus aikštynuose trijų Baltijos šalių padėtis yra panaši. Skiriasi federacijų biudžetai ir infrastruktūra. Deja, skirtumas yra ne Lietuvos naudai.

Moterų nelygybė

Pirmasis R.Berankio ir E.Gulbio susitikimas įvyko „World Tour 250“ serijos turnyre Ženevoje (Šveicarija). Burtai suvedė baltus jau pirmajame rate. Po beveik pusantros valandos trukusios kovos lietuvis pralaimėjo 5:7, 5:7. R.Berankis reitinge šiuo metu yra 52-as, o E.Gulbis - 76-as, bet rezultatas nestebina. Kad ir kokią poziciją latvis užimtų dabar, reikia neužmiršti, kad užpernai jis pasiekė atvirojo Prancūzijos čempionato pusfinalį ir reitinge buvo pakilęs į 10-ąją vietą.

Reitingas parodo ne viską, bet tenise dažniausiai naudojamas būtent šis matas. Pabandykime juo įvertinti tris Baltijos valstybes. Nė viena iš jų negali pasigirti tuo, kad gerokai lenkia kaimynes vyrų reitinge. Lietuviai pranašesni, jei žiūrime tik į du geriausius žaidėjus. R.Berankis šiuo metu lenkia E.Gulbį, Laurynas Grigelis (382) yra aukščiau už Mikelį Libietį (476). Estai šimtuke žaidėjų neturi. Geriausias jų tenisininkas Jurgenas Zopas (Jurgen Zopp) yra 179-as. Antra vertus, Estija šiek tiek pranoksta kaimynes kiekybe. Reitinge ji turi septynis tenisininkus, keturis iš jų - pirmajame tūkstantuke. Lietuvai ir Latvijai reitinge atstovauja po šešis sportininkus, tūkstantuke yra po tris.

„Pagal sportinius pasiekimus, manau, visos trys šalys yra panašioje situacijoje. Kartais aukščiau yra vieni, kartais - kiti. Galima išskirti, kad geriausiųjų šimtuke yra Latvijos ir Estijos merginos, o mūsų - ne. Tokių skirtumų yra, bet bendrąja prasme esame panašioje situacijoje“, - teigė R.Grušas.

Moterų reitinge padėtis išties labai skiriasi. Jame liko tik viena Lietuvos atstovė, 911-ąją vietą užimanti Joana Eidukonytė. Latvija turi dvi pirmojo šimtuko žaidėjas - Jeleną Ostapenką (36) ir Anastasiją Sevastovą (84). Beje, J.Ostapenkai dar tik 18 metų. Estijai šimtuke atstovauja 20-metė Aneta Kontaveit (Anett Kontaveit, 80). Ilgą laiką šalies tenisą garsino Kaja Kanepi (Kaia Kanepi), kuri penkis kartus pateko į „Didžiojo kirčio“ turnyrų ketvirtfinalį. Dabar 30-metė sportininkė pasaulyje yra 207-a.

„Tiesiog tam tikru momentu susiklostė nedėkinga situacija. Talentingos mūsų sportininkės pasirinko kitus gyvenimo kelius. Akvilė Paražinskaitė ir Justina Mikulskytė apsisprendė išvykti į JAV universitetą. Buvo Iveta Dapkutė, labai talentinga sportininkė, bet jai sutrukdė sveikatos problemos. Neakcentuočiau sistemos skirtumų ar ko nors panašaus. Viskas vyksta panašiai, tik yra tam tikrų niuansų. Tenise viską lemia asmenybės. Užtenka turėti 1-2 žmones, ir tu jau esi matomas. Čia - ne komandinis sportas. Jei iškrenta vienas sportininkas, kartais matai, kad jau nieko nebeturi. Reikia vėl laukti 4-5 metus, kol užaugs“, - svarstė R.Grušas.

Trūksta tvirto pagrindo

Vis dėlto ne reitingų verta pavydėti kaimynams. „Didžiausias skirtumas kalbant apie valstybės požiūrį į sporto šaką. Tarkime, Estijoje federacija iš valstybės gauna 250 tūkst. eurų, o Lietuvoje - 40 tūkst. Tačiau mes lygiai taip pat turime išsiųsti vaikus į Europos čempionatus, rinktinę - į Deviso taurės varžybas. Dalyvauti reikia, o finansavimo skirtumas yra. Latvių biudžetas yra arti 700 tūkst. eurų. Valstybės indėlis didelis, nors tiksliai nepasakysiu koks“, - skaičiavo R.Grušas.

Anot jo, dėl skirtingos finansinės padėties atsiranda ir kitų skirtumų: „Pavyzdžiui, estų ir latvių federacijose dirba po keturis etatinius žmones, kurie plėtoja veiklą, rengia projektus. Pas mus yra tik prezidentas ir generalinis sekretorius. Visi kiti žmonės dirba visuomeniniais pagrindais. Kai neturi pagrindo, negali daug šokinėti, įgyvendinti didelių projektų.“

Esama ir infrastruktūros skirtumų. „Taline dabar yra beveik 50 uždarų kortų ir statomi dar maždaug 20. Vilniuje teturime 20 kortų, dabar bus dar 4. Kaune neturime profesionalios bazės, kur vaikai galėtų treniruotis kaip kitų šalių sportininkai. Kai toks miestas neturi uždaros bazės, o didžiąją sezono dalį dirbti reikia uždarose patalpose, tai turi įtakos rezultatams“, - apgailestavo teniso sąjungos prezidentas.

Jaunimo frontas

Apie šalies teniso ateitį galima spėlioti pagal pozicijas jaunių reitinge. Čia atrasti bendrą tendenciją yra sunku. Vaikinų reitinge aukščiausiai esantis lietuvis Robertas Vžesinskis (97) lenkia latvį Rudolfą Mednį (126), bet gerokai nusileidžia estui Kenetui Raismai (Kenneth Raisma, 25). Iš viso reitinguojami devyni estai, septyni lietuviai ir šeši latviai.

Merginų lentelėje aukščiausiai iš lietuvių yra Paulina Bakaitė (201). Ji taip pat lenkia vienos kaimyninės šalies lyderę, bet nusileidžia kitai. Latvė Daniela Vismanė (100) jaunių reitinge yra aukščiau, o estė Valerija Gorlats (242) - žemiau. Iš viso sąraše yra po 11 lietuvių ir latvių bei 9 estės.

„Kartais diskutuojame su latviais ir estais. Visi mato savo bėdas. Šiuo atveju latviai sako niekaip negalintys susilyginti, kad pas mus žaidžia daugiau vaikų. Nors mums atrodo, kad daugiau vaikų žaidžia pas juos. Tačiau apskritai situacija jaunių tenise yra maždaug apylygė. Tik, kaip sakiau, tenise viską greitai pakeisti gali vienas žaidėjas“, - sakė R.Grušas.

Belieka palyginti dar vieną rodiklį - pozicijas komandų varžybose. Čia kaimynėms vėlgi nusileidžia mūsų dailioji lytis. Estija reitinge yra 48-a, Latvija - 50, Lietuva - 63-ia. Kaimynės žaidžia Federacijų taurės Europos-Afrikos zonos I grupėje. Lietuvės rungtyniauja II grupėje. Vyrų padėtis yra kitokia. Lietuvos ir Latvijos komandos žaidžia II grupėje, Estijos rinktinė - III grupėje. Reitinge mūsiškiai lenkia kaimynus. Lietuvos vyrų rinktinė yra 44-a, Latvijos - 48-a, o Estijos - 74-a. Žinoma, viskas atrodytų kitaip, jei mūsų komandoje nežaistų R.Berankis.