Čia uostamiesčio sporto įstaigų vadovai, treneriai, savivaldybės Sporto ir Kūno kultūros bei įvairių federacijų atstovai ir šiaip neabejingi sportui asmenys apie Klaipėdos sporto situaciją, problemas ir išryškėjusius pliusus diskutavo su olimpiniu disko metimo čempionu bei pasaulio rekordininku, dabartiniu Seimo nariu Virgilijumi Alekna, Europos krepšinio čempionu bei dukart olimpiniu prizininku Sauliumi Štombergu, Seimo nariu, kandidatu į Klaipėdos merus Simonu Gentvilu ir Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriumi Sauliumi Budinu.
Į bemaž dvi valandas vykusią diskusiją "Sporto problemos ir ateitis Klaipėdoje" atvyko išties daug žmonių - visos sėdimos vietos buvo užimtos, tad buvo ir tokių, kurie garbių svečių, Klaipėdos valdžios ir sporto atstovų minčių klausėsi ir atsistoję.
Diskusijos dalyviai akcentavo, kad Klaipėdoje sportuoti norinčių vaikų ir suaugusiųjų išties netrūksta, tačiau mūsų mieste yra didelis sporto bazių trūkumas.
"Mano vienas iš pasiūlymų būtų, kad šalia mokyklų pastatytume priestatus, tai yra papildomas sporto sales. Tokiu būdu sporto bazių trūkumą šiek tiek išspręstume. Tai nebūtų labai dideli kaštai, o nauda - didžiulė", - siūlė Klaipėdos krepšinio mokyklos direktorius Laimonas Šapkauskas.
Apie sporto bazių trūkumą kalbėjo ir kitų sporto šakų atstovai, tačiau pasidžiaugta ir tuo, kad Klaipėdoje gerėja sporto infrastruktūra - yra tvarkomi stadionai ir sporto aikštynai prie mokyklų ir gimnazijų, Klaipėdos taryba palaimino idėją Klaipėdoje statyti Sporto aikštelių bazę (SAB), kurioje po vienu stogų turėtų glaustis ledo ritulininkai, rankininkai, krepšininkai, tinklininkai, salės futbolo, teniso, badmintono, skvošo ir dar kelių sporto šakų atstovai.
"Yra įkurtas sporto bazių valdymo centras, turime vieną tinklelį ir kiekvienas klaipėdietis gali internete "on line" (čia ir dabar) pažiūrėti, kokios Klaipėdos sporto bazės yra laisvos ir iškart užsirezervuoti vietą. Kreipiame didelį dėmesį į Klaipėdos sporto infrastruktūros gerinimą ir tikimės, kad ateityje Klaipėdos sporto bazės bus išnaudotos dar racionaliau. Projektuojame naująją sporto salę Šviesos ir Kretingos gatvės kampe. Tai bus kažkas panašaus į LCC tarptautinio universiteto sporto salę. Taip pat 4-6 sporto salės atsiras ir mūsų vadinamajame SAB'e, labiau žinomame ledo ritulio arenos pavadinimu", - akcentavo Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius S. Budinas.
Pasak laikinai Klaipėdos sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėjos pareigas einančios Rasos Rumšienės, 2014 metais Klaipėdoje įvedus sporto krepšelį buvo 17 sporto organizacijų, kurios teikė norą gautį krepšelį, o šiai dienai sporto organizacijų yra net 35.
"Gaunančių sporto krepšelį vaikų skaičius yra per tris tūkstančius. Sportuojančių vaikų skaičius didėja būtent klubinėje sistemoje, tačiau didžiausi vaikų pasiekimai yra mūsų biudžetinėse įstaigose. Ateityje turėtų buti įvesti skatinamieji krepšeliai ir sudarytos daugmaž vienodos sąlygos biudžetinių įstaigų ir klubinių sistemų atstovams. Kokią mes turime problemą? Kiekvienas sporto šakos atstovas kalba tik apie save. Miestas turėtų nusistatyti prioritetus, kokios sporto šakos yra svarbiausios ir kurios turėtų siekti didelių sportinių rezultatų. Visi žinome, kad be tų sporto žvaigždžių vaikams nebus paskatos sportuoti. Todėl tas perėjimo ryšys yra labai svarbus. Mes šiai dienai esame sukūrę ir stipendijų sistemą, kad būtų galima paskatinti miesto rinktines. Norisi aiškaus atskyrimo prie ko prisideda miestas ir prie ko prisideda Vyriausybė. Reikia aiškaus veiksmų plano ne tik infrastruktūros gerinimo, bet ir fizinio aktyvumo bei aukšto meistriškumo srityje. Dėl galimybės sportininkams siekti aukštų rezultatų yra būtinas trišalis susitarimas tarp Lietuvos sporto šakų federacijų, savivaldybės bei sportininką ugdančios organizacijos", - akcentavo R. Rumšienė.
Anot Klaipėdos sporto tarybos pirmininko Liudviko Mileškos, didelis žingsnis yra žengtas dėl to, jog Klaipėdoje nuo rugsėjo 1 dienos pavyko suburti sporto klasę.
"Perspektyvoje reikėtų ir sporto gimnazijos ar net vadinamojo sporto internato, kadangi konkuruoti su kitais miestais yra gana sudėtinga. Būna, kad sportininkai dėl to yra išviliojami į kitus miestus. Didelis darbas yra padarytas dėl aukšto meistriškumo sportininkų rėmimo. Jau yra numatytos ženkliai didesnės stipendijos. Manau, kad einame teisinga linkme. Tikiu, kad mūsų talentingas, geras jaunimas išsilaikys ir liks Klaipėdoje. Bet dar tikrai yra ką nuveikti. Yra dar planuojamas ir trečias sporto reformos etapas, yra dar daugybė darbų ir planų. Būtina galvoti apie tai, kaip mieste integruoti senjorus į sportą", - sakė Klaipėdos sporto tarybos pirmininkas.
Diskusijoje buvo paliesta ir daugiau temų: apie vis garsiau Lietuvoje skambančią Klaipėdos sporto krepšelių sistemą, apie Estijos Ir Islandijos sporto sistemos modelių pavyzdžius, apie Klaipėdos sporto reformos tęstinumą, apie garbingo amžiaus sulaukiančius ir kai kuriuos mažai motyvuotus Klaipėdos sporto trenerius, apie mažus sporto įstaigų vadovų atlyginimus, apie galimą didesnį Klaipėdos sporto federacijų finansavimą, apie abejones, ar pasaulio ir Europos čempionatuose Klaipėdos vardą garsinantys sporto veteranai už sporto bazes taip pat turėtų mokėti mokesčius ir apie tai, kad šiuolaikinius vaikus yra vis sunkiau atitraukti nuo kompiuterių ir sudominti sportu. Vyko konstruktyvi ir argumentuota diskusija, buvo dalijamasi ne tik gerąja, bet ir blogąja patirtimi bei svarstoma, kaip tą blogąją situaciją būtų galima pagerinti.
"Aš, kaip buvęs sportininkas, galiu pasakyti, kas yra sporte svarbiausia: tai - taisyklės ir jų laikymasis. Manau, kad sporte turi būti sveika konkurencija, aiškūs kriterijai, kad vienos sporto šakos ar sporto federacijos nebūtų mylimesnės už kitas. Pinigai būtų paskirstomi pagal aiškius rezultatus. To labiausiai ir linkėčiau", - diskusiją reziumavo olimpinis čempionas V. Alekna.
Pasak jo, S. Štombergo, S. Gentvilo ir S. Budino, nereikėtų pamiršti ir to, kad ne visi sportuojantys vaikai ateityje taps čempionais.
"Žmogui sporto reikia ir dėl geresnės savijautos, vaikams - kad fiziškai sustiprėtų, turėtų naudingą užsiėmimą, nesišlaistytų be reikalo gatvėmis, o savo energiją nukreiptų geriems tikslams. Tiesiog per sportą išsiugdytų charakterį", - akcentavo diskusijos dalyviai.
Sporto diskusiją moderavo Klaipėdos sporto tarybos sekretorius, Lietuvos orientavimosi sporto federacijos viceprezidentas klaipėdietis Justinas Liubinskas.
Klaipėdos sporto bendruomenės nariai po diskusijos teigė, kad norėtų dažnesnių viešų pokalbių su valdžios atstovais.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą